Ar nenoras kurti šeimos yra nusikaltimas? Argumentai ir perspektyvos

Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar nenoras kurti šeimos gali būti laikomas nusikaltimu, pateikiant argumentus "už" ir "prieš". Diskusija apima vertybių, teisingumo ir nuosprendžių sąvokas.

Teisiniai aspektai

Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme paprastai užbaigiamas nuosprendžio priėmimu, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu padaręs konkretų nusikaltimą arba yra išteisinamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas skelbia, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ne bet koks, o tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi įstatymo galią ir yra privalomas visiems piliečiams, valstybinėms ir visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.

LR BPK 29 straipsnyje nuosprendis apibrėžiamas kaip pirmos instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės. Nuosprendžiu taip pat laikomas ir apeliacinės instancijos teismo dokumentas, kuriuo pakeičiamas ar panaikinamas pirmos instancijos teismo nuosprendis, taip pat dokumentas, kuriuo pirmos ir apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą. Nuosprendžiu laikomas ir baudžiamasis įsakymas, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme. Dabar galiojantis LR BPK, lyginant su anksčiau galiojusiu baudžiamojo proceso įstatymu, plačiausiai pateikia nuosprendžio sąvoką.

Taigi, nuosprendis vertintinas kaip teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išsprendžiami svarbiausi baudžiamosios bylos klausimai ir priimamas atitinkamas sprendimas. Pirmiausia, jau pati šio žodžio sąvoka rodo, jog tai dokumentas, kuriuo yra nusprendžiama iš esmės, o "nuspręsti" tai nėra tapatu sąvokai "spręsti", todėl nuosprendis neabejotinai reiškia galutinį aktą.

Vis dėlto teismo sprendimai, nutartys, nuosprendžiai turi gana nemažai panašumų: tai valstybės prievartos priemonės, priimamos įstatymų nustatyta tvarka bei turinčios privalomą teisinę galią. Nuosprendžiu užbaigiama baudžiamoji byla, tai paskutinis byloje priimamas aktas, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro priimamais nutarimais išsprendžiamas tik konkretus bylos klausimas, pavyzdžiui, paskiriama kardomoji priemonė, asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ir panašiai.

LR BPK 297 straipsnyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teismai nuosprendį priima Lietuvos Respublikos vardu. Nuosprendis, paskelbtas valstybės vardu, stiprina šio procesinio akto autoritetą, didina teisėjų atsakomybę už tinkamą teisingumo įvykdymą.

Teisingumas ir moralė

Teismas, nuspręsdamas, kad kaltinamasis yra kaltas, teisiškai įvertina jo veiksmus ir tuo pačiu parodo valstybės požiūrį į nusikaltimą ir jį padariusį asmenį. LR Konstitucijos 109 str. 1 d. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši norma pakartota ir LR BPK 6 str. bei LR teismų įstatymo 1 str.

Ch.Montesquieu teigė, jog būtina teisingumo vykdymo prielaida, - kad nuosprendį priimtų nešališkas ir neutralus teismas (tertium super partes). Kadangi priimant nuosprendį ir skiriant bausmę, ne tik nubaudžiamas nusikaltimą padaręs asmuo, bet taip pat nuosprendžiu skiriama bausme siekiama nusikaltusius pataisyti, perauklėti bei reabilituoti, kiekvieną kartą teismas, priimdamas nuosprendį, privalo teisingai pritaikyti įstatymus, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, ir kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Taigi teismas, siekdamas priimti teisingą nuosprendį, pirmiausia turi paklusti teisei - visų pirma konstitucijai, bendriems teisės principams, įstatymams. Tik pats nepažeisdamas teisės, teismas gali veikti kaip konstitucijos ir kitų įstatymų laikymosi garantas. Kitaip tariant, yra vidinė teismo nuosprendžių teisėtumo kontrolė. Visuomenės procesai daugiau ar mažiau veikia teismų veiklą, jų priimamus nuosprendžius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. gegužės 12 d. nutartyje nurodė, jog pagal LR Konstitucijos 109 str. 1 d. siekti, kad jo sprendimai būtų ne tik teisėti, bet ir teisingi. Atsižvelgti į teisingumo reikalavimus ir priimti teisingą nuosprendį teismą įpareigoja ir LR BPK 6 str. - tai reiškia, jog teisingumo reikalavimų turi būti paisoma kiekvieną kartą nagrinėjant bylą ir priimant atitinkamą nuosprendį.

Vis dėlto teisingumas yra nesuderinamas su formaliu, mechanišku požiūriu į teisės taikymą, todėl teismas privalo aktyviai vadovautis visuomenei suprantamomis ir visuotinai pripažįstamomis lygybės, sąžiningumo ir kitomis moralinėmis vertybėmis. Kvalifikuotam teisėjui nėra sudėtinga teisingai išaiškinti ir taikyti teisę, tačiau teisingai išspręsti bylą tuo atveju, kai konkreti teisės norma nėra aiški ar egzistuoja teisės normų kolizijos - nėra paprasta.

Teismo nuosprendis nors formaliai ir turėtų būti laikomas teisingu, visgi gali neatitikti nei proceso dalyvių, nei visuomenės teisingumo suvokimo. Neteisingas moralės požiūriu teisės normų taikymas iš esmės reikštų, kad ir teismo nuosprendis yra neteisingas. Bet net ir šiuo atveju teismas būtų įvykdęs teisingumą, tiesa, tik formaliai. Kita vertus, neigiamus neteisingus teisės normos padarinius teismas gali sušvelninti tiesiogiai taikydamas Konstituciją arba kreipdamasis į Konstitucinį Teismą (LR BPK 381 str., 234 str., 5 d. 3 p.).

Atsitiktinės atrankos būdu atlikus šimto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių analizę matyti, jog keturiasdešimt du pirmos instancijos teismo nuosprendžiai nebuvo pakeisti ir liko galioti, penkiasdešimt aštuoni - buvo panaikinti apeliacine ar kasacine tvarka. Taigi, galima daryti išvadą, jog daugiau kaip pusė teismo priimtų nuosprendžių ir naikintini, todėl nuosprendžio kaip teisingumo akto suvokimas yra gana reliatyvus.

Kadangi tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai turi teisę priimti nutartis, kuriomis panaikinamas arba keičiamas byloje priimtas nuosprendis, tokioje situacijoje kalbėti apie nuosprendį kaip apie teisingumo aktą galima tik ribotai. Galutinis ir vykdytinas bei teisingumą įgyvendinantis dokumentas šiuo atveju būtų nutartis.

Siekiant, jog teismo nuosprendis nebūtų panaikinamas apeliacine ar kasacine tvarka, įsiteisėtų ir būtų tinkamai vykdomas, kiekvienam nuosprendžiui yra keliami teisėtumo, pagrįstumo, motyvavimo, struktūros bei kiti reikalavimai. Kiekvienas priimtas nuosprendis privalo būti teisėtas ir pagrįstas.

Tai, jog nuosprendis turi būti teisėtas, reikalauja teisingumo vykdymo, teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimo uždavinių. Tam, kad priimtas nuosprendis būtų pripažintas teisėtu, teismas turi tiksliai pritaikyti baudžiamojo proceso, baudžiamąjį ir kitus įstatymus, todėl vien nuosprendžio surašymo forma, neatitinkanti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, daro nuosprendį neteisėtu.

Kadangi nuosprendžiu galutinai išsprendžiama byla, jo teisėtumą sąlygoja ne tik teisėta teismo veikla, bet ir griežtas įstatymų laikymasis ikiteisminio tyrimo metu. Nuosprendžio teisėtumui įtakos gali turėti netinkama ikiteisminio tyrimo veiksmų eiga: apklausa, parodymų patikrinimas, objektų tyrimas ir pan.

Statistika: Pirmos instancijos teismo nuosprendžių pakeitimai

Šeima kaip vertybė

Neneigiu GRAŽIOS šeimos kaip vertybės, bet nesakau, kad tai visiems privaloma, ir nereikia dėl to tų žmonių ličiuoti. Aš nelyginau vienišių su žudikais, viso labi teigiau, kad tai, jog kokia nors vertybė nėra vertybė visiems, jos nepaneigia kaip vertybės.

Kunigo atveju šeima jam yra žmonija. Šeimos kūrimas gali prieštarauti to žmogaus gyvenimo keliui, tikrajam to žmogaus atsiskleidimui. Vertybė yra tai, kad gražu, kas taurina, padeda žydėti, plečia, auga ir t. t. tuo atveju, jei tai graži šeima, ir tik tiems, kurie tos šeimos nori.

Skaitant šitą diskusija apima jausmas, kad nenoras kurti šeimą yra nuskaltimas. Tai nėra nusikaltimas, tai vienos iš pamatinių vertybių neigimas. Tas šeimos nenorėjimas gali būti visiškai joks ne vertybės neigimas, žmogui šeima gali būti jokia vertybė.

Išsilavinimas ir visuomenė

Neveltui yra privalomasis bendrasis išsilavinimas - be žinių žmogus nelabai gali orientuotis. Paskui - dirbti. Taip pat bendrauti, kokybiškai kurti ryšius. Neišsilavinusios moterys dažniau leidžiasi mušamos, o kiek tokių, kurios geria, savo vaikų neprižiūri. Man neišeina jų statyti lygiaverčiai šviesiems žmonėms.

O iš kur tu turi kompetencijos spręsti, kad kokio nors senolio-drožinėtojo, kuris nė skaityti nemoka, gyvenimas mažiau kokybiškas negu tavo? Vadą, kuris moka kelias kalbas, puikiai išmano rinkodarą, turi programavimo pagrindus ir šį bei tą supranta apie žmonių psichologiją?

IFP, tu nesupranti, kad aš neprimygtinai teigiu, kad visi turi skaityti, domėtis, siekti išminties? Sakau, kad tai jiems patiems ir aplinkiniams naudinga. Tokie žmonės savaime išminties kaip vertybės neneigia, tik prie jos neina. Tas pats kelias klases baigęs šviesus senukas mokės gerbti knygą, kurių raidžių nemoka...

tags: #ar #nusikaltimas #gali #buti #pateisintas