Bešeimininkio turto nustatymo ypatumai civiliniame procese Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas bešeimininkio turto nustatymo procesas Lietuvoje, įskaitant teisinį reguliavimą, procedūras ir civilinio turto konfiskavimo ypatumus.

Teisinis reguliavimas

Turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros vykdomos vadovaujantis šiais teisės aktais:

• Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) 5 straipsnio 2 dalimi.
• Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.58, 4.62 ir 4.63 straipsniais.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ teisės aktas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sudaro galimai bešeimininkio turto sąrašą, kuris nuolat atnaujinamas. Asmenys, turintys turtinių teisių į šiame sąraše esančius daiktus, kviečiami kreiptis į VSAT Turto valdymo valdybą.

Pavyzdinis bešeimininkio turto sąrašas

Štai keletas pavyzdžių iš VSAT sudaryto bešeimininkio turto sąrašo:

• 2024-10-14, automobilis BMW 530D, valstybinis Nr. JFK869
• 2025-10-19, GPS siųstuvas Garmin Alpha T20, Švenčionių r. sav., Magūnų sen., Dalininkų k.
• 2026-02-06, GPS siųstuvas, Lazdijų sav., Kapčiamiesčio sen. Žmirklių k.
• 2026-02-06, GPS siųstuvas, Lazdijų sav., Kapčiamiesčio sen. Pertako k.
• 2026-02-21, GPS siųstuvas, Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio sen., Macevičių ir Paliepio k.

Civilinio turto konfiskavimas

Respublikos Prezidentui pasirašius ir paskelbus civilinio turto konfiskavimo įstatymą ir šiam įstatymui įsigaliojus, tai bus mažiausiai penktoji teisinė priemonė, įgalinanti valstybę paimti pajamas, gautas iš latentinių nusikaltimų, taip pat uždarbį iš tokių pajamų. Šių priemonių ir CTK tarpusavio santykis ir CTK pridėtinė vertė plačiau jau yra nagrinėta mokslo studijoje Bikelis S., Mikšys S. (2019) „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“.

Vienas esminių CTK proceso privalumų yra šio proceso nepriklausomumas nuo baudžiamojo proceso eigos. Iš esmės net nebūtų labai logiška susieti šių procesų eigos, nes CTK yra skirtas pajamoms iš latentinių nusikaltimų, o ne pajamoms iš baudžiamajame procese nustatytų nusikalstamų veikų konfiskuoti.

Procesų atskyrimo privalumai

Praktiniai procesų atskyrimo privalumai pasireiškia, visų pirma, tuo, kad atskyrus turto paieškos, jo kilmės nustatymo procesą ir asmens baudžiamojo persekiojimo, jo kaltės nustatymo procesą, abu šie procesai tampa operatyvesni, jie nebevilkina vienas kito. CTK gali būti pabaigtas greičiau, nei sudėtinga baudžiamoji byla, kurioje užsitęsė veiksmai, svarbūs tiksliam veikos kvalifikavimui ar kaltinamųjų kaltei nustatyti, bet neturintys daug reikšmės sprendžiant dėl nepaaiškintos kilmės turto pripažinimo konfiskuotinu CTK tvarka.

Ir atvirkščiai, kaltės klausimai nesudėtingoje baudžiamojoje byloje gali būti išspręsti greičiau, o kartais labai sudėtingas turto paieškos ir jo kilmės tyrimas gali užtrukti ilgiau, gali tęstis net ir po nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo. Nei viena, nei kita situacija nebūtų įmanoma taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nes sprendimas dėl išplėstinio turto konfiskavimo priimamas tik kartu su nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Gogitidze prieš Sakartvelą (2015) buvo nagrinėjama situacija, kurioje CTK buvo pabaigtas ir turtas konfiskuotas iš korumpuoto pareigūno ir jo giminaičių net 5 metais (!) anksčiau, nei baudžiamajame procese šiam pareigūnui buvo priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcijos.

Kitas procesų atskyrimo privalumas sietinas su tuo, kad, kaip žinia, asmens kaltumo ir turto kilmės klausimai gali būti sprendžiami skirtingo lygio įrodinėjimo standartais. Tad galimos situacijos, kai baudžiamajame procese, vadovaujantis aukščiausiais įrodinėjimo standartais, asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, užtat CTK procese surinktų duomenų visai pakaktų nustatyti tam, kad jo kontroliuojamas turtas buvo įgytas neteisėtai, iš latentinių teisės pažeidimų.

Dar vienas svarbus praktinis procesų atskyrimo privalumas - baudžiamojo persekiojimo ir turto tyrimo procesų atskyrimas leistų specializuotis pareigūnams ir koncentruotis į turto tyrimo arba baudžiamojo persekiojimo klausimus, kas, manytina, didintų pareigūnų profesionalumą ir darbo efektyvumą.

CTK įstatymo projekto problemos

Vyriausybės parengtame CTK įstatymo projekte nebuvo numatyta galimybė pasinaudoti minėtais CTK proceso privalumais ir CTK vykdyti nepriklausomai nuo baudžiamojo proceso. Įtarimų baudžiamajame procese asmeniui pareiškimas turėjo stabdyti arba neleisti pradėti CTK proceso dėl šio asmens turto.

Jei baudžiamasis procesas truktų kelerius metus, galimybės atlikti turto tyrimą CTK tvarka ir vėliau konfiskuoti turtą šia tvarka reiktų laukti atitinkamai ilgai. Tokia nuostata darė CTK didele dalimi beprasmišką. Šio ribojimo pagrindinė priežastis buvo tai, kad Vyriausybės CTK įstatymo projektas kaip vieną iš CTK pradėjimo pagrindų numatė asmens baudžiamąjį persekiojimą dėl neteisėto praturtėjimo.

Projektą svarstant Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK), visai pagrįstai buvo atsisakyta asmens persekiojimą dėl neteisėto praturtėjimo laikyti pagrindu CTK procesui pradėti. Kartu didele dalimi atkrito minėta problema, dėl kurios baudžiamasis persekiojimas dėl neteisėto praturtėjimo būtų visuomet kirtęsis su CTK procesu.

Kita vertus tenka apgailestauti, kad projekto svarstymo Seimo TTK metu, procesų savarankiškumo klausimas nebuvo iki galo išspręstas. Dalis ankstesnio projekto nuostatų, kliudžiusių procesų savarankiškumui, projekte liko.

Iš vienos pusės, priimtas CTK įstatymas (3 straipsnio 3 dalis) numato CTK ir baudžiamojo proceso savarankiškumą: jeigu CTK procesas jau yra pradėtas (pvz., dėl turto, kurį kontroliuoja pavojingos organizuotos nusikalstamos grupės narys), vėliau pradėtas baudžiamasis procesas CTK proceso nestabdo ir abu procesai vyksta savarankiškai.

Tačiau iš kitos pusės, iš ankstesnio projekto priimtame įstatyme liko nuostata (3 straipsnio 1 dalis), kuri draudžia vykdyti šiuos procesus vienu metu ir nepriklausomai. Ji numato, kad jei pirmiau yra pradėtas baudžiamasis procesas, CTK procesas negali būti pradėtas iki pasibaigs baudžiamasis procesas.

Antra, nėra racionalu delsti tirti neaiškios kilmės turtą. Kaip žinia, esant turto konfiskavimo grėsmei, dažniausiai turtas yra žaibiškai paslepiamas. Be to, turto konfiskavimo atidėjimas būtų itin nenaudingas turto vertės išsaugojimo ir jo naudingo panaudojimo požiūriu.

Galiausiai, tarpusavyje visiškai nedera abi minėtos CTK įstatymo 3 straipsnio taisyklės, kurių viena leidžia vykti procesams nepriklausimai, o kita tai draudžia.

Jeigu CTK įstatymas įsigaliotų nepakoregavus jo 3 straipsnio, teisinis reguliavimas vestų prie gan kurioziškų situacijų. Įsivaizduokime prokurorą, planuojantį pradėti į pavojingų organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą įtraukto asmens baudžiamąjį persekiojimą dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis ir jo turto CTK procesą.

Jeigu prokuroras CTK procesą pradės priešpiet, o įtarimus baudžiamajame procese pareikš popiet, abu procesai galės vykti operatyviai ir nepriklausomai vienas nuo kito. Jeigu minėti sprendimai būtų priimti kitokiu eiliškumu ir prieš pietus būtų pareikštas įtarimas, o po to būtų norima pradėti įtariamojo turto CTK procesą, CTK procesas jau būtų nebegalimas iki pasibaigs baudžiamasis procesas - gal metus, o gal ilgiau.

Vyriausybės nutarimo Nr. 634 chronologija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ chronologija:

tags: #beseimininkio #turto #nustatymas #cpk