Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai dažnai rengiami ir naudmenų pakeitimui - miško įveisimui žemės ūkio paskirties žemėje. Tačiau, ne visada ir ne visur galima įveisti mišką žemės ūkio paskirties žemėje. Sklypas turi atitikti tam tikrus kriterijus, kur įveisimas galimas.
Kriterijai žemės ūkio paskirties žemės keitimui į miškų ūkio paskirtį
Miško įveisimas galimas:
- Žemės naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumo balas ne didesnis kaip 32.
- Žemės ūkio naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumo balas didesnis kaip 32, jeigu miškas įveisiamas:
- Požeminio vandens, kraštovaizdžio rekreacinių išteklių, gamtinio karkaso, karstinio regiono apsaugos zonose.
- Teritorijose erozijai sustabdyti bei kitose teritorijose atsižvelgiant į gretimų teritorijų ekologinį stabilumą ir miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas.
- Žemės ūkio naudmenų plotuose, įsiterpusiuose tarp miškų, vandens telkinių, prie kurių nėra privažiavimo.
- Apleistuose, kuriuose daugiau kaip penkerius metus neįdirbtuose, nešienaujamuose, nenuganomuose, taip pat besiribojančiuose su miškais, medžių ir krūmų želdiniais, pelkėmis ir pradėjusiuose savaime apaugti medžiais ir krūmais žemės ūkio naudmenų plotuose.
- Žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse, kurios yra ne žemės ūkio naudmenų plotuose, pagal gamtines sąlygas ir teritorinį išsidėstymą tinkamuose miškams įveisti.
Taigi, prieš planuojant keitimą, būtina įsitikinti, kad sklypas atitinka bent vieną iš šių kriterijų.
Žemės ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas gali būti puiki alternatyva statybai žemės ūkio paskirties sklype, jei to padaryti nėra galimybės pagal savivaldybė bendrąjį planą keičiant paskirtį.
Nesvarbu, ar ji būtų žemės ūkio paskirties, ar namų valdos, ar miško. Tam tikrais išimtiniais atvejais galima pakeisti ir miško žemės paskirtį.
Įstatymiškai tai skamba - paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Privatiems asmenims toks poreikis dažniausiai iškyla norint miške pasistatyti kokį nors pastatą, valstybės institucijoms - norint nutiesti kelius, elektros, dujų ar kitus tinklus, kariškiams - įrengti poligonus ir t. t.
Išimtiniai atvejai, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis:
- Valstybei svarbiems projektams įgyvendinti.
- Inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti.
- Visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti.
- Naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.
- Teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams.
- Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje.
- Buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka.
- Gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.
- Teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.
Dar įstatymas reikalauja miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kai planuojama įrengti servitutą.
Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį, kad draudžiama paversti miško žemę kitomis naudmenomis I grupės miškuose (rezervatuose), II grupės - ekosistemų apsaugos miškuose, III grupės - draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose ir kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių ir kai kuriais kitais atvejais.
Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose.
Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai.
Ar reikia statybų leidimo žemės ūkio paskirties žemėje statant pastatus iki 80m2?
Savaiminukai ir jų įtaka žemės paskirčiai
Savaiminukai - savaiminės kilmės medžiai, išaugę ne miško žemėje. Tokie medžiai atitinka tam tikrus požymius: užima ne mažesnį kaip 0,1 ha plotą, jų skalsumas ne mažesnis kaip 0,3, o aukštis natūralioje augavietėje siekia ne mažiau kaip 5 metrus.
Jeigu medžių savaiminukų vidutinis amžius yra 20 metų ir daugiau, jie pripažįstami miško žeme ir gali būti traukiami į miško apskaitą, registruojami miško kadastre.
Jei medžiai ir atrodo lyg miškelis, tačiau jų vidutinis amžius mažesnis nei 20 metų, jie nelaikomi miško žeme, bet tokia galėtų tapti žemės savininko valia.
Naujame Miškų įstatymo projekte planuojama savaiminukų amžių sumažinti iki 10 metų, nuo tada jie iš karto galėtų būti pripažįstami mišku.
Procedūra keičiant žemės ūkio paskirtį į miškų ūkio paskirtį
Pirma, reiktų įvertinti, ar apskritai pagal teritorijos bendrąjį planą (ir jei yra, pagal kitus specialiuosius planus) yra galimas žemės ūkio paskirties sklypo keitimas į namų valdos sklypą. Su bendruoju planu galima susipažinti savivaldybės interneto svetainėje.
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal naują tvarką sklypo paskirties keitimo procedūrai atlikti nebeužtenka vien tik palankių bendrojo plano sprendinių, bet reikia atsižvelgti ir į visuomenės atstovų pasiūlymus, kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ir planuojamą veiklą žemės sklype, taip pat inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą.
Antra, esant galimybei pakeisti sklypo paskirtį konkrečioje vietovėje, nuvykus į savivaldybę reikia užpildyti prašymo formą Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo. Kartu su prašymu reikia pateikti: žemės sklypo planą (sklypo kadastrinius matavimus), sklypo nuosavybės dokumentą (išrašą iš VĮ Registrų centro NTR).
Nuo 2021 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą prašymai pakeisti / nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą su informacija apie pasiūlymų teikimą yra viešinami TPDRIS sistemoje ir visuomenės atstovai šiuo klausimu gali teikti savo siūlymus.
Taip pat viešai yra skelbiamas ir pats sprendimas tiek TPDRIS, tiek savivaldybės interneto svetainėje.
Trečia, gavus teigiamą sprendimą dėl žemės sklypo paskirties ir / ar naudojimo būdo keitimo per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos žemės sklypo savininkas turi kreiptis dėl pakeistų žemės sklypo duomenų registravimo Nekilnojamojo turto registre.
Kitas galimas sklypo paskirties keitimo būdas yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kuomet žemės sklypas padalinamas į reikiamą dalių kiekį ir žemės naudojimo paskirtis yra pakeičiama visiems sklypams ar tik daliai jų.
Dažnai pasitaikantis atvejis - nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurį sudaro dalis miško, dalis žemės ūkio veiklai naudojamos žemės ir dalis gyvenamais ir (ar) ūkiniais pastatais užstatytos žemės. Šiuo atveju rengiamas sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ir esamas sklypas padalinamas į tris naujus sklypus: miškų ūkio, žemės ūkio ir kitos (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties sklypus.
Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.
Reikalingi dokumentai
Aprašo 10 punkte nurodytu atveju prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą teikiamas merui. Prašyme turi būti nurodyta:
- Žemės sklypo savininko fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninis paštas arba juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas ir buveinės adresas, telefono numeris, elektroninis paštas.
- Žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, kadastro numeris ir adresas (jeigu suteiktas).
- Esama ir pageidaujama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai), žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo ar žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo, jei jis nenustatytas, motyvai.
Su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos.
Sprendimų priėmimo terminai
Aprašo 10 punkte nurodytu atveju mero sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą priimamas per 20 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodytų ir šio punkto reikalavimus atitinkančių privalomų dokumentų pateikimo merui dienos.
Žemės naudojimo paskirties keitimo svarba
Lietuvos Respublikos žemės įstatyme žemės naudojimo paskirtis apibrėžiama kaip teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos.