Leidimas Buto Vonios Kambario Šildomoms Grindims: Detalus Vadovas

Šildomos grindys vonios kambaryje - tai modernus ir patogus sprendimas, leidžiantis mėgautis malonia šiluma po kojomis. Tačiau, norint įsirengti šildomas grindis, svarbu žinoti ne tik technologinius aspektus, bet ir teisinius reikalavimus bei leidimus. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su šildomų grindų įrengimu vonios kambaryje.

Šildomų Grindų Tipai ir Įrengimo Technologijos

Yra keletas būdų, kaip sušildyti grindų konstrukciją: elektriniais kabeliais, grindyse esančiais kanalais pučiant šiltą orą, grindyse įmontuotais vamzdeliais, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Plačiausią pritaikymą įgavo šildymas elektra ir vandeniu.

Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymėdamas geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šils vienodai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Šiltas oras, kildamas nuo grindų paviršiaus, maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta.

Paminėtas temperatūrų pasiskirstymas patalpoje pasiekiamas, kai teisingai atlikti šiluminiai -techniniai skaičiavimai, o darbai atlikti laikantis skaičiavimo rezultatų ir darbų vykdymo technologijos. Pagrindinis šiluminio-techninio skaičiavimo tikslas yra nustatyti vandens, tekančio vamzdeliais, temperatūrą ir horizontalų atstumą tarp grindų konstrukcijoje išdėstytų vamzdelių. Tai du pagrindiniai parametrai, apsprendžiantys grindų paviršiaus temperatūrą ir grindų įšilimo tolygumą.

Vandens temperatūra vamzdeliuose gali svyruoti 35-55°C ribose, atstumas tarp vamzdelių - 10-30 cm. Reikia žinoti, kad prie didelių įstiklintų paviršių (langų, vitrinų ir pan.) vamzdelius grindyse būtina montuoti tankiau. Tai daroma grindų ruože, kurio plotis 1 m. Tokiu būdu išvengiama šalto oro srovių, krintančių nuo įstiklintų paviršių, įtakos visam patalpos temperatūrų pasiskirstymui. Neįrengus tokio ruožo, galimi nemalonūs pojūčiai, jausis šalto oro srovės prie grindų.

Betonas, kuriuo užpilami vamzdeliai, turi sudaryti tam tikro storio sluoksnį. Jei sluoksnis bus per plonas, vamzdelių paklojimo vietose betonas perkais: susidarys "karšti" ruožai grindų paviršiuje. Praktikoje nustatyta, kad optimalus betono sluoksnis sudaro 6,5 cm. Šiuo atveju betono storis virš vamzdelio - apie 4,5 cm.

Į betono masę, prieš jį liejant, dedami plastifikuojantys priedai. Plastifikatorių paskirtis: padaryti betoną vienalyčiu, pašalinant oro burbuliukus ir sumažinti skilinėjimo tikimybę.

Kaip minėjome, įšilusi betono masė sušildo patalpos orą, tačiau dalis šilumos gali patekti į apačioje esančią patalpą. Tai daugeliu atvejų yra nepageidautina, todėl grindų konstrukcijoje tarp perdangos ir betono sluoksnio klojama šilumos izoliacija. Ypač svarbu parinkti teisingą izoliacijos storį, kad būtų sumažintas šilumos perdavimas į apačioje esančias patalpas arba gruntą.

Grindyse tarp patalpų, kurių oro temperatūros yra vienodos, įrengiamos šilumos izoliacijos storį siūloma priimti 3,2-3,5 cm, jei naudojamas polistirolas. Gali būti, kad šildomos grindys montuojamos ant grunto, tuomet izoliacijos sluoksnio šilumos varža turi būti ne mažesnė 2,86 m²K/W.

Dažnai, net ir teisingai atlikus skaičiavimus ir kruopščiai įrengus šildomas grindis, neįvertinamas betono tūrio plėtimasis. Betonas šildomas plečiasi, todėl atsiranda vidiniai įtempimai. Taip pat besiplečiantis betonas remiasi į patalpų sienas, o tai jau pavojinga! Siekiant išvengti neigiamo besiplečiančio betono poveikio, būtina įrengti temperatūrines siūles.

Jos pirmiausia įrengiamos visu patalpos perimetru ir durų angose. Temperatūrinių siūlių įrengimui gali būti naudojamos įvairios izoliacinės medžiagos, kurios yra elastingos ir turi grįžtamąją deformaciją. Dažniausiai naudojamos pūsto polietileno juostos, kurių storis apie 1 cm.

Kad pilant betoną ant šilumos izoliacijos, betonas patalpos perimetru nepatektų po izoliacija, būtina temperatūrinės siūlės ir izoliacijos sujungimo vietą uždengti polietilenine plėvele.

Didesnė problema yra temperatūrinių siūlių įrengimas skersai patalpos. Norime paminėti keletą užsienio valstybių normatyviniuose dokumentuose keliamų pagrindinių reikalavimų grindimis šildomų patalpų plotų suskaidymui temperatūrinėmis siūlėmis. Jei vienas patalpos matmenų yra didesnis kaip 8 m, taip pat reikia įrengti temperatūrinę siūlę.

Temperatūrinė siūlė skersai patalpos taip pat įrengiama, kai patalpos ilgio ir pločio santykis didesnis už 2:1. Yra ir daugiau sąlygų, apsprendžiančių temperatūrinės siūlės įrengimo būtinumą.

Šildomų grindų viršutinis sluoksnis taip pat turi įtakos šildymo efektui. Viena pagrindinių sąlygų yra ta, kad jei skersai patalpos yra įrengta viena ar keletas temperatūrinių siūlių, jų vieta ir forma turi būti atkartotos ir grindų dangoje.

Praktiškai grindų dangai galima naudoti visas medžiagas, kurioms dangos gamintojas suteikia specialų ženklą nurodantį, kad danga tinkama taikyti šildomoms grindims.

Lygiai, kaip šildomų grindų konstrukcijos apačioje įrengta šilumos izoliacija sumažina šilumos perdavimą žemyn, viršuje konstrukcijos esanti grindų danga taip pat gali įtakoti į šilumos atidavimo patalpai intensyvumą. Tai reikia įvertinti jau atliekant šiluminį-techninį šildomų grindų skaičiavimą.

Geriausiai šilumą praleidžia didelį tankį turinčios dangos medžiagos: plytelės, marmuras, akmuo. Šilumos atidavimą mažina įvairios kiliminės dangos.

Tai yra pats sudėtingiausias būdas padengti šildomas grindis ir tuo pačiu brangiausias. Didžiausios problemos atsiranda tuomet, kai džiūstant medienai susidaro plyšiai. Taisyklingai įrengiant medines grindis, apačioje turėtų būti naudojami tvirtos ir storos faneros lakštai.

Šildymo Sistemos Valdymas ir Reguliavimas

Straipsnio pradžioje jau minėjome, kad atliekant šildomų grindų šiluminius-techninius skaičiavimus nustatome eilę parametrų, tame tarpe vamzdžiais cirkuliuojančio vandens temperatūrą. Jeigu grindimis šildoma tik dalis pastate esančių patalpų, o kitos šildomos įprastu būdu - radiatoriais, būtina, kad šildymo sistemoje cirkuliuotų dviejų temperatūrų vanduo. Šią sąlyga būtina užtikrinti, net ir tuomet, kai kalbame apie buto šildymą, kada šildomos grindys įrengiamos tik vonios patalpoje ir virtuvėje.

Daug paprasčiau sprendžiama, kai visame pastate įrengiamas tik grindinis šildymas, bet praktikoje tai yra reti atvejai.

Ekonomiški šildymo katilai, kaip taisyklė, dirba valdomi reguliatorių, reaguojančių į lauko oro temperatūros pokyčius. Atsiranda būtinumas turėti galimybę ruošti atitinkamos temperatūros vandenį šildomoms grindims. Tam būtina sumontuoti trijų arba keturių eigų maišytuvą ant vamzdyno į šildomas grindis. Maišytuvo paskirtis yra iš šildomų grindų grįžtantį vandenį tam tikru santykiu sumaišyti su paduodamu į grindų šildymo sistemą vandeniu ir gauti reikiamos temperatūros vandenį. Sumaišymo santykis kiekvienu atveju priklauso nuo temperatūrų skirtumo. Maišytuvo valdymui sumontuojama elektrinė pavara, kuri signalus gauna iš reguliatoriaus.

Dažnai šildomų grindų plotas yra nedidelis - virtuvė, vonios kambarys, holas ir pan. Šiuo atveju galima naudoti kitą metodą šildomų grindų vandens temperatūros reguliavimui. Ventilis montuojamas ant grįžtamojo vamzdyno ir automatiškai reguliuoja vamzdeliuose cirkuliuojančio vandens kiekį, tuo užsitikrindamas užduotos grįžtamojo vandens temperatūros palaikymą.

Grįžkime prie didesnių šildomų grindų plotų. Anksčiau aprašėme, kaip išlaikoma reikalinga vandens temperatūra. Galime teigti, kad dėl kažkokių priežasčių mūsų naudojama automatika suges ir į grindų šildymo kontūrą pradės tekėti aukštos temperatūros vanduo. To pasėkoje, ne tik jausime didžiulį diskomfortą vaikščiodami labai įkaitusiomis grindimis, bet ir galime sulaukti problemų dėl betono temperatūrinio plėtimosi.

Norint to išvengti būtina įrengti automatinį tiekiamo į šildomas grindis šilumnešio temperatūros ribotuvą. Patartina avarinį ribotuvą nustatyti 60°C temperatūrai. Pasiekus tokią temperatūrą, jis automatiškai nutrauks vandens cirkuliavimą grindyse sumontuotose vamzdeliais, kol nebus pašalintas įvykęs gedimas.

Tačiau norint palaikyti patalpoje norimą oro temperatūrą, būtina reguliuoti šildomų grindų atiduodamos į patalpą šilumos srauto dydį. Tam tikslui ant vidinės sienos maždaug 1,5 m aukštyje montuojamas kambario temperatūros reguliatorius. Juo nustatoma norima patalpos oro temperatūra. Šis reguliatorius ne tik matuoja oro temperatūrą, bet ir reguliuoja šilumos kiekį patenkantį į šildomų grindų vamzdyną. Tam tikslui ant vamzdelių atšakos į patalpą montuojamas ventilis, kuriuo šilumos pralaidumą ir reguliuoja kambario temperatūros reguliatorius.

Galima naudoti programuojamą kambario temperatūros reguliatorių. Jo pagalba galime užprogramuoti temperatūros pokyčius ne tik paros bėgyje bet ir visos savaitės bėgyje.

Supažindinome su visais šildomų grindų elementais, tačiau juos visus reikia sumontuoti, nes tik gerai įvykdžius montavimo darbus galima tikėtis efektyvaus šildymo.

Šildomų Grindų Montavimo Reikalavimai ir Nurodymai

Jei pradėjus eksploatuoti šildomas grindis iškyla problemų, dažniausiai susijusių su montavimo klaidomis, jas pataisyti yra labai keblu, nes jau paklota grindų danga, o vamzdeliai užlieti betonu. O svarbiausia yra tai, kas turėtų mokėti už darbus, ar tie kurie klojo dangą, ar tie kurie betonavo, ar tie kurie klojo vamzdelius.

Todėl galvojame, kad toliau išdėstyti reikalavimai turi būti žinotini visiems dalyvaujantiems šildomų grindų montavime, tiek statybininkams, tiek santechnikams.

Yra paruošti nurodymai, kuriuose mūsų manymu sudėti visi pagrindiniai reikalavimai šildomų grindų montavimui ir paleidimui į eksploataciją. Nurodymai pateikti toliau lentelių forma.

Pirmasis šildomų grindų elementas - šilumos izoliacija. Šiuo metu plačiausią pritaikymą įgavo polistirolas. Kiek rečiau, dėl sąlyginai didelės kainos yra naudojama akmens vata. Šilumos izoliacija montuojama atskirais lakštais. Lakštų sujungimo vietas būtina sandariai uždengti, kad betonas per plyšius nepatektų po izoliacija ir į lakštų sujungimus.

Kadangi šildomoms grindims naudojamas didelis vamzdžio kiekis, jis turi būti sutalpintas tolygiai visu grindų plotu (išskyrus 1 m zoną prie sienų su dideliais įstiklintais paviršiais), tam būtina fiksuoti vamzdžio padėtį. Tam naudojama keletas vamzdžio tvirtinimo būdų.

Du iš jų, jau užleidžiantys savo pozicijas progresyvesniam tvirtinimo būdui, tai vamzdžio tvirtinimas prie izoliacijos smeigių pagalba arba vamzdžio pririšimas prie armatūros tinklo, klojamo ant izoliacijos.

Tačiau greitas ir patikimas montavimo būdas yra, kai naudojama speciali šilumos izoliacija, tuo pačiu atliekanti montavimo plokštės funkciją. Plokštė ypatinga tuo, kad turi specialios formos į viršų nukreptus išsikišimus, kurie ir atlieka vamzdžių fiksatoriaus funkciją. Belieka tik įstatyti vamzdį į fiksatorių ir darbas baigtas. Pati izoliacinė medžiaga iš viršaus padengta drėgmės nepraleidžiančia plėvele, o plokštės figūriniai kraštai leidžia sandariai sujungti plokštes tarpusavyje. Plokštės apačioje esantys nedideli iškilimai neleidžia plokštei visu plotu liestis su perdanga, tokiu būdu plokštė dar atlieka ir triukšmo izoliacijos funkciją.

Kitas etapas - temperatūrinės siūlės. Ypač didelė problema praktikoje pasirodė skersai patalpos montuojama siūlė. Gal būt svarbu ne pačios siūlės montavimas, kurį rasite metodikos lentelėse, o siūlės išsaugojimas betonavimo metu. Patartina siūlę pradžioje sutvirtinti rankiniu būdu dedant betoną iš abiejų pusių ir tik po to pradėti betonuoti visą grindų plotą.

Virš betono suklojus pasirinktą dangą, prasideda pats atsakingiausias etapas - sistemos eksploatacijos pradžia. Šio etapo pagrindinis reikalavimas - neskubėti! Šiame etape teko matyti per skubėjimą pridaryto broko - grindys suskilo. Skubėjimas yra suprantamas - norima greičiau priduoti darbą, tačiau tai yra nepateisinama, nes nesilaikoma technologijos. Mūsų paruoštoje metodikoje šis etapas aprašomas ypač detaliai.

Atminkite: šildomos grindys yra paruoštos eksploatacijai tik įvykdžius abu reikalavimų etapus - iškaitinimą ir aušinimą.

Ir tik pradėjus eksploatuoti šildomas grindis išaiškės klaidos, kurios buvo padarytos gal būt projektuojant, o gal būt montuojant, ar įvedant į eksploataciją.

Šildomų Grindų Montavimo Metodika

Šildomų grindų įrengimo procesas reikalauja kruopštumo ir atidumo. Žemiau pateikiami pagrindiniai reikalavimai, kuriuos būtina įvykdyti montuojant šildomas grindis:

1. Patalpos turi būti apsaugotos nuo lauko oro sąlygų.
2. Jeigu grindys nelygios, panaudoti savaime išsilyginančius skiedinius.
3. Grindys pradedamos kaitinti ne anksčiau kaip po 21 d.
4. Grindys pradedamos šildyti 25°C temperatūros vandeniu.
5. Vandens temperatūra šildymo sistemoje iki projektinės keliama ne daugiau kaip 5°C per parą.
6. Grindys aušinamos atvirkščia kaitinimui tvarka.

Šildomų grindų įrengimas vonios kambaryje yra puikus sprendimas, suteikiantis komfortą ir jaukumą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad šis procesas reikalauja atidumo, žinių ir tinkamų leidimų. Laikantis visų reikalavimų ir rekomendacijų, galėsite mėgautis šiltomis grindimis savo vonios kambaryje ilgus metus.

Šildomų Grindų Privalumai ir Trūkumai

Šildomos grindys turi daug privalumų, tačiau svarbu žinoti ir apie galimus trūkumus:

tags: #leidimas #buto #vonios #kambario #sildomoms #grindims