Žemės mokestis užsienio piliečiams Lietuvoje: Kas svarbu žinoti?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai girdimos diskusijos apie ženkliai augantį lietuvių susidomėjimą nekilnojamu turtu užsienyje. Tačiau dalis gyventojų ir toliau siekia įgyvendinti savo svajonę įsigyti NT ar bent jau žemės sklypą jam ir čia, Lietuvoje. Tokie pirkimo-pardavimo sandoriai ne visada sudaromi tik su lietuviškomis ar Lietuvoje registruotomis įmonėmis, pirkimai gali vykti ir su užsienio šalių subjektais.

Šiame straipsnyje aptarsime žemės įsigijimo galimybes Lietuvoje užsienio piliečiams, kokie mokesčiai taikomi perkant žemę iš užsienio įmonių, bei kaip deklaruoti pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto sandorių.

Žemės pirkimas Lietuvoje užsieniečiams

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.

Kas gali įsigyti žemę Lietuvoje?

• Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose.
• Fiziniai asmenys:
  • ES ir EFTA valstybių narių piliečiai.
  • Nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai.
  • Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai.

Žemės paveldėjimas Lietuvoje

Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus. Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę. Jei paveldėtojai atitinka kriterijus, jie gauna pilnas nuosavybės teises.

Pelno mokestis perkant iš užsienio įmonės

Dabar, kai šalyje vis dar tęsiasi pajamų deklaracijos bei mokesčių mokėjimo laikotarpis, VMI primena, jog perkant būstą ar žemę iš užsienio subjektų, pirkėjams yra taikomas 15 proc. siekiantis pelno mokesčio tarifas. Lietuvos piliečiams atliekant sandorius su užsienio įmonėmis nereikėtų pamiršti pelno mokesčio.

SVARBU: Gyventojai irgi turėtų mokėti pelno mokestį tokiais atvejais, jeigu įsigijo nekilnojamąjį turtą arba žemės sklypą, esantį Lietuvoje, iš užsienyje registruotos įmonės. Tada gyventojas turi sumokėti 15 proc. pelno mokestį, bet turi teisę sumažinti mokėtiną sumą užsienio bendrovei.

Vis dėlto, Lietuvos įstatymai iš tiesų numato, jog gyventojai turi prievolę nurodyti, deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį, kai perka NT esantį Lietuvoje, tačiau tai daro iš užsienio įmonės, kuri nėra užregistravusi savo nuolatinės buveinės būtent mūsų šalyje. 15 proc. pelno mokesčio tarifas galioja tiek perkant būstus, tiek ir žemės sklypus.

Šis pelno mokestis turi būti išskaičiuotas sumokėjimo įmonei momentu ir deklaruojamas pateikiant FR 0313 formą. Forma yra pateikiama mokesčių administratoriui, o pelno mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 15 d. pasibaigus mėnesiui, kurį buvo padarytas mokėjimas užsienio įmonei.

Pavyzdys: Jeigu Lietuvos pilietis iš Estijos įmonės perka žemės sklypą, o Estijos įmonė, pagal sutartį gyventojui parduoda Lietuvoje esantį žemės sklypą už 20 tūkstančių eurų, šios įmonės turto pardavimo pajamos laikomos pelno mokesčio baze ir yra apmokestinamos. Šiuo scenariju, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, pelno mokestis sudarys 3 tūkst. eurų. Šią pinigų sumą į biudžetą sumokėti turi ne kas kitas, bet būtent už žemės sklypą Estijos įmonei mokėjęs gyventojas. Tą jis padaro elektroniniu būdu pateikdamas jau minėtą FR 0313 formą.

Jeigu Lietuvos pilietis iš lietuvių bendrovės perka NT ar žemės sklypą svetur, taip pat būtina pasidomėti vietos įstatymais ir galimais papildomais tokio sandorio apmokestinimais. Užsienio bendrovės atstovai ar notarai nėra įpareigoti informuoti pirkėjus apie pelno mokestį. Dalis NT pirkėjų apsigauna: nežinodami apie savo teises pardavėjui sumoka daugiau.

Tačiau Lietuvoje fiziniams asmenims taikomas pelno mokestis nėra tik papildoma našta NT iš užsienio įmonės perkantiems. Kartu tai gali būti ir derybinis arkliukas, diskutuojant perkamo būsto ar sklypo kainą - juk pirkėjas, išskaičiavęs ir sumokėjęs tarifinį pelno mokestį iš savo kišenės, gali reikalauti mokėti mažesnę pinigų sumą pardavėjui. Vis dėlto, tokiu atveju būtina žinoti šio įstatymo subtilybes ir kaip tuo pasinaudoti.

Kada nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM)?

VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti. Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2007, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 12 metų. Jis pora metų senesnis, nei numatytas 10 metų terminas.

Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su vien sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje.

Kaip skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM)?

Pirmiausia reiktų paaiškinti, kaip skaičiuojamas mokestis, kurį turite sumokėti parduodami savo NT. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT.

Pavyzdys: 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius. Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia.

Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.

Kada ir kaip reikia deklaruoti užsienio valstybėse gautas pajamas?

Deklaruoti užsienio valstybėse gautas pajamas privalote tik tais atvejais, jei tais metais, už kuriuos deklaruojamos pajamos, esate nuolatinis Lietuvos gyventojas, t. y.:

• Jūsų nuolatinė (deklaruota) gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
• Jūsų asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje.
• Jūs Lietuvoje išbūnate ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų per metus arba kitais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje numatytais atvejais.

Pajamas privalote deklaruoti nepriklausomai nuo to, ar Lietuvoje nuo šių pajamų turite mokėti pajamų mokestį, ar jo mokėti neturite (pvz., naikinant dvigubą pajamų apmokestinimą, pajamos atleidžiamos nuo pajamų mokesčio sumokėjimo Lietuvoje).

Metinėje pajamų deklaracijoje turite nurodyti visas tais metais Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautas pajamas, išskyrus nedeklaruojamas neapmokestinamąsias pajamas.

Deklaraciją turite pateikti pasibaigus metams, kuriais gavote pajamų, iki kitų metų gegužės 1 d. Metinę pajamų deklaraciją galite pateikti:

• per VMI elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) (pvz., prisijungus per elektroninę bankininkystę).
• apsilankius VMI teritoriniame padalinyje.
• atsiųsti klasikiniu paštu.

Deklaraciją gali užpildyti ir pateikti įgaliotas asmuo. Tokiu atveju prie deklaracijos turi būti pridėtas notaro patvirtintas įgaliojimas.

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų. Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR.

Būsto pirkimo procesas

Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis. Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola.

Atkreipkite dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre. Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų. Notaras, tvarkantis jūsų sandorį, suteiks tikslią informaciją apie šias papildomas išlaidas. Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre. Mokestis priklauso nuo registruojamo turto tipo, rinkos vertės ir registracijos termino (trumpesnis registracijos laikotarpis - didesnis mokestis).

SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.

tags: #zemes #mokestis #uzsienio #pilieciams