Žemės Sklypo Plano Rengimo Reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami žemės sklypo plano rengimo reikalavimai Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir praktine informacija.

Žemės sklypo planas - svarbus dokumentas planuojant teritoriją.

Detaliojo Teritorijų Planavimo Organizavimas ir Finansavimas

2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. I. Valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų detalieji planai rengiami, derinami ir tvirtinami Valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 4.

Šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ir Statybos įstatyme apibrėžtas sąvokas.

Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarka aprašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635.

Savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Tais atvejais, kai rengiant detalųjį planą būtina išnagrinėti didesnę teritoriją prie planuojamo žemės sklypo ar jų grupės, detalusis planas rengiamas tik valdomam ar naudojamam žemės sklypui.

Detaliojo planavimo darbus finansuoja planavimo organizatorius. Skaičiuojant detaliųjų planų rengimo kainą, rekomenduojama naudotis Miestų, miestelių ir jų dalių detaliojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodika.

Teritorijų Tvarkymo ir Naudojimo Reikalavimai

Kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas.

Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu. Pritarimą turi duoti institucija, kurios kompetencijai derinant dokumentą yra priskirti keičiamo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų klausimai.

Detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas ir jeigu tai numatyta kituose įstatymuose.

Naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu.

Kaimų teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kaimų teritorijose statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme.

Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Jei bendrieji ar specialieji planai neparengti, detaliųjų planų planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas.

Rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose.

Detaliuoju planu nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą miestuose, miesteliuose ir jų įtakos zonose, planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros.

Inžineriškai neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus, detalieji planai pastatų ir statinių statybai rengiami tais atvejais, jeigu jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtros planai.

Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija.

Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.

Informavimas ir Viešinimas

Savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo skelbiami vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas. Detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus.

Informacija apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodant planuojamo žemės sklypo(-ų) būdą ir pobūdį bei aprašomąją medžiagą apie numatomą statyti pastatą (jei tai yra žinoma planavimo metu), viešojo svarstymo procedūras taip pat skelbiama prie planuojamos teritorijos įrengtame stende.

Stendas turi būti pagamintas iš atmosferos poveikiui atsparios medžiagos, įrengtas matomoje ir gerai prieinamoje vietoje.

Tuo atveju, kai planavimo organizatorius yra žemės valdytojas ar naudotojas, reikalavimai dėl detaliojo plano rengimo etapo stadijų nustatomi planavimo sąlygose, kurias rengia savivaldybės vyriausiasis architektas. Šiuo atveju taisyklėse nurodytos rengimo etapo stadijos gali būti sujungtos.

Jei planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius, o planuojamą teritoriją sudaro daugiau kaip vienas kvartalas, detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijos metu parengti sprendiniai gali būti detalizuojami atskiromis kvartalo dalimis (žemės sklypo ar jų grupių detaliaisiais planais). Šiuo atveju koncepcijos nustatymo stadijos metu parengtiems sprendiniams netaikomi šių taisyklių reikalavimai.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą, strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tą numato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Planavimo Sąlygos ir Užduotis

Prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją - savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą. Planavimo sąlygų sąvadas išduodamas arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Jei planavimo sąlygų sąvadas ir (ar) planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša planavimo sąlygas išduodančiai institucijai ir valstybinę planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, o teritorijų planavimo dokumentą gali pradėti rengti po 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos.

Detaliajam planui rengti planavimo organizatorius sudaro planavimo užduotį. Planavimo užduotyje nurodoma: detaliojo plano rengimo pagrindas, detaliojo plano organizatorius, detaliojo plano rengėjas, planuojamos teritorijos adresas, planavimo tikslas, planavimo proceso etapai, derinimo ir tvirtinimo procedūra (rengiama bendrąja ar supaprastinta tvarka), planavimo terminai. Planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius, suderinęs ją su savivaldybės vyriausiuoju architektu.

Planavimo organizatorius su plano rengėju sudaro sutartį detaliojo planavimo darbams atlikti. Sudarant sutartį rekomenduojama vadovautis Civiliniu kodeksu.

Detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti planavimo sąlygų sąvado galiojimo termino. Detaliojo plano rengimo terminas gali būti pratęstas tik atnaujinus planavimo sąlygų sąvadą.

Esant reikalui, planavimo sąlygų sąvadas gali būti keičiamas Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių nustatyta tvarka. Detaliojo teritorijų planavimo procesas laikomas pradėtu, išdavus planavimo sąlygų sąvadą. Jeigu planavimo sąlygų sąvadas ir (ar) planavimo sąlygos nebuvo išduotos, planavimo procesas laikomas pradėtu tuomet, kai tai yra numatyta pagal šių Taisyklių 28 punktą.

Brėžiniai ir Formatas

Brėžinių skaičius priklauso nuo planavimo tikslo, planuojamos ūkinės veiklos, teritorijos geografinės padėties ir ypatumų bei nustatomų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų.

Detaliojo plano brėžiniai rengiami ant ne senesnio kaip 1 metų topografinio plano, sudaryto geografinių-informacinių sistemų (GIS) pagrindu skaitmenine forma. Mastelis pasirenkamas įvertinant planavimo tikslus ir galimybę pažymėti visus teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Rekomenduojamas sklypų ir jų grupių detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000. Miestų ir miestelių, jų dalių bei kaimų detaliųjų planų M 1:2000, M 1:5000.

Detalusis planas rengiamas 3 egzemplioriais, taip pat parengiamas egzempliorius kompiuterinėje laikmenoje. Brėžinių spalviniai ir grafiniai žymėjimai turi atitikti teritorijų planavimo duomenų banko standartus pagal Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikaciją.

Reikalavimai Teritorijos Naudojimui

Teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis nustatomas vadovaujantis Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turiniu, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašu ir jų turiniu, patvirtintu žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-521/D1-40.

Žemės naudojimo paskirtis ir būdai.

Derinimas ir Tvirtinimas

Detaliojo plano sprendiniai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre ir kompleksiškai suderinti Nuolatinėje statybos komisijoje. Derinimo tvarka reglamentuota Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose aplinkos ministro 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. D1-70.

Detaliojo teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos.

Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese bendroji ir supaprastinta tvarka reglamentuojama Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079.

Tikrinimui apskrities viršininko administracijai teikiami planavimo sąlygų sąvadas, detaliojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei detaliojo planavimo procedūrų dokumentai. Tikrinimo rezultatas yra patikrinimo aktas. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija teritorijų planavimo patikrinimo aktą turi pateikti per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo dienos. Teritorijų planavimo priežiūros bendrąją tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros nuostatai.

Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas).

Patvirtinti detalieji planai registruojami savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre, o dokumento sprendiniai fiksuojami teritorijų planavimo dokumentų banke, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatais ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721. Visus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatoriai privalomai pateikia registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų patvirtinimo dienos.

Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama.

Žemės Sklypų Formavimo ir Pertvarkymo Projektai

Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas yra svarbus procesas, kurio metu suformuojami nauji arba pertvarkomi esami žemės sklypai pagal nustatytus teisės aktus. Šis procesas apima sklypo padalijimą, sujungimą, ribų keitimą, atidalijimą ar naujo sklypo suformavimą laisvoje valstybinėje žemėje. Visi veiksmai, susiję su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, atliekami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt).

Žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai atliekami šiais atvejais:

• Formuojant naujus žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje.
• Padalijant žemės sklypus į atskirus žemės sklypus (sklypo padalijimas).
• Atidalijant bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, jas suformuojant kaip atskirus žemės sklypus (sklypo atidalijimas).
• Sujungiant kelis žemės sklypus į vieną žemės sklypą (sklypų sujungimas).
• Prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo.
• Keičiant gretimų žemės sklypų ribas (amalgamacija), kai vieno žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su greta esančiu žemės sklypu.

Amalgamacija

Atliekant dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamaciją, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, jeigu amalgamuojama žemės sklypo dalis nėra racionalaus dydžio ir yra ne didesnė kaip:

• 0,04 ha (400 m2) ploto kitos paskirties žemės sklypo.
• 0,3 ha (3000 m2) ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo.
• 0,5 ha (5000 m2) miškų ūkio paskirties žemės sklypo, su sąlyga, kad po amalgamavimo žemės sklypai bus ne mažesni nei 5 ha (50000 m2).

Sklypo atidalijimo pavyzdys.

Reikalavimai Žemės Sklypo Formavimo ir Pertvarkymo Projektams

Projektai rengiami vadovaujantis organizatoriaus išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais. Projektų rengimą organizuoja:

• Kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
• Miestų ir miestelių teritorijose - savivaldybės administracijos direktorius.

Reikalavimai išduodami iniciatoriui (sklypo savininkui ar įgaliotam asmeniui) pateikus elektroninio prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt). Projektai derinami su reikalavimuose nurodytomis projektą derinančiomis institucijomis.

Reikalingi Dokumentai

Norint pradėti žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo procesą, reikalingi šie dokumentai:

• Žemės sklypo planas (jei jis suformuotas).
• Nekilnojamojo turto registro išrašas.
• Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar savivaldybės išduotas leidimas bei reikalavimai formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Žemės Sklypo Performavimo bei Pertvarkymo Projekto Iniciatorius

Žemės sklypo performavimo bei pertvarkymo projekto iniciatoriumi gali būti:

• Privačios žemės savininkas, kuris nori pertvarkyti ir performuoti savo asmeninę žemę (būtini tai įrodantys dokumentai).
• Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (poreikis - formuojamas arba pertvarkomas valstybinis žemės sklypas).
• Savivaldybės tarybos direktorius (kai reikia formuoti arba pertvarkyti būtent savivaldybei priklausančio žemės sklypo ribas).

Dėl detalesnės informacijos rekomenduojama kreiptis individualiai. Specialistai atsakys į visus iškilusius klausimus bei padės suprasti, kaip yra atliekami žemės sklypo performavimo ar pertvarkymo projekto darbai.

Žemės Sklypų Formavimo Etapai

Žemės sklypų formavimo procesas susideda iš kelių etapų:

1. Gaunamas leidimas ir reikalavimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
2. Sudaroma sutartis rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
3. Rengiama žemės sklypo topografinė nuotrauka, jeigu taip yra nurodyta reikalavimuose.
4. Projekto grafinės ir tekstinės dalies rengimas.
5. Projekto viešinimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas.
6. Naujai suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai.

Žemės Sklypų Formavimo ir Pertvarkymo Projektų Rengimo Terminai

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, terminus reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo terminai gali skirtis priklausomai nuo situacijos sudėtingumo ir institucijų darbo krūvio.

Orientaciniai terminai:

Topografinė Nuotrauka

Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpinai vadinamas toponuotrauka. Toponuotrauką galite užsisakyti geodezijos (matininkų) įmonėse, kurios turi teisę atlikti geodezinius, topografinius bei kartografinius matavimus.

Topografinei geodezinei nuotraukai parengti būtina pateikti šiuos dokumentus:

• Žemės sklypo planą.
• Pirkimo objekto techninė specifikacija t. y. informacija apie objektą (-us), kuriam (-iems) užsakomos Paslaugos (informacija pateikiama lentelėje Nr. Nr., el. Nr., el. Nr., el.

tags: #zemes #sklypu #plano #rengimo #reikalavimai