Dažna problema, su kuria susiduria žmonės, planuojantys statybas - tai kaimynų sutikimai. Statybų teisės normos nustato minimalius atstumus tarp statybos objekto ir kaimyninių žemės sklypų. Todėl, prieš pradėdami statybą būtinai išsiaiškinkite, ar jums reikalingas gretimo žemės sklypo kaimyno sutikimas, kuris garantuotų statybų teisėtumą ir jūsų ramybę.
Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas kaimyno sutikimas, kokia jo forma ir turinys, bei kaip užtikrinti, kad jis galiotų net ir pasikeitus sklypo savininkui.
Kada Reikalingas Kaimyno Sutikimas?
Kaimyno sutikimas reikalingas įvairiais atvejais, pavyzdžiui:
- Statant namą arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos.
- Statant aukštesnę nei 2 metrų tvorą (priklausomai nuo vietovės).
- Želdinant gyvatvorę ar medžius arčiau kaip 1 metras atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ribos.
- Statant atraminę sienutę ant sklypo ribos arba savo sklype, jei jos aukštis viršija horizontalų atstumą iki sklypų ribos.
Tačiau vien tik kaimyninio žemės sklypo sutikimo nepakanka, pavyzdžiui, 1-2 m tvorą statant kultūros paveldo teritorijoje, jos zonoje, magistralinio dujotiekio vietovėje, taip pat aukštesnę kaip 2 m tvorą - miesto ribose. Tokiais atvejais būtina išsiimti statybą leidžiantį dokumentą.
Tvoros Statyba ir Kaimyno Sutikimas
Dažna problema - ginčai tarp kaimynų dėl sklypų aptvėrimo. Įvairios tvoros, aptvarai, voljerai laikomi nesudėtingais inžineriniais statiniais ir jų statyba yra reglamentuota Statybos įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais.
Taigi, ne aukštesnė kaip 2 metrų ažūrinė tvora (kurios kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 50 proc. bendro tvoros ploto) be kaimyno sutikimo gali būti tveriama ant sklypo ribos, tačiau su sąlyga, kad visos tvoros konstrukcijos liks tvoros savininko sklype. Be to, tvora su pamatu neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Papildomi reikalavimai keliami tvorai ant atraminės sienutės.
Statyti akliną tvorą galima be raštiško kaimyno sutikimo didesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Gyvatvorės ir Želdiniai
Besiribojančių sklypų savininkų sutikimai reikalingi ir arčiau kaip 1 m atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ribos želdinant gyvatvorę.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Sutikimo Forma ir Turinys
Teisės aktai nenustato privalomų reikalavimų kaimyno (sklypo savininko) sutikimo turiniui, o vienintelis reikalavimas formai - sutikimas privalo būti rašytinis. Svarbu, kad teisės aktai numato rašytinę kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo formą.
Toks sutikimas gali būti įformintas pasirašytu sutikimu (vienašaliu sandoriu) arba kaimynų susitarimu.
Štai pavyzdys, kaip galėtų atrodyti kaimyno sutikimas:
Pavyzdys:
Aš, Jonas Jonaitis, a.k. 3811111111, sklypo, kurio adresas Jono g. 3, Klaipėdos m. sav., kadastrinis Nr. 2501/0000:0000, sutinku, jog mano kaimynas Petras Petraitis, a.k. 3811111111, sklypo, kurio adresas Jono g. 4, Klaipėdos m. sav., kadastrinis Nr. 2501/0000:0001, statytų vieno buto gyvenamą namą 2,15m atstumu nuo mano sklypo ribos.
pasirašo Jonas Jonaitis
Visgi norint išvengti galimų nesutarimų su kaimynais ateityje ar kaimyno argumento, kad ne tokios tvoros tikėjosi, siūlome sudaryti susitarimą, kuriame rekomenduojame detaliai aptarti:
- kokio aukščio,
- iš kokių medžiagų ir kokios spalvos žadama statyti tvora,
- koks bus jos akytumas,
- ar bus įrengiamas pamatas,
- kokie bus atstumai nuo sklypo ribos.
o sklypo savininkas susitarime patvirtintų, jog aprašytos tvoros įrengimui neprieštarauja.
Jei statybų procese kaimyno sutikimas ar sutartis su kaimynu vėliau būtų ginčijami, aplinkybė, kad jie patvirtinti notaro, garantuotų didesnę apsaugą nuo šių sandorius nuginčijimo, prisidėtų prie statytojo teisių apsaugos bei teisėtų lūkesčių, kuriuos sukėlė kaimyno sutikimas.
Kada Reikalingas Kaimyno Sutikimas?
Kaip minėta, kaimyno sutikimus reikia gauti iki statybų pradžios. Kartais dėl klaidos ar nesusipratimo susiklosto nepageidaujama situacija, kai statyba pradedama neturint statybų leidimo ir minėto sutikimo.
Tokiu atveju belieka tikėtis, jog klaidą bus galima ištaisyti pasinaudojant teisės aktuose numatyta galimybe tokią statybą įteisinti gaunant kaimyno sutikimą ir statybų leidimą. Todėl, jei statinio statyba jau vykdoma ar net baigta be statybos leidimo ir privalomo kaimyno sutikimo, galimybė gauti statybų leidimą priklausys, iš esmės, nuo kaimyno geros valios duoti sutikimą ar ne.
Kasacinis teismas paminėjo ir išimtį, jog tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.
Sutikimo Galiojimas Pasikeitus Savininkui
Negalima atmesti galimybės, jog sutikimą davęs kaimynas gali perleisti kitam asmeniui kaimyninį žemės sklypą, o naujasis savininkas gali pradėti kelti klausimą dėl statybų mažesniu atstumu, nei nustatytas teisės aktuose, teisėtumo.
Jeigu gautas raštiškas pritarimas, jis galioja ir pasikeitus savininkams. Tik būtų gerai, kad ir projektas būtų pridėtas, kad būtų aišku kokiomis sąlygomis pritarta statybai arčiau ribų.
Žmogus pirkdamas sklypą perima ne tik nuosavybės teisę į turtą, bet esamus įsipareigojimus, susijusius su tuo turtu, todėl pasikeitus sklypo savininkui, jei atstumas iki ribos nesumažėja (gali padidėti), tai naujo sutikimo gauti nereikia.
Taip, galioja, nes visi įsipareigojimai, prisiimti ankstesnio sklypo savininko, pereina naujajam sklypo savininkui, tik, žinoma, naujasis savininkas apie ankstesnio savininko duotus sutikimus privalo būti supažindintas.
Apibendrinant:
- Jeigu jūs jau turite leidimą statybai namui arčiau negu 3m, tai reiškia kad ankstesnis sklypo savininkas davė tam sutikimą ir naujasis savininkas pirkdamas sklypą, perka jį su ankstesnio savininko sutikimu, t.y. leidimas statybai galioja. Taip sutikimas galioja.
- Jeigu gautas raštiškas pritarimas, jis galioja ir pasikeitus savininkams. Tik būtų gerai, kad ir projektas būtų pridėtas, kad būtų aišku kokiomis sąlygomis pritarta statybai arčiau ribų.
Leidimai statybai dabar yra neterminuoti, netgi jeigu turite terminuotą leidimą, jis galioja. Tokie teisės aktai dabar.
Atminkite, kad tinkamai įformintas kaimyno sutikimas - tai ne tik formalumas, bet ir priemonė, padedanti išvengti konfliktų ir užtikrinti sklandų statybos procesą.