Žemės sklypo dalies, esančios po gyvenamosiomis patalpomis, įskaitymo klausimas yra svarbus aspektas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šis procesas vyksta, remiantis aplinkos ministro įsakymais ir statybos techniniais reglamentais.
Statybos techniniai reglamentai
Statybos techniniai reglamentai (STR) nustato esminius statinių reikalavimus ir procedūras, susijusias su statybos procesu.
Toliau pateikiami svarbiausi reglamentai, susiję su žemės sklypo dalimi po gyvenamosiomis patalpomis:
- STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“: Šis reglamentas apibrėžia statinių klasifikavimo kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir galimybes.
- STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“: Šis reglamentas nustato reikalavimus gyvenamiesiems pastatams, įskaitant jų išdėstymą žemės sklype ir kitus techninius aspektus.
- STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“: Šis reglamentas reglamentuoja gatvių ir vietinės reikšmės kelių projektavimą ir statybą, kurie gali turėti įtakos žemės sklypo naudojimui.
Šie reglamentai yra nuolat atnaujinami ir keičiami, siekiant užtikrinti, kad statybos procesas atitiktų naujausius reikalavimus ir standartus.
Šlaitų tvarkymas: 2 sklypų pavyzdžiai
Savivaldybės administracija tikrindama pastatyto pastato naudotojo atliekamą statinio techninę priežiūrą privalo patikrinti ar statinys naudojamas pagal paskirtį.
Aplinkos ministro įsakymai
Aplinkos ministro įsakymai yra svarbūs teisės aktai, kurie detalizuoja statybos techninių reglamentų nuostatas ir nustato konkrečias procedūras.
Šie įsakymai dažnai keičiami, siekiant atnaujinti reglamentavimą ir pritaikyti jį prie besikeičiančių aplinkybių.
Štai keletas pavyzdžių:
- Įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“.
- Įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ pakeitimo“.
- Įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Projektų derinimo pažyma“ pakeitimo“.
Šie įsakymai užtikrina, kad statybos procesas būtų vykdomas pagal galiojančius reikalavimus ir standartus.
Žemės sklypo dalies įskaitymo procesas
Žemės sklypo dalies, esančios po gyvenamosiomis patalpomis, įskaitymo procesas apima kelis etapus:
- Statinių klasifikavimas: Nustatoma statinio klasė pagal STR 1.01.03:2017.
- Reikalavimų nustatymas: Pagal STR 2.02.01:2004 nustatomi reikalavimai gyvenamajam pastatui.
- Projektavimas ir derinimas: Projektuojant gatves ir vietinės reikšmės kelius, atsižvelgiama į STR 2.06.04:2014 reikalavimus.
Patalpų paskirties keitimas
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir vėl imta dalintis pavyzdžiais, kai negyvenamosios paskirties pastatus planuojama rekonstruoti į butus ar poilsio patalpas.
Socialiniuose tinkluose vilniečiai diskutuoja, ar praktika, kai komercinės, prekybos paskirties pastatai virsta gyvenamosiomis patalpomis, yra gera, ir kas tokiais atvejais parduodama - butai, poilsio būstai, apartamentai?
Ar tai nelemia chaotiškos sostinės plėtros? Painiavos dėl būstų paskirčių kyla nuolat, ypač Vilniuje arba pajūrio miestuose.
Taip dažniausiai atsitinka dėl žemės paskirties,pavyzdžiui, rekreacinės paskirties žemėje daugiabučio su gyvenamosios paskirties būstais statyti negalima, o žemės paskirties keitimas užtrunka daug laiko ir kainuoja nemažai finansų, nes neretai nueinama lengvesniu keliu - statomi, pavyzdžiui, poilsio paskirties būstai, kurie parduodami kaip butai.
Kaip informuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), dėl pardavimų pagal klaidinančius skelbimus konsultuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri prižiūri, kaip verslininkai laikosi teisės aktuose nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų.
Kitaip tariant, tarnyba atsakinga už tai, kad pardavėjai neklaidintų pirkėjų ir skelbimuose poilsio paskirties būstų nevadintų butais ar pan.
Inspekcija paaiškina, kad NT vystytojas, kuris nori rekonstrukcijos metu keisti pastato paskirtį, pirmiausia bet kokiu atveju turi projektą viešinti, o žalią šviesą pastato paskirties keitimui įjungia savivaldybė, vadovaudamasi reglamentais.
Ji tęsia, kad bendruoju atveju pastatuose gali būti kelių paskirčių patalpos.
Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus.
Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.
Taigi, negyvenamosios paskirties pastatuose gali būti gyvenamųjų patalpų, tačiau pirkėjai, kurie ketintų įsigyti tokius būstus, turėtų atkreipti dėmesį, kad mišriuose pastatuose reikia itin atidžiai pasitikrinti, kokios paskirties patalpas planuojama įsigyti: butą, poilsio paskirties ar kitos negyvenamosios paskirties patalpas - visada pravartu pasitikrinti ir tai, kokia patalpų paskirtis buvo numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Vietos savivaldos įstatymu statinių naudojimo priežiūra priskiriama savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms.
Ruošia pokyčius
Savivaldybės pastatų paskirties klausimais elgiasi skirtingai.
Vienos yra griežtos ir negyvenamosios paskirties pastatuose gyvenamųjų patalpų įrengti neleidžia, kitos tokius projektus tvirtina, tačiau su tam tikrais reikalavimais.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad pastatų paskirčių reglamentavimas yra gana platus, todėl turime situaciją, kad nėra draudžiama projektuoti ir statyti tam tikrų objektų, kuriuose galima gyventi, nors jie vadinami svečių namais ar pan.
Tačiau miestai vengia tokių projektų, nenori jų tvirtinti arba sukuria tam tikrus reikalavimus plėtotojams, kurie tokius objektus stato.
Tačiau, panašu, netrukus sulauksime pokyčių.
„Mūsų noras yra su miestais, pirmiausia, su Vilniaus miesto savivaldybe ir Aplinkos ministerija ieškoti atsakymų, kas tenkintų ir savivaldą, ir verslą, ko bijo miestas.
Konkretūs sprendimai dar nėra priimti, tačiau, pašnekovo teigimu, labiausiai tikėtina, kad reglamentuose bus paliktos kelios aiškios statinių paskirtys ir identifikuota, kas yra pastovaus ir laikino gyvenimo būstai.
Pagal tai galėtų būti pateiktas minimalių reikalavimų tokiems būstams sąrašas.
tags: #zemes #dalis #po #gyvenamomis #patalpomis