Miestai plečiasi, o gyventojų skaičius auga, todėl žaliųjų erdvių poreikis tampa vis aktualesnis. Didmiesčių gyventojai vis dažniau skundžiasi želdynų trūkumu ne tik bendrose kvartalų erdvėse, bet ir naujos statybos daugiabučių kiemuose.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos pirmininkas Vytas Zabilius teigia, kad susiduriama su teisės aktais, kurie riboja kūrybiškumą ir stabdo modernų, skandinavišką požiūrį į želdynų vystymą.
Reikalavimai želdynams sklype
Vystytojai yra įpareigoti suformuoti želdyną savo sklype. Pašnekovas Delfi TV laidoje „Keturios sienos“ sako, kad šiandien vystytojai yra įpareigoti sodinti tam tikrus augalus tam tikrose vietose, nors neretai planuoti apželdinimą būtų galima ir kūrybiškiau. Kai kuriais atvejais, dažniausiai, ne centrinėje miesto dalyje, vystytojai daro kvartalinius želdynus, jeigu formuoja kvartalus.
Problema yra formuojant želdynus centre, nes ten yra mažesnės teritorijos ir yra iššūkis atitikti tuos reikalavimus, kurie šiandien aprašomi teisės aktuose. Tam tikras sklypo plotas turi būti žalias ir, paprastai kalbant, visais atvejais pirmame aukšte, ant žemės.
Skandinavijoje taikoma kitokia metodika, sistema, kai galima želdynus išdėstyti pačiame objekte, pavyzdžiui, žalias plotas ant stogo, žalios, augalais apsodintos sienos, fasadai ir pan.
Skandinaviškas modelis
Norint sukurti kokybiškus želdynus mažuose daugiabučių kvartaluose, reikia artėti prie skandinaviško modelio ir į želdinimo procesus žiūrėti laisviau, kūrybiškiau. Taip pat, V. Zabiliaus teigimu, nereikia prisirišti prie želdynų įrengimo daugiabučio sklype ir dar aptverti jį tvora, o daugiau orientuotis į didesnių žaliųjų zonų kūrimą visam kvartalui, kad ja galėtų naudotis ir aplinkinių daugiabučių gyventojai.
Jeigu sklypas yra mažas, tai ir tas želdynas atrodo tikrai varganai. Jeigu yra didelis sklypas, galima sukurti didesnę žaliąją zoną, tačiau, vėlgi, susiduriame su reikalavimu, kad žalioji zona turi būti sklype. Ji negali būti toliau.
Aš manau, kad reikėtų vis tik artėti prie tokio modelio, kai dalis žalios zonos turi būti sklype, o dalis - už jo ribos, žinoma, adekvačiu atstumu nuo sklypo. Taip pat būtų galima daryti ir su žaidimų aikštelėmis.
Tam, kad želdynai būtų didesni ir jais galėtų naudotis visa kvartalo bendruomenė, o ne tik kelių daugiabučių gyventojai, pašnekovas siūlo suteikti galimybę vystytojams išpirkti šalia projekto esantį sklypą su sąlyga, kad ten galės būti tik rekreacinė zona. Tokiu atveju ten galėtų atsirasti želdynai ir vaikų žaidimo aikštelės ar pan.
Be to, kai kurių urbanistų teigimu, tvoromis užtveriamų daugiabučių kvartalai apskritai yra prastas pavyzdys. Tokia architektūra nekuria socialinių ryšių, o atvirkščiai: skaldo to paties rajono gyventojus, žmonės gyvena tarsi aptvaruose.
V. Zabiliaus teigimu, bendros žaliosios erdvės keliems kvartalams kiek sumažintų šią problemą ir kurtų socialinius ryšius.
Savivaldybės reikalavimai vystytojams
Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja Ramunė Baniulienė paaiškina, kad kad sostinėje želdynų politika formuojama remiantis savivaldybės bendruoju plėtros planu, šiuo metu planą turime naują, tad ir politika labiau pritaikyta prie nūdienos.
Mūsų tikslas yra, kad želdynai būtų pasiekiami žmonėms. Kitas dalykas, kad želdynai jungtųsi į vieną sistemą ir žmonės galėtų judėti iš vieno miesto galo į kitą dviračiais ar pėsčiomis. Taip pat mes kalbame apie gyvuosius organizmus, kad jie galėtų judėti suformuotais želdynais ir, pavyzdžiui, pasiekti mišką iš vieno miesto krašto į kitą.
Taip pat mes turime aktyvius gyventojus, kurie stebi mieste vykstančius pokyčius ir teikia mums siūlymus, kad vienas ar kitas žmonių pamėgtas želdynas būtų naudojamas kaip želdynas ir prašoma jį priskirti prie želdynų. Ir jei mes matome galimybę, jeigu nėra grąžinti žemės sklypai, mes juos formuojame kaip želdynus ir paliekame būtent tokiam naudojimui.
Ji tęsia, kad savivaldybė, remdamasi savo suformuota želdynų politika, vystytojams reikia ne vieną reikalavimą, susijusį su želdynų įrengimu ir kokybe.
Jeigu vystytojas ateina su noru kažką projektuoti, pirmiausia jis atsiunčia preliminariai savo idėją ir jis gauna projektavimo užduotį. Joje mes esame labai aiškiai aprašę reikalavimus. Pirmiausia vystytojai įsivertina visus savo sklype augančius želdinius ir netgi už sklypo ribų, jeigu jo sprendiniai juos palies. Tai jie turi įvertinti ten esančius medžius, jų būklę ir apsaugos zonas. Tuomet reikalaujama prie jau esamų medžių kiek įmanoma priderinti savo projektą.
Ji tęsia, kad vystytojų reikalaujama pirmiausia investuoti į medžių sodinimą, tuomet medžių, krūmų grupes, žaliąsias sienas, barjerus. Taip pat prašoma pateikti idėją, kaip jie gerins biologinę įvairovę mieste.
Mes prašome, kad būtų įvertinta biologinė įvairovė tuose sklypuose, kas ten gyvena ir per želdinius maksimaliai atkurti sąlygas tai biologinei įvairovei atsikurti.
R. Baniulienės teigimu, savivaldybės darbuotojai važiuoja apžiūrėti užbaigto projekto ir įsitikinti, ar projekte nurodyti sprendiniai, taip pat ir želdynų, yra išpildyti.
Tačiau štai čia susiduriama su problema: reikalavimai kvartalų vystymui keičiasi, jų daugėja, bet tik naujiems projektams. Yra tokių daugiabučių kvartalų, komercinių pastatų, kurių projektai patvirtinti prieš penkerius metus, kai galiojo visai kitokie standartai, tad tokiais atvejais belieka viltis, kad vystytojas projektą patobulins savo valia. Deja, taip nutinka ne visada.
Pašnekovė sutinka, kad tokiais atvejais projekto koregavimas jau yra vystytojo moralinis reikalas.
Gamta, želdynai yra veiksniai, kurie turi įtakos mūsų sveikatai ir tai patvirtino moksliniai tyrimai. Kuo daugiau žalumos žmogaus gyvenamojoje aplinkoje, tuo geriau jis jaučiasi. Todėl vystant miestus, ypač didmiesčius, tokius kaip Vilnių, kuriuose sklypų mažėja, tačiau gyventojų daugėja, bus būtina žvelgti kūrybiškai ir žalią aplinką susikurti moderniais būdais, lanksčiai. Kokiomis priemonėmis tai pavyks padaryti, pamatysime ateityje.
Statybos inspekcijos informacija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus. Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams at...
2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dažnai sulaukia klausimų iš gyventojų, ką daryti, jei gyvenamasis namas dar nebaigtas statyti - ar tokį statinį būtina registruoti?
Augant individualių namų statybai ir modernių nuotekų tvarkymo sistemų paklausai, vis dažniau kyla klausimų, kada vietinei nuotekų valyklai ar kaupimo rezervuarui būtinas statybos leidimas. Valstybinė tėritorijų planavimo ir statybos inspekcija primena, kad leidimų ir pranešimų tvarka priklauso nuo ...
Sodo namai pagal paskirtį priskiriami žemės ūkio paskirties pastatų grupei, o vienbučiai gyvenamieji namai - vienbučių ir dvibučių pastatų grupei.
Neretai kyla ne tik klausimų, bet ir įvairių nesutarimų, kai žemės sklypą valdo keli savininkai.
Žemės sklypas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai kyla nesutarimų, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka, - bendrąją tvarką paaiškino Ligita Luščiauskaitė, Statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams. - Kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus.
Statybos inspekcija pažymi, kad sodo namas (iki 80 kv. m) ir pagalbinio ūkio pastatai (tarp jų ir garažai), jei jų plotas iki 50 kv. m ir aukštis iki 5 m. priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kv. m - prie II grupės.
I ar II grupės nesudėtingųjų statinių statybai supaprastintas statinio projektas turi būti parengtas, kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Kitais atvejais rengiamas statytojo pageidavimu. Atitinkamus statinio projektus rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla.
Statybą leidžiančius dokumentus I ir II grupės nesudėtingųjų statinių statybai išduoda savivaldybių administracijos. Konkrečiu atveju, parengus atitinkamą statinio projektą, aiškina Statybos inspekcija, dėl statybą leidžiančio dokumento reikėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra statinys, administraciją.
Žaliasis plotas sklype: ką svarbu žinoti?
Želdynų politika miestuose nuolat kinta, atsižvelgiant į naujus plėtros planus ir gyventojų poreikius. Savivaldybės kelia vis didesnius reikalavimus vystytojams dėl želdynų įrengimo ir kokybės, tačiau svarbu, kad šie reikalavimai būtų taikomi ne tik naujiems, bet ir jau įgyvendintiems projektams.
Kūrybiškas požiūris į želdinimą, atsižvelgiant į skandinavišką modelį, gali padėti sukurti jaukias ir funkcionalias žaliąsias erdves net ir mažose teritorijose. Bendradarbiavimas tarp vystytojų, savivaldybių ir gyventojų yra būtinas, siekiant užtikrinti kokybišką ir sveiką gyvenamąją aplinką.
Svarbu prisiminti, kad želdynai ne tik gražina aplinką, bet ir teigiamai veikia mūsų sveikatą ir gerovę.