Žemaitijos Kaimo Sodybos Ekspozicija: Kelionė į Praeitį

Žemaitijos kaimo muziejus, įsikūręs gražioje pietvakarinėje Masčio ežero pakrantėje, kviečia lankytojus pasinerti į XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Žemaitijos kaimo gyvenimą. Šis muziejus po atviru dangumi, užimantis 15 hektarų plotą, duris atvėrė 1983 metais ir nuo to laiko tapo svarbia Žemaitijos kultūros paveldo dalimi.

Muziejus Po Atviru Dangumi: Istorija Ir Vizija

Idėja įkurti ,,oro muziejų“, vaizduojantį senąjį Žemaitijos kaimą, jo buitį, Telšių muziejininkams kilo dar 4-jame dešimtmetyje. Deja, karas, ir pokario negandos ilgam sutrukdė ją įgyvendinti. Telšių muziejininkai, ir ne tik jie, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą bandė įkurti senojo Žemaitijos kaimo muziejų po atviru dangumi. Pakartotinai šio darbo imtasi tik 1963 m., kai karšto muziejininkų ir kitų kultūros veikėjų idėją įkurti tokį muziejų palaikė tuometinė Ministrų taryba.

Muziejus pradėtas kurti 1963 m., kai Lietuvos Ministrų taryba, parėmusi muziejininkų ir kultūros veikėjų siūlymą, priėmė sprendimą įkurti Liaudies buities muziejų (dabar Rumšiškių) prie Kauno marių ir tris regioninius muziejus (Telšiuose, Rokiškyje ir Alytuje). 1967 m. gegužės 6 d. Žemaičių buities muziejui paskirtas 15 ha plotas pietvakarinėje Masčio ežero pusėje, būsimo Telšių miesto parko teritorijoje. Pirmasis eksponatas į buities muziejų perkeltas 1967 m. birželyje. Tai buvo pirtis. Ji parsivežta iš Telšių rajono Tryškių apylinkės gyventojo S.

Tai muziejinė erdvė, kurios vizija - išsaugoti Žemaitijos regionui būdingų architektūros statinių paveldą, pratęsti etninės kultūros tradicijas ir puoselėti žemaitišką tapatybę. Etnografinis muziejus atspindi XIX a. pab. - XX a. pr. Žemaitijos kaimo vaizdą.

Muziejaus Tikslai Ir Uždaviniai

Svarbiausias buities muziejų uždavinys - pavaizduoti liaudies buitį natūralioje aplinkoje, išsaugoti autentiškus liaudies architektūros paminklus kaip mokslo šaltinį.

Ekspozicijos Ir Pastatai

Šiandien čia yra įkurti trys autentiški sodybų ansambliai, kuriuos papildo svarbiausi senųjų gyvenviečių objektai: kapinaitės, malūnas, kalvė. Pastatų skaičiumi turtingiausia yra stambaus ūkininko sodyba.

Žemaičių valstiečiai sodyboms išsirinkdavo patogias ir gražias vietas šalia kalvelės, prie upės, pamiškėje. Taip ir susispietė jos po vieną, po dvi, lyg kupetos, į kaimus. Šiuose kaimuose sodybos išsidėsčiusios laisvai. Pastatai pritaikyti prie vietos reljefo. Žemaičių sodybos erdvios. Jose žymiai daugiau įvairios paskirties trobesių, negu aukštaičių ir dzūkų sodybose. Pastatai Žemaičiuose masyvūs. Šiaudiniai stogai, plačios, žemai nuleistos pastogės. Žemaičiai nemėgo savo trobų puošti iš lauko.

Žemaitijos kaimo ekspoziciją galima rasti adresu Malūno g. 5, Telšiuose. Ši ekspozija užima 8,5 ha plotą. Ekspozicijoje 16 autentiškų XIX a. pab.- XX a. pr. pastatų, tai trys skirtingos sodybos, stambaus ūkininko sodyboje yra gyvenamasis namas ir šeši ūkinės paskirties pastatai. Vidutinio valstiečio sodyboje yra gyvenamasis namas ir trys ūkinės paskirties pastatai, o neturtingo valstiečio sodybėlę sudaro tik trobelė ir tvartelis. Visuose pastatuose eksponuojami autentiški baldai, buities apyvokos daiktai.

Stambaus Ūkininko Sodyba

Stambaus ūkininko sodyboje pastatyti gyvenamasis namas, svirnas, jauja, tvartas, kiaulininkas, žardinė ir pirtis.

• Vienuolikos patalpų gyvenamasis namas, statytas 1870 metais, parvežtas iš Telšių Juodėnų kaimo gyventojo B.Pulvinskio.
• Jauja parvežta iš Plungės rajono Varduvos kaimo, statyta 1890 metais.
• Kitas įdomus architektūriniu sprendimui paskirtimi pastatas - žardinė.

Žemaičių gyvenamiesiems namams būdingas nedidelis kambarys ­ alkierius, skirtas svečiams apnakvindinti, nors dažniausiai naudojamas kaip šeimininkų miegamasis. Jame yra lova, skrynia, stalas su dviem kėdėmis. Virš lovos pakabinta rankšluostinė su rankšluosčiu.

Geroji troba. Pati didžiausia namo patalpa. Į ją yra durys iš gerosios priemenės. Taip pat iš čia galima patekti į šeimyninę trobą, t. y. virtuvę ir alkierių. Grindys ir lubos iškaltos lentomis, sienos išklijuotos tapetais. Kambarį šildo sienelė iš šeimyninės trobos. Šalia sienelės ­ minkštasuolis. Galvūgaliu į alkierių stovi lova. Virš jos ­ paveikslas ir krucifiksas. Kitoje durų į alkierių pusėje stovi komoda, ant sienos kabo laikrodis ir veidrodis.

Svirnas tiek savo architektūriniu sprendimu, tiek patalpų skaičiumi ir išdėstymu yra žemaitiško tipo ūkinis trobesys, atspindintis pasiturinčio valstiečio ekonominį pajėgumą, kaimo buitį. Pastatytas blogajame pasiturinčio valstiečio sodybos kieme.

Muziejuje esantis kiaulininkas anksčiau stovėjo Plungės rajono Bubėnų apylinkės Užpelių kaimo ūkininko Juozo Kupetausko ūkyje. Kiaulininkas be pamatų, pakeltas ant akmenų. Sienos tašytų rąstų, stogas keturšlaitis, dengtas skiedromis. Vidinė tašytų rąstų siena dalija pastatą į dvi dalis. Durys dvivėrės. Kiaulininko gale, po tuo pačiu stogu, yra pastogė, paremta mediniais stulpais.

Turtingo ūkininko sodyboje esantis tvartas yra L raidės plano. Tvartas buvo pastatytas XIX a. pabaigoje Telšių rajono Gadūnavo apylinkės Juodėnų kaimo ūkininko D. Putvinskio sodyboje. Nors bendras pastato terminas ­ tvartas žinomas visoje Lietuvoje, tačiau žemaičiai jį dar vadina staldu, vidurio Lietuvoje ­ kūtėmis.

Daržinė stovi atokiau nuo trobos ­ tarp tvarto ir ir jaujos. Daržinė 1973 m. parvežta iš Telšių rajono Rainių kaimo. Ją buvo pasistatęs ūkininkas P. Kaminskas. Daržinė stačiakampė, 18 m ilgio ir 8 m. pločio. Daržinėje yra du šoniniai įvažiavimai. Sienos apkaltos lentomis. Daržinė yra XX a.

Žardinė skiriasi nuo žardo ne tiek savo paskirtimi, kiek konstrukcija. Aprašomąją žardinę sudaro du lygiagrečiai sustatyti žardai. Žardinės ilgis ­ 12 metrų. Žardinė ­ tai statinys, kuris buvo statomas ten, kur iš visų pusių pūsdavo vejai. Tokia jos paskirtis. Ūkiniu požiūriu žardinė yra vakarų Žemaitijai būdingas ūkinės paskirties pagalbinis pastatas, susijęs su linininkystės vystymusi, nes tiesioginė žardinės paskirtis ­ patalpa linų galvutėms džiovinti.

Pirtis parvežta iš Telšių rajono Tryškių apylinkės Sukončių kaimo ūkininko Stasio Bukausko sodybos 1967 metais. Pirtis pastatyta prie iškasto tvenkinio. Tai buvo pirmasis eksponatas, atvežtas į Žemaitijos kaimo muziejų. Toks pirties tipas būdingas visai Lietuvai. Pirties sienų konstrukcija yra rentinė.

Vidutinio Valstiečio Sodyba

Vidutinio valstiečio sodyboje pastatyti gyvenamasis namas, svirnas, jauja ir tvartas. Vidutinio valstiečio sodybos svirne ir troboje įrengta ekspozicija ,,Lino kelias“.

Kluonas stovi sodybos pakraštyje, kad kilus gaisrui neužsidegtų kiti pastatai. Pamatus čia atstoja po apatiniu rąstų vainiku padėti dideli akmenys. Įėjus pro fasadines duris, kairėje pusėje yra daržinė. Šalia, skersai viso pastato, yra plūkto molio laitas, vadinamas grundymu ar klojimu. Į dešinę pusę nuo klojimo yra douba su krosnimi. Kluonas stovėjo Juozo Eičino sodyboje (Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijoje). Pastatytas 1896 metais. Kluonas yra tipiškas XIX a.

Mažažemio Sodyba

Mažažemio sodyboje stovi trobelė ir tvartukas. Trobelė 1974 metais parvežta iš Telšių rajono Gadūnavo apylinkės Uikių kaimo. Pastatas yra vientiso plano su dviem galais. Stogas gegninės konstrukcijos, pusvalminis, su paražine viename šone ligi žemės. Gyvenamajame kambaryje ­ plūkto molio asla. Prie lango pastatytas stalas, suoliukai. Prie kito lango ­ lova. Dar yra verpimo ratelis, grūstuvas. Ši trobelė yra tipiškas XIX a.

Šioje sodyboje esantis tvartas parvežtas iš Plungės rajono Alsėdžių apylinkės Žvirblaičių kaimo 1978 metais, iš buvusio Lietuvos savanorio Aleksandro Kavaliausko ūkio. Jis 1926 m.

Visuomeninis Sektorius

Visuomeniniame sektoriuje yra vėjo malūnas ir kalvė. Angliškojo tipo vėjo malūnas su pasukama prieš vėją kepure statytas 1924 metais Telšių rajone Nerimdaičių kaime. Kalvė statyta 1893 metais Telšių rajono Vitkaičių kaime.

Malūnas yra vienas iš paskutiniųjų palikuonių tų vėjo malūnų, kurie Lietuvoje pradėti statyti dar XVI amžiuje. Vėjo malūnas yra angliškojo tipo su pasukama prieš vėją kepure. Tokie malūnai Lietuvoje buvo statomi iki Antrojo pasaulinio karo. Kai būdavo geras vėjas, šis malūnas sumaldavo iki 200 kg grūdų per valandą.

Šalia malūno, muziejaus teritorijos pakraštyje, pastatyta kalvė, parvežta iš Telšių rajono Mitkaičių kaimo 1971 metais. Kalvę 1911 metais buvo pasistatęs vietos ūkininkas K. Visminas.

Žemaičių Būdas Ir Architektūra

Žemaičiai mėgo nepriklausomą gyvenimą viensėdžiuose, vengė glaudžios kaimynystės, tik prireikus apsigyvendavo kupetiniame kaime. Žemaitiškas būdas atsispindi ir architektūroje. Tradiciniai žemaičių gyvenamieji namai pasižymi masyvumu ­ ilgu ir plačiu korpusu, neaukštomis, vertikaliai lentomis apkaltomis sienomis. Stogas masyvus, keturšlaitis, su čiukuru. Trobos planas gana sudėtingas. Centrinę jos dalį užima kaminas, kuris su abiejose pusėse esančiomis priemenėmis skiria trobą į du galus.

Žemaitija - etninis regionas Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Jai būdingi kuplūs, žemai nuleistais stogais, stambių tūrių pastatai, erdvūs kiemai, sodybose daug įvairios paskirties pastatų, o pastatuose - daug patalpų. Namuose - patogūs išardomi baldai, daug medžio raižinių. Audiniai ryškūs, sodrių spalvų, moterys labai mėgo skareles. Žmonės atkaklūs, tvirti, dažnai nekalbūs, užsidarę.

Renginiai Ir Veikla Muziejuje

Muziejuje auginamos tik tradicinės, Žemaitijos kaimui būdingos, augalinės kultūros ir gyvuliai: žemaitukai, avys, ožkos, triušiai ir kt.

Muziejuje gegužės rugsėjo mėnesiais vyksta liaudie meno šventės, tarptautiniai folkloro festivaliai veikia Klojimo teatras.

Čia kasmet vyksta: užgavėnės, naktišokiai, klojimo teatrai ir kiti, su etnine kultūra susiję ir tradiciniais jau tapę, muziejaus renginiai.

Žemaičių kaimo muziejus atnaujintas 2012 m. visi pastatai rekonstruoti, aptvertos tvoros, pastatyta naujų kryžių ir koplytėlių. Objektas pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms.

Žemaitijos Kaimo Muziejaus Adresai Ir Kontaktai

• Žemaitijos kaimo ekspozicija: Malūno g. 5, Telšiai.
• Žemaičių vyskupystės muziejus: S. Daukanto g. 6, Varniai.
• Rainių Kančios koplyčia: Rainių kaimas, Telšių rajonas.

Žemaitijos Muziejus "Alka"

Su savitu žemaičių būdu, jų istorija, krašto gamta, žmonių buitimi supažindina Telšiuose įsikūręs žemaičių muziejus ,,Alka“. Šis muziejus yra svarbiausias Žemaitijos etnografinio regiono istorijos muziejus visoje Lietuvoje, įkurtas 1932 m. vasario 16 dieną. Muziejus - kraštotyrinio pobūdžio.

Žemaičių muziejaus „Alka“ ekspozicijos bene geriausiai regione atspindi turtingo Žemaitijos krašto įvairovę, savitą ir tvirtą charakterį, istorinius lūžius ir po jų sekusius pokyčius. Niekur kitur neįmanoma rasti tiek daug ir tokiais įvairiais aspektais išnagrinėtos Žemaitijos regiono istorijos. Unikalūs eksponatai ir gausūs rinkiniai eksponuojami muziejuje, tai turtingas Žemaitijos dvarų palikimas, kryždirbystės, įtrauktos į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą, eksponatai ir liaudies meno dirbiniai. Taip pat eksponuojama įspūdinga archeologijos ekspozicija.

Žemaičių Vyskupystės Muziejus

Žemaičių Vyskupystės muziejus įkurtas 1999 m. ir pristato vieną iš dviejų buvusių Lietuvoje vyskupijų XV-XX a. pr. - Žemaičių (Medininkų) vyskupiją, kurios centras beveik 450 metų buvo Varniai, užėmę ypatingą vietą religiniame, kultūriniame ir politiniame Lietuvos gyvenime bei palikę ryškų pėdsaką krašto istorijoje.

Rainių Kančios Koplyčia

Rainių Kančios koplyčia stovi Rainių kaime, Telšių rajone, apie 5 km į pietryčius nuo Telšių, prie kelio Telšiai-Varniai. Pastatyta atminti garsiausiai Lietuvoje sovietinių žudynių vietai. Koplyčios lubose nutapytos freskos, kuriose pavaizduoti Rainių kankiniai. Langus puošia vitražai, vaizduojantys kančią, rūsyje įrengta ekspozicija, kurioje pasakojama apie skaudžią tragediją, kuomet Antrojo pasaulinio karo pradžioje iš buvusio Telšių kalėjimo 1941 m.

Lankytinos Vietos Aplink Muziejų

Lūkšto ežeras su savo pakrantėmis bei muzikos festivaliu ir Varnių ansamblis, kupinas istorinių, kultūrinių ir dvasinių objektų - šv. Petro ir Pauliaus katedra, Žemaičių kunigų seminarija, šv. Dailininko juvelyro A. Jonušo rankomis sukurta tekančios saulės šalies salelė - žemaitiška-japoniška-kiniška sodyba-muziejus. Lankytojai čia gali pamatyti seniausios pasaulyje Horiudži šventyklos pagodos maketą, No teatro kaukės Okame kopiją, kabukio, japonų teatro, sceninius vaizdus. Fudži kalno papėdėje arbatos gėrimo namelis, budos Amidos, šv. vienuolio skulptūros ir kiti senosios Japonijos kultūros simboliai. Sodyboje-muziejuje skirtas kampelis ir Kinijai. Čia galite pamatyti apie 30 Kinijai būdingų pastatų maketų: Konfucijaus šventyklą, baltąją Pekino pagodą, Tibeto Potalos rūmus ir kt. Buvusiame medžiotojų namelyje įrengtos ekspozicijos Dievo Krėslo miško partizanams.

Žemaitijos kaimo muziejaus ekspozicijos pastatai

tags: #zemaitijos #kaimo #sodybos #ekspozicija