Žemės Naudojimo ir Apsaugos Reglamentai Lietuvoje

Dėl žmogaus veiklos natūralus gamtinis kraštovaizdis dažnai yra naikinamas, keičiamas, arba sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis, todėl vis mažiau lieka teritorijų, kuriose natūraliai vyktų gamtiniai procesai. Esant tokiai situacijai būtina išsaugoti teritorijas, kuriose yra mokslui ir kultūrai vertingų objektų. Saugomos teritorijos turi ne tik kultūrinę, bet ir didžiulę ekologinę, socialinę reikšmę.

Didelis šiuolaikinis antropogeninis poveikis gamtai, pasireiškiantis ūkine veikla, didėjančiu apgyvendinimu, aplinkos užterštumu, rekreacija gamtoje ir kitokiu įsikišimu, kelia didelį pavojų natūralių ekosistemų išlikimui. Daugelyje šalių nustatomi tam tikri ūkinės veiklos apribojimai, o tam, kad būtų išsaugotos retos ekosistemos (kraštovaizdis, gamtiniai deriniai), organizmų genofondas, būtų sudaryti rūšių ir bendrijų regeneracijos centrai, užtikrinta gamtinių išteklių įvairovė, sukurtos „lauko laboratorijos“ biologiniams procesams tirti gamtoje ir spręsti uždavinius, susijusius su racionalesniu gamtinių resursų naudojimu.

Saugomų teritorijų sistemoje turi atsispindėti visa šalies kraštovaizdžio įvairovė. Savo estetinėmis savybėmis keliantis žmogui teigiamas emocijas. Saugomose teritorijose dažnai gamtos elementus papildo kultūros paveldo objektai.

Saugomos teritorijos - tai sausumos ir vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę. Šiems plotams teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Saugomose teritorijose yra ribojama ūkinė veikla, sudaromos sąlygos natūraliam gamtos vystymuisi. Jose išlieka turtingesnis, natūralesnis ir įvairesnis kraštovaizdis.

Valstybiniuose parkuose (užima apie 603 tūkst. ha) - kompleksinėse saugomose teritorijose - dėl kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės svarbos, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsidėstymo netolygumo, universalios gamtos išteklių vertės bei žmogaus veiklos neišvengiamai persidengia, susikerta išsaugojimo, ūkinio ir rekreacinio naudojimo interesai.

Tarpusavyje nesuderinus šių naudojimo interesų, nesubalansavus ekonominės plėtros, galima prarasti saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, bei teritorijas. Jų savitumą ir patrauklumą, sumenkinti turimus rekreacinius, estetinius ir kitus išteklius, gali prasidėti kraštovaizdžio degradavimas, išnykti saugomos rūšys, prasidėti nepageidaujami procesai.

Saugomų Teritorijų Tinklas Lietuvoje

Saugomų teritorijų tinklas Lietuvoje šiuo metu užima per 999 tūkst. ha, t. y. 15,3 proc. šalies ploto. Saugomų teritorijų tinklą sudaro:

• 5 nacionaliniai parkai (4 gamtiniai, 1 istorinis) - Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos, Trakų istorinis nacionalinis parkas. Nacionaliniai parkai užima per 156 tūkst. ha, t. y. 19 proc.
• 5 valstybiniai rezervatai - Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Kernavės kultūrinis rezervatas. Rezervatai sudaro 2 proc.
• 30 regioninių parkų, užimančių daugiau kaip 446,6 tūkst. ha, t. y. 57 proc.
• 372 draustiniai, iš jų valstybiniai draustiniai, užimantys 19 proc.
• 2 proc. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ploto užima biosferos rezervatai.

Lietuvos saugomų teritorijų žemėlapis

Teisės Aktai, Reglamentuojantys Saugomų Teritorijų Apsaugą

Lietuvos aplinkos teisei būdinga teisės aktų gausa, dažna kaita ir jų praktiniai taisymai. Aplinkos teisės įgyvendinimas priklauso nuo visuomenės, valstybės ir vietos savivaldos institucijų aplinkosauginio sąmoningumo ir pareigingumo. Skirtingi ekonominiai ir politiniai interesai, manymas, kad savi interesai yra svarbesni nei bendrieji. Skubotai priimami įstatymai gali pakenkti tiek saugomoms teritorijoms, tiek aplinkai.

Aukščiausią juridinę galią turinčio teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje: teigiama, kad Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, tam tikrų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme aplinkos apsauga apibrėžiama kaip aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar padarinių, atsirandančių vykdant antropogeninę veiklą. Šis įstatymas - tai programinio pobūdžio teisės aktas, įtvirtinantis nacionalinės aplinkos apsaugos politikos ir aplinkos teisės sistemos pagrindus, valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemą.

Saugomų teritorijų steigimą, apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja 1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 2001 m. priimta nauja saugomų teritorijų įstatymo redakcija, nustato specialių saugomų teritorijų steigimo tvarką, tvarkymo ir apsaugos teisinius pagrindus, nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą.

Veikla saugomose teritorijose reglamentuoja:

• Saugomų teritorijų, aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, miškų, teritorijų planavimo, statybos bei kiti įstatymai (tarp jų žemės, žemės reformos, turizmo, piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymai.
• Saugomų teritorijų nuostatai.
• Saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus.
• Apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo.

LR Seimo patvirtintoje 15-ios LR Vyriausybės veiklos programoje (2008-12-04, Nr. XIP-127) numatyta peržiūrėti veiklos ribojimus visose saugomose teritorijose, sugriežtinant apribojimus ar sustiprinant jų laikymosi kontrolę aukščiausio prioriteto saugomose teritorijose, tačiau kitose saugomose teritorijose - draudimus pakeisti reikalavimais nedaryti neigiamo poveikio aplinkai.

Gamtos apsauga Lietuvoje taip pat reglamentuoja miškų įstatymas, saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymas. Laukinės gyvūnijos įstatymas, laukinės augalijos įstatymas, prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės.

Be minėtų įstatymų, su saugomomis teritorijomis susiję ir šie įstatymai, nutarimai ir nuostatai:

• Teritorijų planavimo įstatymas.
• Aplinkos ministro įsakymas „Dėl informacijos, reikalingos ataskaitų rengimui pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos reikalavimus, surinkimo“.
• Nutarimas „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.
• „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“.
• „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“.
• „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“.
• „Dėl Kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia ankščiau vykdytą veiką, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
• „Dėl kompensacijų žemės savininkams ir valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą“.

Visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese bei nustato poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste procedūras. Visi direktyvos reikalavimai perkelti ir įgyvendinti 2000 m., priėmus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymą, reglamentuojantį planuojamos ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių santykius. 2005 m. birželio 21 d. redakcijos įstatymu buvo patobulintos ir su direktyva suderintos ankstesnės redakcijos įstatymo nuostatos. Šiame įstatyme reglamentuojama poveikio aplinkai vertinimo proceso eiga.

Šis vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla, yra įrašyta į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, arba kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, t. y. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos Ministerijos, nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

Be strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo procesu, yra ir poveikio teritorijai vertinimas, kurį reglamentuoja Direktyva 92/43/EEB. Joje teigiama, kad bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems saugomą teritoriją tvarkant, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai ar kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai vertinimas. Direktyvos 92/43/EEB nuostatos perkeltos ir įtvirtintos į Lietuvos aplinkos teisę Saugomų teritorijų įstatyme ir Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“.

Planai ir projektai turi būti įvertinti poveikio aplinkai įvertinimo įstatymo, teritorijų planavimo įstatymo ir vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kuri įtvirtinta aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. D1 - 609 „Dėl planų ar programų įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimą.

Žinant, kad nuo aplinkos būklės, kraštovaizdžio stabilumo ir biologinės įvairovės priklauso žmonių sveikata ir gerovė, kad žmogaus veiklos lemiamų gamtinių procesų pokyčiai yra ilgalaikiai, ir jų neigiamas poveikis gali pasireikšti po daugelio metų, būtina atsižvelgti į ateities kartų reikmes bei išsaugoti saugomų teritorijų vientisumą, nustatyti tinkamą naudojimo rėžimą ir įvertinti galimo veikimo ir neveikimo naudą.

Saugomų Teritorijų Įstatymo Keitimo Poreikis

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruoti penki LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo ir papildymo pasiūlymai :Nr. XIP-965, Nr. XIP-934, Nr. XP-3451, XIP - 1333 ES ir Nr. XP-2722. Galiojančio saugomų teritorijų įstatymo keitimo tikslai yra įvairūs.

LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo XIP- 934 tikslas - pakeisti ir papildyti saugomų teritorijų įstatymą taip, kad jame būtų išlaikyta pusiausvyra tarp aplinkosaugos reikalavimų ir vietos žmonių realių poreikių, taip užtikrinant subalansuotą darnios plėtros lygiaverčių principų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2001 metų redakcijoje (Nr. IX-628, 2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 10S-3902) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančiuose įstatymų lydimuosiuose aktuose visiškai neatsispindi reikalavimai, neatitinka kai kurių Europos Sąjungos direktyvinių dokumentų.

Šiuo metu galiojančio saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektų rengimą paskatino dažni Lietuvos kaimo gyventojų, gyvenančių saugomose teritorijose, nusiskundimai dėl nepagrįsto jų ūkinės veiklos ribojimo, dėl naujų saugomų teritorijų atsiradimo ar jų ribų plėtimo nederinant su ten gyvenančiais žmonėmis, neatsižvelgiant į jų pastabas, nekompensuojant atsirandančių nuostolių įtraukus į saugomų teritorijų plotus, kuriuose nuo seno gyvena žmonės, užsiimantys intensyvesne ūkine veikla. Atsižvelgiant į gyventojų nusiskundimus, siekiama patikslinti nuostatas, susijusias su saugomų teritorijų steigimu, likvidavimu, ribų nustatymu.

Vykstančios diskusijos bei nuomonės apie saugomų teritorijų įstatymą yra labai prieštaringos. Vieni siūlo griežtinti įstatymą, kiti - tobulinti ar visai atsisakyti apribojimų, kitų reikalavimų. Kadangi pozicijos skirtingos, tampa sudėtinga priimti teisingus įstatymo pakeitimus. Dažnai savininkų asmeniniai interesai laikomi svarbesniais nei visuomenės. Ekonominė nauda - svarbesnė nei švari bei sveika aplinka, gamtinių išteklių išsaugojimas.

Santykiai tarp gamtinės aplinkos ir visuomenės yra sudėtingi. Dabartinės gamybos poveikis aplinkai yra neigiamas. Intensyviai naudojant gamtos išteklius, naikinant tinkamas gyvūnams ir augalams gyventi buveines, mažėjant miškų plotams, naudojant chemines medžiagas žemės ūkyje ir dėl kitų veiksnių mažėja augalų ir gyvūnų rūšių individu skaičius, kai kurios rūšys visiškai išnyksta. Dėl antropogeninio poveikio mažėja tam tikrų ekosistemų bioįvairovė.

Neretai pamirštami ir nacionalinės darnaus vystymosi strategijos principai, vienas iš jų - apdairumo principas, teigiantis, kad ūkinė veikla turi būti planuojama apdairiai, kad kuo mažiau kenktų aplinkai ir žmonių sveikatai. Šio principo labai svarbu laikytis reguliuojant ekonominį vystymąsi. Tačiau yra manančių, kad „priėmus paviršutiniškus, logikos ir sveikos nuovokos stokojančius įstatymus bei jų pataisas, patiriami ūkio nuostoliai, o itin uolus gamtos saugojimas atsisuka prieš pačią gamtą.“.

Saugomų Teritorijų Pakeitimo Projektas XIP - 934

Jame deklaruojama, kad pakeitus esamą saugomų teritorijų įstatymą, bus išlaikyta pusiausvyra tarp aplinkosaugos reikalavimų ir vietos žmonių poreikių, sumažinti ūkinės veiklos apribojimai. Projekte siūloma nustatyti saugomų vertybių apsaugos principus, tikslinti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentų sąrašą. Taip pat numatoma tikslinti veiklos draustiniuose, veiklos paveldo objektų teritorijose, veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimą.

Parlamentarų, iniciavusių šį pakeitimą, teigimu, projektą parengti ir užregistruoti paskatino saugomose teritorijose gyvenančių žmonių skundai, todėl siekiama patikslinti ir nuostatas, susijusias su saugomų teritorijų steigimu, likvidavimu, ribų nustatymu.

Projekto uždaviniai:

• Sumažinti ūkinės veiklos ribojimų perteklių saugomose teritorijose, neignoruojant žmonių teisių.
• Užtikrinti regionų, patekusių į saugomas teritorijas, normalią plėtrą.

69 straipsnis.

1. 12) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios privalo turėti taršos leidimus tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų.
2. 2025 05 15 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. b) keisti upių ir ežerų krantus, gylį, natūralų upių nuotėkį ar natūralų upių ir ežerų vandens lygį (neįrengiant užtvankų) įgyvendinant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos bei tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas.
3. 2022 06 28 įstatymu Nr. (TAR, 2022, Nr. b) kaimuose ir viensėdžiuose, išskyrus atvejus, kai reklama susijusi su gamtos ir kultūros vertybėmis, lankomais objektais.
4. 2025 05 15 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. f) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d.

a) statyti pastatus, išskyrus šios dalies 19 punkto d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d.

2. 2025 05 15 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr.
3. 3.

tags: #zemes #naudojimo #ir #apsaugos #reglamentas #elektenu