Lietuvos savivaldos sistema neatsiejama nuo pajamų - kad šalies savivaldybės efektyviai funkcionuotų, joms reikalingos savarankiškos pajamos. Tačiau finansinė situacija savivaldybėse nepriklauso vien nuo jų dydžio ar gyventojų skaičiaus - taikant mažesnius žemės ar NT mokesčių tarifus arba didesnes lengvatas, gaunama ir mažiau savarankiškų pajamų.
Kiekvienais metais iki lapkričio 15 d. Lietuvos gyventojams, turintiems žemės, reikia sumokėti žemės mokestį. Surinktos pajamos papildo savivaldybių biudžetus. Kas kelis metus žemės vertė perskaičiuojama ir mokestis padidinamas. Remiantis lietuvosfinansai.lt skelbiamais atviraisiais duomenimis panagrinėsiu kaip keitėsi mokestis už žemę 2015-2023 m. Ir kaip savivaldybėms sekėsi vykdyti šio mokesčio surinkimo planus.
Lietuvos savivaldybių biudžete pajamos iš žemės mokesčio sudarydavo apie 1 proc. visų tais metais gautų pajamų. 2015 m. surinkta 27 mln. eurų, o jau 2023 m. daugiau nei 2 kartus daugiau, 60 mln. eurų. Mokestis už žemę kas kelis metus didėdavo dėl keičiamos žemės rinkos vertės. Šiuo metu galioja 2023-2027 m.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis 2023 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 234 916 fizinių asmenų. Jie valdė 2 141 566 sklypus, kurių bendras plotas 2 922 879 ha, o vertė 13 598 406 084 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2023 m. Palyginti, 2015 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 103 136 fiziniai asmenys. Jie valdė 1 983 382 sklypus, kurių bendras plotas 3 129 244 ha, o vertė 4 961 091 817 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2015 m.
Taip pat mokestį už žemę 2023 m. turėjo mokėti 29 498 juridiniai asmenys. Jie valdė 144 197 sklypus, kurių bendras plotas 271 252 ha, o vertė 2 864 907 028 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2023 m. Palyginti, 2015 m. mokestį už žemę turėjo mokėti 17 692 juridiniai asmenys. Jie valdė 81 883 sklypus, kurių bendras plotas 222 298 ha, o vertė 832 780 580 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2015 m.
Didžiausia dalis mokesčio už žemę būdavo surenkama metų 4 ketvirtyje, kai Lietuvos gyventojams reikėdavo sumokėti šį mokestį. 2015-2023 m. lapkritį būdavo surenkama 92-96 proc. Nagrinėdamas duomenis pastebėjau, kad dauguma savivaldybių žemės mokesčio surinkdavo daugiau nei suplanuodavo.
Žemės Mokesčio Tarifai ir Lengvatos
Žemės mokesčio tarifas gali svyruoti nuo 0,01 iki 4,0 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius tarifus nustato individualiai kiekviena savivaldybė ir tvirtina savivaldybės taryba, nes žemės mokesčio pajamos yra savivaldybės biudžeto sudedamoji dalis.
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas įpareigoja savivaldybes taikyti lengvatas senatvės pensininkams ir asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, bei nepilnamečiams vaikams. Pačios savivaldybių tarybos nusprendžia, koks bus neapmokestinamasis sklypo dydis šiems asmenims.
Valstybinė mokesčių inspekcija nustatyta tvarka į savivaldybės biudžetą tiesiogiai perveda tas nemokestines pajamas, kurias jai pagal įstatymus sumoka fiziniai ir juridiniai asmenys.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi 7 arų neapmokestinamąjį dydį. Šiaulių rajone taikomas bene didžiausias 1,5 ha neapmokestinamasis sklypo kaimo vietovėje dydis ir 0,10 ha Kuršėnų mieste. Joniškio rajono valdžia šalia 0,15 ha neapmokestinamojo dydžio nustatymo papildomai remia smulkiuosius ūkius.
Jei turite privačios žemės, esate žemės mokesčio mokėtojas. Šį mokestį administruoja ir žemės mokesčio deklaracijas parengia Valstybinė mokesčių inspekcija.
Jei turite valstybinės žemės nuomos sutartį ar esate įsigiję nekilnojamąjį turtą, esantį „ant valstybinės žemės“, turite mokėti žemės nuomos mokestį. Šį mokestį jau nuo 2003 m. Nuomos mokestis už valstybinę žemę yra vienas iš savivaldybių biudžetų bendrų pajamų šaltinių. LR finansų ministerijos teigimu, jis sudaro apie 0,64 proc. nuo visų savivaldybių pajamų.
Valstybinė žemės nuomos mokesčio lengvata teikiama fiziniams asmenims, nurodytiems Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime, t.y., fiziniams asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, senatvės pensininkams ir nepilnamečiams asmenis, kai minėtų asmenų šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje (einamųjų metų sausio 1 d.) nėra darbingų asmenų, išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių studentus bei moksleivius, ir kai sklypo plotas yra ne didesnis kaip 8 arai.
Žemės Mokesčio Tarifų Pavyzdžiai Šiaulių Regione
- Kalbant apie žemės ūkio paskirties žemę, vieni mažiausių žemės mokesčio tarifų yra Šiaulių rajone: nuo 0,28 iki 0,68 proc., priklausomai nuo verčių zonos, kurioje yra žemės sklypas.
- Akmenės rajone tarifai svyruoja nuo 0,6 iki 1,2 proc., Joniškio rajone - 0,85 proc., Pakruojo rajone - 0,95 proc.
- Didžiausią - 1,0 proc. - žemės mokesčio tarifą yra patvirtinusios Kelmės ir Radviliškio rajonų savivaldybės.
- Šiaulių mieste šios paskirties žemei taikomas 0,1 proc.
- Privačių namų valdų arba gyvenamųjų teritorijų paskirties žemės savininkai mažiausiai moka Kelmės rajono savivaldybėje - čia galioja 0,43 proc. tarifas.
- Akmenės rajone namų valdų žemė apmokestinama 0,6 proc., Joniškio - 0,68 proc., Radviliškio - 0,8 proc., Pakruojo - 0,9 proc.
- Palankiausias žemės mokestis komercijai, pramonei bei sandėliavimui yra Radviliškio rajone: jie apmokestinami 0,8 proc. tarifu.
- Jeigu privatus žemės sklypas yra apleistas ir neprižiūrimas, visose savivaldybėse tokiu atveju taikomas maksimalus 4,0 proc.
Žemės Mokesčio Pajamų Pasiskirstymas Šiaulių Regione
Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia informaciją, kiek žemės mokesčio už 2024 m. apskaičiuota Šiaulių regiono gyventojams ir juridiniams asmenims.
- Didžiausią sumą turėtų „sunešti“ Radviliškio rajono gyventojai, t. y. 1,2 mln. eurų.
- Nedaug atsilieka Šiaulių miestas: čia gyventojams apskaičiuotas žemės mokestis sudaro 1 mln. eurų.
- Trečiojoje vietoje yra Joniškio rajonas, kurio gyventojai turi sumokėti 956 tūkst. eurų žemės mokesčio, ketvirtojoje - Kelmės rajonas su 822 tūkst. eurų apskaičiuoto mokesčio.
- Pakruojo rajono gyventojai į savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti 778 tūkst. eurų už privačią žemę, o Šiaulių rajono - 721 tūkst. eurų.
- Akmenės rajonas atrodo kukliausiai šioje pozicijoje: gyventojams apskaičiuota 315 tūkst.
Verslui apskaičiuoto žemės mokesčio sumos žymiai kuklesnės. Čia lyderiauja Pakruojo rajonas, kurio įmonės į biudžetą turi sumokėti 331 tūkst. eurų. Beveik perpus mažiau žemės mokesčio apskaičiuota Šiaulių miesto juridiniams asmenims - 161 tūkst. eurų, Joniškio rajono - 140 tūkst. eurų ir Radviliškio rajono - 136 tūkst. eurų. Šiaulių rajono verslininkai turėtų sumokėti 86 tūkst. eurų, o Akmenės rajono - 68 tūkst. eurų. Lengviausia žemės mokesčio „našta“ teko Kelmės rajono įmonėms: tik 35 tūkst.
Savivaldybių Pajamų Atotrūkis
„Visos savivaldybių pajamos susideda iš gyventojų pajamų mokesčio, dotacijų ir savarankiškų pajamų, tarp kurių - ir pajamos iš turto mokesčių. Nors pajamos iš turto mokesčių sudaro tik dalį visų savivaldybių pajamų, jos yra svarbus savarankiškų pajamų šaltinis - ypač žemės ir NT mokesčiai.“
Kad situacija būtų kuo aiškesnė ne tik savivaldybių atstovams, bet ir jų gyventojams, bendradarbiaujant su Finansų ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitomis įstaigomis, buvo sukurtas Pajamų atotrūkio savivaldybėse analitinis modulis.
Remiantis 2021 m. duomenimis, didžiausią pajamų atotrūkį dėl tarifų ir lengvatų skirtumo nuo klasterio vidurkio tarp didžiųjų miestų turi Vilnius (5,43 mln. eurų), tarp kaimiškųjų savivaldybių - Šiaulių rajonas (1,39 mln. eurų), o tarp kurortinių - Neringos savivaldybė (230 tūkst. eurų). Kitų savivaldybių, nepatenkančių į minėtas 3 kategorijas, klasteryje išsiskiria Vilniaus rajono savivaldybė su 4,65 mln.
„Šie atotrūkiai pagal klasterius atsiranda tada, kai savivaldybės taiko mažesnius tarifus arba didesnes lengvatas, nei klasterio vidurkis. 2021 metais Lietuvoje fiksuotas suminis atotrūkis nuo klasterių vidurkių dėl tarifų ir lengvatų siekė 26,38 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis - 19,85 mln. eurų - buvo iš žemės mokesčio, o likusi dalis iš turto mokesčio“.
Geriausia situacija tarp didžiųjų miestų fiksuota Panevėžyje, turinčiame beveik nulinį pajamų atotrūkį dėl tarifų ir lengvatų skirtumo nuo klasterio vidurkio- iki 7,59 tūkst. eurų. Tuo tarpu kaimiškųjų savivaldybių klasteryje yra net 6 savivaldybės, kurios turi nulinius arba labai mažus (iki 3 tūkst. eurų) atotrūkius: Pasvalio, Anykščių, Joniškio, Biržų, Kupiškio ir Pakruojo rajonai. Kitų savivaldybių klasteryje nulinį atotrūkį turi Kaišiadorių ir Šalčininkų rajonai - atitinkamai 0 eurų ir 779 eurų. Kurortinių savivaldybių klasteryje mažiausią atotrūkį turi Birštono savivaldybė - 15 tūkst.
Pasak Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento, dr., skirtumai tarp išlaidų, kurias savivaldybės patiria finansuojant įvairias gyventojų poreikius tenkinančias reikmes, yra daug mažesni nei skirtumai tarp pajamų, kurias jos gauna iš su verte siejamų mokesčių.
„Centrinė Lietuvos Respublikos valdžia, suteikdama galimybes savivaldybėms apsirūpinti dalimi pajamų, netiesiogiai perkelia joms ir atsakomybę už savivaldybės finansų būklę. Todėl savivaldybės, įgaudamos vis didesnį kiekį mokestinių priemonių, tampa atsakingos ir už efektyvų jų panaudojimą. Kompleksas pateiktų analitinių priemonių padeda gana paprastai nustatyti ir įvertinti papildomas pajamas, kurias savivaldybė gaus pritaikiusi didesnius tarifus ar išplėtusi mokestinę bazę. Pavyzdžiui, Pajamų atotrūkio modulis leidžia įvertinti, kiek padidinus mokestinės bazės ar mokesčių tarifus būtų galima surinkti papildomų lėšų į savivaldybės biudžetą“.
Analitiniai įrankiai yra naudingi ir gyventojams, norintiems geriau suprasti savivaldybių finansinę situaciją: „Viena iš nesusikalbėjimo tarp valdžios ir gyventojų priežasčių yra nežinojimas. Labai dažnai valdžia nesugeba tinkamai ir argumentuotai paaiškinti žmonėms savo sprendimų motyvų. Pajamų ir išlaidų atotrūkių vertinimai leis savivaldybėms lengviau surasti būdus ir kelius, kaip skaičiais ir faktais pagrįsti savo priimamus sprendimus.
Savivaldybių vertinimas atliktas CPVA įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“, kuriam skirtos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos. Savivaldybių GKI įvertinti galima interneto svetainėje www.lietuvosfinansai.lt.
Dalis valstybinio žemės mokesčio ėjo savivaldybėms. Kas kelis metus mokestis už žemę buvo didinamas.
Mokesčių Reformos Aspektai
Pirmiausia, gyventojų pajamų mokestis. Nuo šių metų sausio, pasak pranešėjos, turime labiau suprogresintą apmokestinimo sistemą. Tai yra, jeigu anksčiau turėjome 20 proc. ir 32 proc. tarifus, šiuo metu atsiranda 25 proc. tarifas, kuris perima tam tikrą tarpinę suminę dalį, kuri yra apmokestinama būtent šiuo tarifu.
„Jeigu anksčiau mes turėjome kelis režimus, taikomus, tarkime, individualiai veiklai, darbinėms pajamoms, nenuolatinėms pajamoms, tai dabar mes turime visa tai sumesta, grubai tariant, į vieną katilą, ir taikomus tuos pačius progresinius tarifus, išskyrus tam tikras labai konkrečias grupes, kurias dabar pabandysime apžvelgti. Tai nepakitęs fiksuotas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas išlieka dividendams, pajamoms iš akcijų, tuo atveju, jeigu juos yra įgytos ir perleistos ne per investicinę sąskaitą, ir išlaikytos ilgiau nei penkerius metus. Vadinasi, įsigijau akcijų, penkerius metus jas palaikiau, perleidau, ir tuomet nuo skirtumo moku 15 proc. gyventojų pajamų mokestį“, - aiškina A. Pimpytė. Tas pats fiksuotas tarifas yra taikomos ir investicinės sąskaitos režimui. Jeigu įnašų suma viršija išimamų lėšų sumą, to skirtumo atžvilgiu taikomas 15 proc. GPM tarifas. Tai, pasak A. Pimpytės, yra vienas iš palankių pokyčių.
„Tą patį turime ir darbuotojų opcionams: jeigu aš įsigyju akcijas ir jas išlaikau 3 metus darbuotojo opciono pagrindu - aš nuo uždirbto pelno moku 15 proc. GPM tarifo. <…> Pakanka 3 metus nuo opciono įgijimo, išsilaikom, įgyjam tokias akcijas, nuo pelno mokam 15 proc. GPM.“ Taip pat tai išlieka socialinio pobūdžio pajamoms kaip ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ilgalaikio darbo išmokos, gyvybės draudimo sutarčių nutraukimo pajamos, iš pensijų fondų išimamoms lėšoms, pasibaigus langui ir nebetaikant tam tikrų išlygų“, - vardija A. Pimpytė.
Pasak ekspertės, labiausiai pokyčius pajaučia individualios veiklos vykdytojai, individualios veiklos pajamos taip pat patenka į progresinio apmokestinimo sritį, bet šiek tiek kitaip. Tuo atveju, jeigu vykdoma individuali veikla pagal pažymą ir uždirbama iki 42 500 eurų per mokestinį laikotarpį, tai yra kalendornius metus, - galima pritaikyti iki 20 procentų tarifą, kuris iki 20 000 Eur apsimokestina 5 proc. ir palaipsniui didėja iki 20 proc. Kai tik gaunama suma yra 42 501 Eur - jau papuolama į bendruosius progresinius tarifus, perviršis eina bendrai su visomis veiklomis, kitomis pajamomis ir tuomet mokami 25 proc. ir 32 proc.
Kiek kitokia situacija išlieka verslo liudijimo turėtojams. Jiems suteikiama galimybė uždirbti iki 50 000 Eur lėšų per mokestinį laikotarpį, sumokant tą patį fiksuotą tarifą, tai yra mokestį už verslo liudijimo išdavimą ir tik viršijus tą 50 000 Eur ribą, perviršis jau patenka į progresinį apmokestinimą.
Dar viena išimtis - NT nuoma. Jeigu asmuo turi NT nuomos verslo liudijimą, tai iki 50 000 Eur apmokestinama fiksuotu mokesčiu, o perviršis, neviršijantis 12 vidutinių darbo užmokesčių dydžio per metus, apmokestinamas 15 proc. tarifu. Ir tik jeigu viršijamas šis rodmuo - asmuo papuola į progresinį apmokestinimą.
„Dar kitoks apmokestinamas taikomas žemės ūkio veiklai. Įvertinus jos specifiką, sezoniškumą ir socialinį reikšmingumą, buvo nuspręsta palikti šiek tiek kitokį apmokestinimo režimą šioms pajamoms. Žemės ūkio veiklos pajamos mokestinasi 15 ir 20 procentų tarifais, priklausomai nuo to, ar jos per metus viršys 60 vidutinių darbo užmokesčių ribą, ar ne. Tai yra, jeigu aš esu ūkininkas, iš žemės ūkio veiklos gaunu iki 60 VDU, beje vienas VDU šiemet sudaro 2304,50 Eur, tai realiai, jeigu aš viršyju 138 tūkst. Eur - aš moku 20 procentų, kol aš gaunu iki 138 tūkst. Eur, - moku 15 proc. GPM tarifą. Na ir dar viena smagi žinia, susijusi su GPM, tai anksčiau mes turėjome apribojimą NT objektų perleidimui, jeigu norėjau, kad nesimokestintų - turėjau išlaikyti nuosavybę 10 metų, tai dabar trumpėja dvigubai, turime 5 metus“, - mokesčių reformos aspektais dalinasi A. Pimpytė. Po penkerių metų perleidžiant NT nuo šiol nereikės mokėti nė cento, nes tai laikoma neapmokestinamomis pajamomis.
Pelno Mokesčio Pokyčiai
Kalbant apie pelno mokestį (PM), čia pokyčiai, A. Pimpytės teigimu, - šiek tiek švelnesni. Visgi, tarifas vėl didėja vienu procentiniu punktu. „Kiek ekspertai įžvelgia, ir būčiau linkusi jiems pritarti, didžiausias šio padidinimo trūkumas yra tai, kad, jeigu prisimenat, nuo 2025 metų sausio 1 d. tarifas didėjo vėlgi 1 punktu, nuo 15 proc. iki 16 proc., dabar didėja dar 1 punktu ir jau teko girdėti iš dalies verslininkų vidinį juokelį, kad, klausykit, o tai kitais metais dar vienu punktu<..>. Finansų ministerijos atstovai ir ministras žada, kad daugiau pokyčių nenumatoma ir tikrai iki 18 proc. to tarifo nedidins.“
Iki 300 tūkst Eur uždirbantis verslo subjektas turi galimybę mokėti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, be to šalinamas papildomas reikalavimas uždirbti ne daugiau 300 tūkst. Eur per mokestinį laikotarpį ir turėti ne daugiau 10 darbuotojų. Darbuotojų skaičius nebėra svarbus.
Mokesčių administratorius ypatingą dėmesį pradeda skirti investicinio projekto lengvatai, neva todėl, kad šia lengvata šiek tiek piktnaudžiaujama. Šalia šito atsiranda momentinis nusidėvėjimas. „Momentinis nusidėvėjimas yra galimybė mokesčių mokėtojui susimažinti mokėtiną pelno mokestį einamuoju momentu. Tai yra, aš įgijęs atitinkamos grupės ilgalaikį turtą - įrengimai, technika, autotransporto priemonės - galiu visą jo įsigijimo kainą įtraukti į savo sąnaudas ne per nudėvėjimo laikotarpį, o tuo momentu, kai įvedu jį į naudojimą, įvedu į eksploataciją, iškart atsiskaitau, mano tam momentui mokėtinas pelno mokestis mažėja. Aišku, ateity jis atsistatys per tai, kad nebeliks nusidėvėjimo. Reiškia, aš kitais momentais ta kaina pasinaudoti nebegalėsiu. Tačiau tai labai aktualu tiems, kam reikėtų duotuoju momentu apyvartinių lėšų, kas neturi galimybės naudoti investicinio projekto lengvatos“, - kalba specialistė.
Kitas ribojimas, kurį įveda mokesčių administratorius, - įmonių grupės nuostolių perkėlimas nuo šiol apribotas iki 70 proc.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Naujovės
Dar vienas, daug aistrų visuomenėje sukėlęs nekilnojamojo turto mokestis (NTM) taip pat atnešė naujovių. Šiuo atveju tvarka skiriasi komerciniam NT ir asmeninio pabūdžio NT.
„Pasipildo tai, kad greta savivaldybės nustatyto tarifo, mes turim 0,2 proc. papildomą apmokestinimą, jis taikomas tik komercinės paskirties NT ir ši suma jau eina tiesiogiai gynybai finansuoti. Perinant prie fizinio asmens NT apmokestinimo, čia pokyčių gerokai daugiau. Atsiranda tokia sąvoka kaip pagrindinis gyvenamasis būstas, ko anksčiau nebuvo. Anksčiau turėjom tiesiog pagal paskirtį supliusuodavom, pritaikydavom pagal žirkles atitinkamą tarifą ir turėdavom arba ne prievolę. Dabar jeigu mes turim pagrindinį gyvenamą būstą, kas yra ypatingai svarbu, mokėtojai turėtų neužmigti ir negalvoti, kad labai geranoriškai bus traktuojama tie atvejai, jeigu jie neįregistruos, nedeklaruos gyvenamosios vietos atitinkamame turte. Tai šiuo atveju deklaravimo faktas yra ypatingai svarbus siekiant įrodyti, kad tai yra asmens pagrindinis gyvenamasis būstas. Be abejo, įrodyti tais atvejais, kai objektas vienas - lengviau, kai objektas ne vienas - tada darosi sunkiau. Tai tikrai patarčiau persižiūrėti savo deklaravimo faktą, ar jis tikrai yra įtvirtintas Registrų centre, ar tikrai galite pasitikėti ta aplinkybe, kad ten, kur galvojat, kad yra jūsų pagrindinis gyvenamasis būstas, jis ten ir yra. Tai būtent tai yra svarbu. Kodėl? Todėl, kad šio objekto atžvilgiu mes turim neapmokestinamą dydį, kuris yra pakankamai sotus, yra 450 tūkst. eurų. Jeigu turtą valdo sutuoktiniai - tai yra 900 tūkst. eurų. Jeigu yra savininkų daugiau negu vienas - tai vėlgi, kiek yra savininkų - tiek dauginam kartų šitą neapmokestinamą dydį ir jis yra pritaikomas šio turto vertei. Vadinasi, jeigu aš gyvenu tokiam visai neblogam bute už 400 tūkst. eurų, nuo jo NT mokesčio aš nemokau. Už viršijančią dalį turime tarifus nuo 0,1 iki 1 procento“, - situaciją detaliai paaiškina pranešėja A. Pimpytė.
Jei asmuo turi daugiau nei vieną NT objektą, tai kitų objektų mokestinei vertei taikomas 50 tūkst. Eur neapmokestinamas dydis. Tai reiškia, jeigu aš turiu butą už 400 tūkst. Eur, jame gyvenu, ir dar turiu sodybą už 60 tūkst Eur, tai moku mokesčius nuo 10 tūkstančių nuo 0,2 proc. iki 1 proc. Tačiau viskas priklauso nuo to, kokia yra mokestinė suma.
Mokestinė vertė iki šios dienos dažniausiai smarkiai skirdavosi nuo realios rinkos kainos. Dabar, su šiais pokyčiais, kartu stengiamasi jas labai priartinti, tad A. Pimpytė pataria sekti ir šią informaciją.