Žemės ūkio paskirties keitimas į rekreacinę: sąlygos ir procesas

Žemės paskirties keitimas yra procesas, kurio metu keičiamas žemės sklypo naudojimo tikslas. Tai dažnai reikalinga norint vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą ar statyti tam tikros paskirties pastatus, kai esama paskirtis to daryti neleidžia. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypas gali būti pertvarkytas į namų valdą (kita paskirtis, būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o miško paskirties žemė - į visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ar atskirųjų želdynų teritorijas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra sąlygos ir procesai, norint pakeisti žemės ūkio paskirties žemę į rekreacinę, kad būtų galima statyti, pavyzdžiui, vasarnamį ar kitą poilsio objektą.

Žemės paskirties keitimo variantai

Yra du pagrindiniai žemės sklypo paskirties keitimo variantai:

• Pradėti nuo prašymo savivaldybėje dėl paskirties keitimo, vėliau - pertvarkymo projektas ir paskirties keitimas.
• Tapti ūkininku ir statyti namą kaip ūkininkas, rengiant ūkininko sodybos parinkimo schemą.

Yra du būdai statyti: nekeičiant žemės paskirties (sąlygos - ne mažiau kaip 0,5 ha ploto ir ūkininko sodybos įsteigimas) arba keičiant žemės paskirtį (sąlygos - toje teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai turi leisti keisti paskirtį). Antruoju atveju, reikia tiksliai žinoti, kurioje vietoje yra Jūsų sklypas, tuomet galima įvertinti galimybes.

Žemės ūkio paskirties žemės statybos

Norint statyti namą žemės ūkio paskirties žemėje, reikia suformuoti ūkininko sodybą, t. y. parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti arba pakeisti žemės naudojimo paskirtį (jei tai leidžiama pagal bendrąjį planą) į gyvenamąją teritoriją.

Be paskirties keitimo vasarnamio statyba negalima, nes ant žemės ūkio paskirties statyba galima turint ne mažiau kaip 0,5 ha žemės ir ūkininko pažymėjimą.

Žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant sklypo paskirties, pastatus gali statyti ūkininkai, parengę kaimo plėtros projektą. Kaimo plėtros projektai yra dviejų rūšių: ūkininko sodyba arba kaimo turizmo sodyba.

• Parengus kaimo plėtros projektą ūkininko sodybai, galima statyti: vieną vieno buto gyvenamąjį namą su pagalbiniais ūkio pastatais. Eiliškumas reglamentuotas - pirmiausia turi būti statomas pagrindinis pastatas - gyvenamasis namas, o tik vėliau pagalbinio ūkio pastatai.
• Parengus kaimo plėtros projektą kaimo turizmui, galima statyti poilsio pastatus (tame tarpe vasarnamį).

Pažymėtina, jog norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.

Pagrindiniai žingsniai keičiant žemės paskirtį

Jeigu žemės sklypas atitinka reikalavimus ir galite keisti jo paskirtį, pateiksiu paskirties keitimo eigą:

1. Kreipimasis į savivaldybę: Pirmiausia Jūs turite kreiptis į atitinkamą savivaldybę. Nuvykę į savivaldybę, dokumentų priėmimo skyriuje užpildote prašymo formą „Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo“. Prašymas yra rašomas savivaldybės administracijos direktoriui.
2. Dokumentų nagrinėjimas: Pateiktus dokumentus savivaldybės administracija Jūsų prašymą nagrinėja maždaug 20 darbo dienų ir pateikia sprendimą, ar galimas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas.
3. Sprendimo priėmimas: Po vertinimo savivaldybė priima sprendimą dėl paskirties keitimo.
4. Reglamentavimas: Jei sprendimas yra teigiamas gali reikėti papildomai pateikti prašymą registrų centrui dėl sklypo paskirties keitimo įregistravimo.
5. Formavimo ir pertvarkymo projektas (jei reikalingas): Jei sprendimas teigiamas papildomai rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą, tada rengiamas projektas ir po jo kadastriniai matavimai. Pirmiausia, kad pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą reiktų užpildyti prašymą zpdris.lt sistemoje gauti leidimą - įsakymą ir su suteiktu paslugos numeriu kreiptis į projektuotoją.
6. Dokumentų registracija: Galiausiai, kai visi procesai užbaigti, reikia registruoti naujų žemės sklypų paskirtį registrų centre. Jei yra dalijami sklypai tarp bendrasavininkų tada prieš registraciją Registrų centre reikia notarinio patvirtinimo, sklypų pasidalijimo pagal atliktus kadastrinių matavimų planus pas notarą.

Jeigu būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.

Saugomos teritorijos

Žemės sklypai, esantys saugomose teritorijose, pasižymi griežtais apribojimais, ypač kalbant apie statybas. Saugomos teritorijos, apimančios nacionalinius parkus, draustinius, rezervatus ir kitus vertingus ekosistemų tipus, yra itin svarbios dėl savo biologinės, kraštovaizdžio ir kultūrinio paveldo reikšmės.

Jeigu nėra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, sodyba nėra pažymėta vietovės ar kituose planuose, tikslu atkurti buvusią sodybą Jums reikės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad Jums priklausančiame žemės sklype, esančiame saugomoje teritorijoje, buvo sodyba, nustatymo.

Miško paskirties žemė

Miško paskirties žemė Lietuvoje ir kituose šalyse turi griežtus reikalavimus dėl statybų ir žemės naudojimo. Nors miškai dažnai yra laikomi apsaugotomis teritorijomis, tam tikrais atvejais gali būti leidžiama statyti įvairius statinius.

Miško paskirties žemėje leidžiama statyti:

• statinius, susijusius su miškų ūkiu (pastatus, skirtus medienos apdorojimui, sandėliavimui ir miško technikai laikyti);
• poilsio infrastruktūros objektus (kempingus, turistinius takus, mažos apimties poilsio namelius, paviljonus ar užkandines, skirtas poilsiui ir turizmui).

Miške, jei sklypas patenka į rekreacinę zoną, leidžiama įrengti statinius, kurių plotas neviršija 25 kv.m. Tai apima ir įvairius poilsio objektus, tokius kaip nedideli nameliai medyje.

Prieš pradedant bet kokias statybas miško paskirties žemėje, būtina gauti atitinkamus leidimus ir laikytis vietinių bei nacionalinių teisės aktų. Pirmiausia, jei žemė priklauso valstybei, reikės kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir kitus atsakingus organus, kad gautumėte leidimus.

Neteisėta statyba miško paskirties žemėje gali užtraukti dideles baudas. Be to, statiniai gali būti nubausti griaunant, jei pažeidžiami teisiniai reikalavimai.

LR Miškų įstatymo 11 straipsnis sako, jog miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama tik šiais įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:

1. valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2. inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;
3. visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;
4. naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;
5. teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams;
6. atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;
7. buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą;
8. gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;
9. teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Statybos leidimai

Visiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo dydžio ir vietovės, privalomas statybos leidimas (reikalavimas galioja nuo 2017-01-01).

Vasarnamiai - poilsio paskirties pastatai, negyvenamieji pastatai. Statant iki 80m², iki 8,5m aukščio, tarpatramis iki 6m negyvenamuosius pastatus, šie priskiriami nesudėtingųjų statinių kategorijai.

Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas II grupės nesudėtingasis statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų:

• mieste;
• konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
• kultūros paveldo objekto teritorijoje;
• kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje;
• kultūros paveldo vietovėje;
• gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima);
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);
• kurortuose, Kuršių nerijoje;
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Pačiam pastatui, jei jis ne mieste, kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje, reikia tik supaprastinto statybos projekto, statybą leidžiančio dokumento nereikia.

Kur kreiptis dėl informacijos?

Eikite tiesiai į savivaldybę. Kiekvienas priduodamas dokumentas turi savo kodą registracija, pagal ją paskiriamas pareigūnas kuris nagrinėja ir t.t. Atsakymas išsiunčiamas prašymo adresu arba atsiimti reikia pačioje savivaldybėje. Jei niekur neisite ir nesidomėsite tikrai dokumentai gali ir dingti, ir prapulti.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Tad specialistų (matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.

Turiu pabrėžti, kad informacija ar tam tikri nuostatai kinta, yra tikslinami ar net keičiami. Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis.

tags: #zemes #ukio #paskirties #keitimas #i #rekreacine