Žemės sklypo ir pastatų pirkimo niuansai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo plano reikalavimus, sklypo dalių atidalinimą, naudojimosi tvarkos nustatymą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su žemės sklypų valdymu ir pertvarkymu Lietuvoje. Aptarsime žemės sklypo nuomos sutartis su pastato savininku, įskaitant valstybinės žemės nuomos ypatumus, nuomininko ir nuomotojo teises bei pareigas, ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vaidmenį.

Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas?

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m² ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai.

Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m². 100-200m² gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Būtent čia ir “gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.

Statybos leidimų atvejai ir reikalavimai

Panagrinėkime konkrečius atvejus, susijusius su statybos leidimais skirtinguose sklypuose ir statiniams:

• Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m² be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
• Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas: Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m² - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m² priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m² - leidimas reikalingas.
• Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m² priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
• Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar nelieps nugriauti? Jeigu pirtelė yra iki 80m² - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
• Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m² - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Turto vertinimas

Norint parduoti ar nusipirkti namą, automobilį ar įsigyjant kitokį stambesnį pirkinį, dažniausiai atliekamas turto vertinimas. Turto vertinimo specialistai pabrėžia, jog turto vertinimas suteikia klientui objektyvią ir nešališką informaciją apie jo turto būklę, galimybes pirkti ar parduoti nekilnojamą turtą, t.y. tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Tik adekvačiai įvertinta turto vertė leis išvengti piniginių nuostolių perkant ar parduodant didesnį turtą.

Dažnai pageidaujama įvertinti nekilnojamą turtą, kai planuojama imi paskola būstui ar žemės sklypo pirkimui. Jeigu pirkėjai perka būstą be paskolos, jie nori įsitikinti, jog pirkinys tikrai vertas tos sumos, kurią nurodo pardavėjas. Tai puiki galimybė pelningai parduoti žemės sklypą, namą ar butą.

Turto vertinimo procesas tetrunka apie 2-4 darbo dienas ir susideda iš:

1. Turto identifikavimas ir dokumentų analizė.
2. Turto apžiūra.
3. Vertinimo ataskaitos rengimas.
4. Dokumento įteikimas.

Valstybinės žemės nuoma ir nekilnojamojo turto pardavimas

Gana dažnai pasitaiko situacija, kai fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis nekilnojamasis daiktas yra pastatytas ant valstybinio žemės sklypo. Kai nekilnojamojo turto savininkas nusprendžia parduoti ant valstybės išnuomoto žemės sklypo esančius nekilnojamuosius daiktus, įstatymas numato esminę pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą, t.y. kartu aptarti ir užstatyto valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos teisės perleidimą.

Taigi, parduodant nekilnojamuosius daiktus, naujajam jų įgijėjui kartu perduodama ir teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu ar jo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir iki šiol naudojosi nekilnojamojo turto pardavėjas. Esant valstybinio žemės sklypo nuomos sutarčiai, atskiras žemės sklypo savininko sutikimas nereikalingas.

Taip, kaip negali būti perleidžiami nekilnojamieji daiktai be teisės į valstybės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui naudoti, atskirai negali būti perleidžiama ir nuomos teisė į valstybės žemės sklypą (ar jo dalį), be jame esančių statinių.

Siekdami parduoti nekilnojamąjį daiktą, esantį ant išnuomoto valstybės žemės sklypo, pirkimo-pardavimo sutartyje iš esmės užtenka tinkamai įforminti nuomos teisės perdavimą naujajam įgijėjui bei aiškiai apibrėžti nuomojamą žemės sklypą (ar jo dalį).

Pagal LR Civilinio kodekso nuostatas, perleidžiant nekilnojamuosius daiktus, kartu pardavėjas privalo perleisti ir žemės sklypą, ar teisę naudoti šį žemės sklypą (ar jo dalį) būtiną parduodamiems daiktams naudoti pagal paskirtį.

Taigi jeigu nekilnojamojo turto pardavėjas, valdo žemės sklypą be teisinio pagrindo, jis, visų pirma, turi gauti valstybinio žemės sklypo savininko, įprastai tai jo patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) sutikimą.

Vadinasi, siekiant parduoti nekilnojamąjį daiktą esantį ant valstybinio žemės sklypo, kuris naudojamas be jokio teisinio pagrindo, NŽT leidimo (sutikimo) perleisti kartu ir teises į naudojamą žemės sklypą (ar jo dalį) naujajam įgijėjui neišduos, kol nebus išspręstas valstybės žemės sklypo (ar jo dalies) naudojimo pagrindas.

Žemės įstatymas užtikrina valstybinėje žemėje esančių statinių ir įrenginių savininkams ar nuomininkams teisę išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono. Ilgam terminui - iki 99 metų, o jeigu tai žemės ūkio paskirties žemė, - ne ilgiau kaip 25 metams.

Teismų praktika: valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 8 d. išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo.

Sutarties sudarymo metai	Nuomos terminas	Statinio baigtumas sutarties sudarymo metu	Veiksmų pradžia po sutarties sudarymo
2005	80 metų	1%	Po 15 metų

Privačiam subjektui šiuo atveju pavyko bylą laimėti, o teismas laikėsi nuomonės, kad nors po valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo žemės sklypas ilgą laiką nebuvo naudojamas tam tikslui, kuriam buvo išnuomotas (jame esantiems statiniams eksploatuoti), ir jame nepradėti jokie statybos darbai, tačiau NŽT viešojo intereso kuo efektyviau naudoti valstybės turtą negynė, sklypo naudojimo aplinkybių nekontroliavo ir pažeidimų nefiksavo, o valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukė jau po to, kai nuomininkas pradėjo darbus ir organizacinius veiksmus, reikalingus tam, kad žemės sklypas būtų naudojamas pagal paskirtį ir sutarties nuostatas, investavo į tai lėšų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visgi laikėsi pozicijos, kad nuomos sutarties nutraukimas tokiu atveju neatitiktų nuomininko teisėtų lūkesčių ir būtų neproporcinga poveikio priemonė už buvusį pažeidimą, kurį pats nuomininkas savo valia ir veiksmais siekia pašalinti.

Tiems, kurie valstybinę žemę jau yra išsinuomoję, tačiau nenaudoja jos pagal paskirtį, neatlieka veiksmų, siekiant ją naudoti pagal tikslinę paskirtį, vertėtų suskubti ir pradėti tai daryti, kadangi pagal aktualią teismų praktiką būtent aktyvūs veiksmai, nepaisant to, jog pradėti po itin ilgo laiko tarpu ir yra gana neženklūs, lemia negalimumą nutraukti valstybinės žemės sutartį.

Valstybinės žemės nuomos sąlygos

Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

• Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams.
• Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai.
• Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.

Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.

Valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus nustatytus atvejus.

Žemės nuomos sutarties turinys

Žemės nuomos sutarties sąlygos, nustatančios, kaip naudoti išsinuomotą žemę, neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir visuomenės interesams.

Žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

• Žemės nuomotojas;
• Žemės nuomininkas;
• Žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešame registre (plotas, kadastro Nr., vieta, žemės vertė);
• Žemės nuomos terminas;
• Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;
• Išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos ir naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui;
• Žemės naudojimo specialiosios sąlygos;
• Žemės naudojimo apribojimai;
• Žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės;
• Užmokestis už žemės nuomą.

Namų valdos įteisinimas

Namų valdos žemės sklypo sąvoką apibrėžia LR žemės reformos įstatymas. Šio įstatymo 9 str. 2 p. nurodyta, kad piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai.

Norintys susitvarkyti namų valdos žemę žmonės turėtų kreiptis į Žemėtvarkos skyrių dėl sklypo suformavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tas pats kelias ir individualių namų ir daugiabučių gyventojams. Suprojektavus sklypą teritorijų planavimo dokumentuose, piliečiams reikia atlikti geodezinius matavimus.

Pagrindinė ir pati svarbiausia, kad tiek individualūs namai, tiek daugiabučių butai būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir turi būti aišku, kas yra namo ir butų savininkai. Turi būti pastatų teisinės registracijos pažymėjimai, t.y. rodiklis, pagal kurį mes formuojam sklypą konkrečiam asmeniui, fiziniam ar juridiniam.

Jei tai yra žemės ūkio paskirties sklypas, ir tai yra žemės ūkio paskirties žemė, ir sodyba yra nesaugomoj teritorijoj, tai namų valdos sklypas išskiriamas be problemų, bet irgi reikia daryti sklypų formavimo pertvarkymo projektą išskiriant namų valdą iš sklypo. O saugomose teritorijose jau kita tvarka, ten niuansų ir apribojimų daug.

Žemės sklypo dalies įsigijimo niuansai

Dažnai susiduriame su situacijomis, kai mūsų klientai jau turi įsigiję ar nori įsigyti ne visą žemės sklypą, o tik jo dalį. Tokiais atvejais reikia labai aiškiai įvardinti galimas grėsmes ir rasti jų sprendimus, nes neišvengiamai teks turėti santykį su kitais žemės sklypo bendraturčiais.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki 3 metų, - žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema.

Kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį, žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, šios dalies neatidalijant.

Yra trys situacijos sprendimo būdai - sklypo dalių atidalinimas, naudojimosi tvarkos parengimas arba galima tiesiog nedaryti nieko. Geriausias sprendimas - žemės sklypo dalies atidalinimas. Tačiau jis ne visuomet yra paprastai ir lengvai įgyvendinamas. Sunkiausia dalis - susitarimas su sklypo bendraturčiais.

Žemės sklypo padalijimo būdai

Yra du pagrindiniai sklypo padalijimo būdai:

• Padalijimas nekeičiant žemės paskirties ir būdo.
• Padalijimas keičiant žemės paskirtį ir būdą.

Sklypo padalijimas formavimo ir pertvarkymo projektu žymiai pigesnis ir greitesnis procesas, bet galimas tik tada kai tą leidžia savivaldybės bendrasis planas. Tuo tarpu padalijimas bendruoju planu žymiai brangesnis ir ilgesnis procesas, tačiau jei savivaldybės bendrajame plane numatyta, kad dalinti galima tik detaliuoju planu kitokio pasirinkimo neturėsite. Jei jūsų sklypas buvo anksčiau formuotas ar dalintas detaliuoju planu, tokiu atveju dalijimas bus galimas tik detaliojo plano korekcija (jei tas įmanoma dėl užstatymo tankio ir minimalaus sklypo dydžio). Detaliuosius planus rengia architektai.

Sklypo padalijimo žingsniai

Štai pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint padalinti sklypą:

1. Leidimas vykdyti sklypo padalijimo projektą (formavimo ir pertvarkymo projektą): žpdris sistemoje pildomas prašymas dėl formavimo pertvarkymo projekto rengimo. Reikės prisijungti el. parašu arba su el. bankininkyste.
2. Geodezinių matavimų planas: reikalingi kadastriniai matavimai LKS-94 sistemoje. Sklypo ribos ir plotas turi būti tikslūs.
3. Topografinis planas: Urbanizuotoje teritorijoje daugeliu atveju reikės topografinio plano.
4. Pasikonsultuokite su specialistais: prieš pradedant, vertinga pasitarti su projektuotoju ar toks projektas apskritai įmanomas, kokie kiti niuansai gali iškilti.
5. Gaukite leidimus: užpildykite prašymą žpdris sistemoje ir gaukite leidimą sklypo padalijimui (formavimo ir pertvarkymo projektui). Reikės el. parašo arba el. bankininkystės.
6. Pasirašykite sutartį su projektuotoju. Jis turėtų tinkamai pakonsultuoti, parinkti ir suderinti sprendinius po padalijimo.
7. Registruokite pakeitimus: atlikę padalijimą, nepamirškite užregistruoti pakeitimų.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sklypo reljefą, susisiekimo galimybes bei inžinerinių tinklų prieinamumą - tai gali turėti įtakos tiek pačiam padalijimo procesui, tiek būsimiems sklypo naudojimo planams. Prieš pradėdami verta pasidomėti, ar yra apribojimų, susijusių su kultūros paveldu, saugomomis teritorijomis ar kitomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas

Gerokai paprastesnis sprendimas už aukščiau aprašytą atidalinimą - naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas. Ši tvarka aiškiai apibrėžia konkrečiomis sklypo dalis, kuriomis gali naudotis bendraturčiai, taip pat ką tose dalyse galima ar ko negalima daryti. Visa procedūra pakankamai nesudėtinga.

Visų pirma, turi būti parengtas tikslus žemės sklypo planas su pažymėtomis sklypo dalimis, taip pat tekstinė dalis, kurioje aprašyta naudojimosi tvarka. Tuomet šis dokumentas yra tvirtinamas notarine tvarka ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Turbūt didžiausias naudojimosi tvarkos trūkumas yra toks, kad užstatymo rodikliai yra skaičiuojami ne kiekvienai sklypo daliai atskirai, bet visam sklypui. Pavyzdžiui, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas užstatymo intensyvumas leidžia sklype pastatyti 1000 kvadratinių metrų bendrojo ploto pastatus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendra daline nuosavybe valdomame sklype norint pradėti statybą teks gauti visų bendraturčių sutikimus. Siekiant apsisaugoti nuo nesutarimų, visuomet siūlome iš anksto susitarti su sklypo bendraturčiais visais galimais statybos klausimais. Jie gali būti aiškiai reglimentuoti ir naudojimosi tvarkoje.

Žemės sklypo ploto dalių, skirtų statiniams eksploatuoti, nustatymas

Žemės sklypo ploto dalių nustatymas - tai procedūra, atliekama vadovaujantis Metodikos ir Taisyklių nuostatomis, kai formuojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai, parduodami ar išnuomojami ne aukciono būdu prie naudojamų pastatų ar įrenginių. Šio proceso metu parengiamas planas, kuriame tiksliai nustatomos žemės sklypo dalys, būtinos pastatams ar įrenginiams eksploatuoti.

Ši procedūra užtikrina, kad nuosavybė į pastatą bus susieta su aiškiai nustatyta žemės dalimi, pašalina galimus ginčus su kaimynais ar valstybe, suteikia galimybę laisvai disponuoti tiek pastatu, tiek žeme (pardavimas, įkeitimas bankui, rekonstrukcija).

Minimalūs žemės sklypo dydžio reikalavimai

Mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, turi būti nustatomas pagal formulę:

S_min = A_stat + S_priež

Kur:

• S_min - mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, kurį sudaro statinio užimamas plotas ir statiniui prižiūrėti (prie jo privažiuoti, prieiti) reikalingas plotas.
• A_stat - statinio užimamas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų (taip pat ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių.
• S_priež - statiniui prižiūrėti reikalingas plotas (kvadratiniais metrais).

Statinio priežiūrai reikalingas plotas

Statiniui prižiūrėti reikalingas žemės sklypo plotas apskaičiuojamas pagal formules, atsižvelgiant į statinio plotą:

• Iki 250 m² ploto statiniams: S_priež = 6 √A_stat · 2,00
• 250 m² ir didesnio ploto statiniams: S_priež = 6 √A_stat · 3,00
• 2 000 m² ir didesnio ploto statiniams: S_priež = 6 √A_stat · 10,00

Mažesnio ploto valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas ar nuomojamas tik tuo atveju, jeigu dėl žemės sklypo gretimybių nėra galimybės suformuoti didesnio žemės sklypo.

Kultūros paveldo objektams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

tags: #zemes #sklypo #ir #pastatu #pirkimo