Žemės mokesčio panaikinimo argumentai ir pasekmės Lietuvoje

Žemės mokestis (ŽM) yra vienas seniausių mokesčių, kurio ištakos siekia senovės Kiniją. Šis mokestis istoriškai atsirado kartu su valstybe ir yra pagrindinis valstybės (savivaldybės) biudžeto pajamų formavimo šaltinis. Tačiau nuolat vyksta diskusijos dėl žemės mokesčio reikalingumo ir efektyvumo.

Žemės mokestis, kaip ir bet kuris kitas mokestis, turi tiek šalininkų, tiek oponentų. Vieni teigia, kad jis yra būtinas savivaldybių finansiniam stabilumui užtikrinti, kiti gi mano, kad šis mokestis yra atgyvenęs ir turėtų būti panaikintas. Šiame straipsnyje aptarsime argumentus už ir prieš žemės mokesčio panaikinimą, taip pat galimas tokio sprendimo pasekmes.

Mokesčiai atlieka atitinkamas bendras (viešąsias) funkcijas, būtini atitinkami piniginiai ištekliai šioms funkcijoms įgyvendinti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis.

Žemės mokesčio esmė ir funkcijos

Žemės mokestis - tai privalomas mokėjimas, kurį žemės savininkai privalo mokėti valstybei ar savivaldybei. Šis mokestis yra vienas iš pagrindinių savivaldybių biudžetų pajamų šaltinių.

Pagrindinės žemės mokesčio funkcijos:

• Fiskalinė funkcija: užtikrina valstybės pajamas, reikalingas valstybės (savivaldybės) institucijų veiklai vykdyti, gavimą.
• Reguliavimo funkcija: daro įtaką ekonominiams, socialiniams procesams, skatinti ir remti naudingas ūkines sritis, pritraukti kapitalą, investicijas ar, priešingai, sustabdyti nepageidautinas socialinės - ekonominės raidos tendencijas.

Žemės mokesčio tarifai ir lengvatos nustatomos savivaldybių tarybų. Šios lengvatos gali būti taikomos tam tikroms gyventojų grupėms arba specifiniams žemės naudojimo atvejams.

Argumentai už žemės mokesčio panaikinimą

Yra keletas argumentų, kodėl žemės mokestis turėtų būti panaikintas:

• Administravimo išlaidos. Didelės išlaidos žemės mokesčio surinkimui ir administravimui.
• Socialinis nesaugumas. Gali sukelti mokėtojams socialinio nesaugumo jausmą.
• Teisiniai sunkumai. Sudėtingi žemės apmokestinimą reglamentuojantys įstatymai bei komplikuotas jų įgyvendinimas dėl dažnų įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo.
• Mokesčio neteisingumas. Apmokestinami subjektai NT naudoja skirtingais tikslais. Juridiniai asmenys NT naudoja komercinei veiklai vykdyti ir siekia gauti pelną, tuo tarpu fizinio asmens naudojamas NT savaime nekuria pajamų, o pajamos, nuo kurių turėtų būti sumokėtas mokestis, jau buvo apmokestintos.

Taip pat, anot jų, šalyse kuriose veikia NTM, nuolat svarstoma jo panaikinimo galimybė.

Individualiai atlikti pakartotiniai įvertinimai kainuoja labai brangiai. Be to, mokestis skatina nesąžiningumą ir pažeidžia teisingumo principus.

Žemės mokestis

Argumentai prieš žemės mokesčio panaikinimą

Nepaisant kritikos, žemės mokestis turi ir savo privalumų:

• Stabilus pajamų šaltinis. Žemės mokestis yra stabilus ir prognozuojamas pajamų šaltinis savivaldybėms.
• Skatina efektyvų žemės naudojimą. Mokestis verčia žemės savininkus efektyviau naudoti savo turtą, kadangi mokestis mokamas nepriklausomai nuo to, ar žemė naudojama, ar ne.
• Socialinis teisingumas. Gali būti naudojamas kaip priemonė mažinti socialinę nelygybę, apmokestinant didesnį turtą turinčius asmenis.

Be to, svarbu paminėti, kad žemės mokestis yra paprastas administruoti, jo neįmanoma nuslėpti. NTM nėra mokamas nuo naujai sukurtų prekių ir paslaugų. Mokestis yra mokamas ne nuo to, kokią faktiškai naudą duoda turtas, bet kokią naudą jis turėtų duoti, jei būtų efektyviai naudojamas.

Galimos pasekmės panaikinus žemės mokestį

Panaikinus žemės mokestį, savivaldybės netektų reikšmingo pajamų šaltinio. Tai galėtų lemti:

• Biudžeto deficitas. Savivaldybės turėtų ieškoti kitų pajamų šaltinių arba mažinti išlaidas.
• Viešųjų paslaugų mažinimas. Sumažėjus pajamoms, gali tekti mažinti finansavimą švietimui, sveikatos apsaugai, kultūrai ir kitoms viešosioms paslaugoms.
• Naujų mokesčių įvedimas. Savivaldybės gali būti priverstos įvesti naujus mokesčius, kad kompensuotų prarastas pajamas.

Tačiau, jei žemės mokestis būtų panaikintas, tai galėtų paskatinti investicijas į žemės ūkį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat sumažinti administracinę naštą verslui.

Teismų praktika

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinėjo ginčą dėl žemės sklypo dalies įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą teisėtumo. Pareiškėjui priklausanti žemės sklypo dalis buvo įtraukta į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, pareiškėjui kilo pareiga mokėti didesnio tarifo žemės mokestį - 4 proc.

Byloje nustatyta, kad atliktų patikrinimų metu buvo užfiksuoti Taisyklių punktų pažeidimai. Tokias aplinkybes patvirtina patikrinimų metu darytos nuotraukos (viename iš patikrinimų matyti, kad žemės sklypas apaugęs aukštomis žolėmis ir krūmais, bet gausu ir statybinių atliekų, kito patikrinimo metu statybinių atliekų iš esmės nebematyti, bet vis dar matyti, kad teritorija apaugusi aukštomis žolėmis ir krūmais).

LVAT pažymėjo, kad žemės mokesčio mokėtojai yra tik žemės savininkai (Žemės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d.), dėl to žemės mokesčio prievolės kontekste nesvarbu, kam tenka pareiga prižiūrėti žemės sklypą.

Žemės mokesčio mokėjimas

Išvados

Žemės mokesčio panaikinimas yra sudėtingas klausimas, kuris reikalauja išsamios analizės ir diskusijų. Svarbu įvertinti tiek galimus privalumus, tiek trūkumus, taip pat atsižvelgti į savivaldybių finansinę situaciją ir gyventojų interesus.

tags: #zemes #mokescio #panaikinimas