Planuojant žemės darbus savo sklype, svarbu žinoti ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Tai padės išvengti nemalonumų su kaimynais, valstybinėmis institucijomis ir užtikrins, kad jūsų veikla nekenks aplinkai. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aplinkosaugos reikalavimus, kuriuos reikia žinoti atliekant žemės darbus savo sklype Lietuvoje.
Dirbtinių vandens telkinių įrengimas
Įsirengiant vandens telkinį savo sklype, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar tai tvenkinys, ar kūdra. Tvenkinys įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, o kūdra - iškasant daubą be hidroizoliacinių priemonių. Kūdroms leidimų nereikia, tačiau būtina atsižvelgti į bendruosius reikalavimus.
Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimus nustato atitinkamas aprašas. Jame nustatyta, kur draudžiama įrengti kūdras, pavyzdžiui, natūraliose pievose ir akmenynuose, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje arba potvynio metu užliejamoje teritorijoje. Taip pat nustatyti bendrieji reikalavimai, ko negalima daryti įrengiant kūdrą: iškirsti saugotinus medžius, sunaikinti ar keisti saugomas reljefo formas, pažeisti valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemas ir statinius.
Šie pakeitimai numatyti aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintame naujos redakcijos Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše. Aprašo pakeitimai taikomi naujai planuojamai veiklai ir įsigaliojo nuo 2023 m. vasario 1 d.
Vienas iš naujų reikalavimų - nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą.
Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų. Kad tarša nepatektų į nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, jo kranto linija turi būti ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir mechanizacijos dirbtuvių. Nuo visų kitų pastatų ar statybos zonos iki telkinio kranto linijos nustatomas ne mažesnis kaip 5 m atstumas.
Planuojant keisti didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį šiaurės Lietuvos karstiniame regione, prašymą su papildomais dokumentais ir informacija reikia pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Planuojant keisti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, šiose teritorijose esančiose tinklo „Natura 2000“ teritorijose įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti tokią veiklą reikėtų suderinti su saugomų teritorijų direkcijomis.
Planus keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti su atitinkamomis saugomų teritorijų direkcijomis reikės derinti ir tais atvejais, kai vandens telkinys yra valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos.
Atskiri reikalavimai taikomi melioruotoje žemėje esančių dirbtinių vandens telkinių tvarkymui, pakeitimui ir likvidavimui. Planuojant atlikti melioruotoje žemėje įrengto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus, kai nekeičiamas jo plotas ar gylis, apie tai privaloma informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje yra šis telkinys. Savivaldybei reikėtų pateikti informaciją apie tikslią telkinio vietą, jo plotą, planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą, trukmę, tvarkančių juridinių asmenų kontaktus.
Planuojant keisti melioruotoje žemėje esančio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą, gylį arba jį likviduoti, būtina šią veiklą suderinti su savivaldybės administracija. Jai reikėtų pateikti prašymą, žemės sklypo valdymą nuosavybės teise įrodančius dokumentus, žemės sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane pažymėtą planuojamo tvarkyti vandens telkinio vietą su koordinatėmis, nurodyti kitą esminę informaciją.
Atkreipiame dėmesį, kad įrengiant ar tvarkant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, kai keičiamas šio vandens telkinio gylis ar plotas, iškasto grunto ir derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti arba perleisti kitiems asmenims. Toks gruntas arba derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudoti įrengiant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį juosiantį pylimą, formuojant reljefą šiame sklype, tačiau užtikrinant, kad nebūtų pažeistas jo hidrogeodinaminis režimas.
Jei nėra galimybės to padaryti, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ar derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nepažeidžiant to sklypo hidrogeodinaminio režimo. Taip pat iškastas gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietėse ar augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.
Iškasto grunto ir derlingojo dirvožemio sluoksnio panaudojimo apribojimai:
| Teritorija | Apribojimas |
|---|---|
| Pelkės ir šaltinynai | Negalima sandėliuoti ir paskleisti |
| Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos | Negalima sandėliuoti ir paskleisti |
| Natūralios pievos | Negalima sandėliuoti ir paskleisti |
| Saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės | Negalima sandėliuoti ir paskleisti |
| Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės | Negalima sandėliuoti ir paskleisti |
Tvorų statyba ir augalų sodinimas
Jeigu norite ant sklypo ribos įrengti tvorą ar pasodinti gyvatvorę, čia jus sustabdys įstatymo raidė. Aklina tvora arba gyvatvorė laisvai leidžiama tik per metrą nuo sklypo ribos. O kuris gi asmuo norės „netekti“ metro savo sklype? Tad arba tvora turėtų būti kitokia - žema ir akyta, praleidžianti daug šviesos, arba reikia raštiško kaimynų sutikimo.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento, Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistė Vida Linkienė komentavo, kad ne pagal taisykles pastatyta tvora gali pažeisti kaimynų interesus. „Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Tvoros statybai keliami reikalavimai priklauso nuo jos aukščio, žemės sklypo, kuriame tvora statoma, buvimo vietos (kaime, mieste, saugomoje ar su kultūros paveldo objektų apsauga susijusioje teritorijoje), konstrukcijos (su pamatu ar ne), ant atraminės sienutės ar be jos, kiaurymių sudaromo ploto pagal statybos techninį reglamentą. Taip pat ir nuo vietos sklypo ribų atžvilgiu - ar tvora statoma ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, kokiu atstumu nuo sklypo ribos, prie kurios sklypo ribos pasaulio šalių atžvilgiu - kokia kryptimi metamas tvoros šešėlis“, - komentavo specialistė.
Pasirodo, kad taisyklės yra gerokai švelnesnės tuo atveju, kai tvora yra akyta - kitaip tariant, praleidžia pakankamai šviesos. Taip užtikrinama, kad kaimyniniame sklype esanti augalija nenukentės nuo šviesos trūkumo. „Norint tverti tvorą, kurios aukštis 1-2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir kai tenkinami užtvaros akytumo reikalavimai.
Leidimo nereikia, jei užtvaros kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų, ir tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°) ir jei užtvaros kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų, ir užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis. Šie reikalavimai taikomi, jei tvora statoma arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos. Jei nurodytos sąlygos netenkinamos, privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“, - komentavo V. Linkienė.
Lygiai taip pat nurodoma, ir kokiais atstumais galima sodinti vaiskrūmius ar vaismedžius. Medžiai ir krūmai, kurie gali užaugti aukštesni kaip 3 metrų aukščio, šiaurinėje sklypo pusėje sodinami gali būti 5 metrų atstumu nuo kaimynų, kitose pusėse - 3 metrų atstumu. 2-3 metrų aukščio medžiai ir krūmai bet kurioje sklypo pusėje sodinami turi būti 2 metrų atstumu nuo kaimynų. Medžiai ir krūmai, augantys ar formuojami iki 2 metrų aukščio, taip pat ir gyvatvorė, formuojama iki 2 metrų aukščio, turi būti per 1 metrą nuo kaimyninio sklypo.
Sodinimo atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos:
| Aukštis | Šiaurinė pusė | Kitos pusės |
|---|---|---|
| Aukštesni kaip 3 metrai | 5 metrai | 3 metrai |
| 2-3 metrai | 2 metrai | 2 metrai |
| Iki 2 metrų (taip pat ir gyvatvorė) | 1 metras | |
Kiti svarbūs aspektai
AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Arūnas Čepelė nurodo, kad norint įsirengti kūdrą - leidimų nereikia, visgi yra nemažai bendrųjų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti.
„Apraše nustatyta, kur draudžiama įrengti kūdras, pavyzdžiui, natūraliose pievose ir akmenynuose, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje arba potvynio metu užliejamoje teritorijoje. Taip pat nustatyti bendrieji reikalavimai, ko negalima daryti įrengiant kūdrą: iškirsti saugotinus medžius, sunaikinti ar keisti saugomas reljefo formas, pažeisti valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemas ir statinius“, - sako A. Čepelė.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kūdros įrengimo metu iškastas gruntas ar derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai būtina pateikti dirbtinio vandens telkinio brėžinį su nurodytu jo gyliu ir plotu bei žemės sklypo planą su pažymėtomis kūdros įrengimo koordinatėmis.
AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas teigia, kad norint įrengti kūdrą saugomose teritorijose, jo įrengimas turi būti suderintas su atsakingomis institucijomis: Aplinkos apsaugos departamentu, Lietuvos geologijos tarnyba, Saugomų teritorijų direkcija. O planuojant dirbtinį vandens telkinį įrengti melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe.
Jau keletą metu tvenkinių kasimu užsiimančios įmonės „Urbkasa“ darbų vadovas Žilvinas Urbonas tikina - tvenkinio kasimas prasideda nuo žemės ploto išorinio, vaizdinio įvertinimo. „Ar jame bus vandens? Apie tai galima spręsti pagal vietos, kurioje planuojama įrengti vandens telkinį, drėgnumą. Jeigu tai šlapia vieta, tada didelė tikimybė, kad bus ir vandens, tačiau užtikrintai gali pasakyti tik geologiniai grunto tyrimai. Jų kaina svyruoja nuo 300 iki 700 eurų“, - pasakoja Ž. Urbonas.
Anot jo, užsakovai iš anksto pasirenka tvenkinio kasimo formas, taip pat nusprendžia, ar bus paplūdimys, kuris, pasak Ž. Urbono, atlieka ne tik pramoginę funkciją - šioje dalyje gali neršti žuvys, o tai aktualu planuojantiems tvenkinį įžuvinti. Taip pat iš karto apmąstoma, kur galėtų stovėti lieptas ir kitos panašios detalės.
„Urbkasa“ darbų vadovas mini, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur tvenkinys bus įrenginėjamas, nes nuo to priklauso reikės papildomų leidimų ir projektų ar ne. „Jeigu yra regioninė parko zona, projektas iki 10 arų nėra reikalingas, reikalingas tik leidimas. Leidimas nekainuoja. 10 arų projekto kaina svyruoja nuo 150 iki 300 eurų. Kada jo reikia, priklauso nuo rajono savivaldybės - kiekvienoje skirtingai. Jeigu numatoma kasimo vieta nėra saugoma zona galima kasti iki 10 arų be jokių dokumentacijų. Jeigu yra melioruota zona reikalingas leidimas iš melioracijos įstaigos, jis taip pat nieko nekainuoja“, - pasakoja Ž. Urbonas.
Jis taip pat pastebi, kad nuo upių ir melioracinių griovių tvenkinio atstumas turi būti ne mažiau 10 metrų. Nuo kaimyno sklypo ribos - ne mažiau 3 metrai.
Peržvelgus skelbimų portalus galima pastebėti, kad įmonės nusistato įkainius už iškastą arą, tačiau šios kainos skirtingose įmonėse ir rajonuose gali skirtis ir keliomis dešimtimis eurų. Pavyzdžiui, Vilniuje įsikūrusios „Amitrans“ įmonės įkainis už tvenkinių, kūdrų kasybą - 145 eurai už arą, Kupiškio rajone esanti „Aukštaitijos kasyba“ šias paslaugas teikia nuo 150 eurų už arą, Molėtuose esanti „Žiuko“ įmonė ir Prienų rajone veikianti „Kesberta“ šias paslaugas įkainojo 200 eurų už arą, Molėtų rajone dirbanti įmonė „Fojus“ - 250 eurų už arą.
„Urbkasa“ darbų vadovas Ž. Urbonas pasakoja, kad itin svarbu pasirinkti patyrusius kasėjus. Taip pat naudinga užsakovui nuvykti į įmonės jau įgyvendintus projektus ir pamatyti juos realiai arba bent pasižiūrėti atliktų darbų nuotraukas patalpintas įmonės internetiniame puslapyje ar socialiniuose tinkluose Anot jo, svarbu pasidomėti ir su kokia technika atliekami darbai - technika nauja ar sena, jeigu sena, darbai bus atliekami ilgesnį laiką, o nuo to gali padidėti kasimo kaštai.
„Tvenkinio kasimo kaina pas mus - 1 aras nuo 220 eurų su žemių išlyginimu ir rekultivavimu - juodžemio paskleidimu po kasimo. Pagrindinis pasirenkamas gylis yra iki 3 metrų. Norintiems gilesnio kaina didėja. Žinoma, yra apmokestintas ir technikos transportavimas - 1 kilometras nuo 1,40 eurų. Taip yra todėl, nes vežant sunkiasvorę techniką yra taikomi kelių mokesčiai“, - apie kainas pasakoja Ž. Urbonas.
„Urbkasa“ darbų vadovas tikina - tvenkinius žmonės nori įsirengti ne vien dėl gražios gerbūvio detalės. Didelė dalis žmonių kasa tvenkinį dėl galimybės panaudoti iškastą žemę sklypui sukelti, vėliau į jį galima nuvesti vandenį nuo stogų, iš drenažo sistemos, nuotekų valymo įrenginių, nebesusideda papildomi kaštai montuojant sugeriamuosius šulinius vandeniui.