Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta karštos diskusijos dėl planuojamų papildomų "saugiklių", taikomų įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, siekiant užkirsti kelią spekuliacijai žeme. Šios diskusijos ypač paaštrėjo dėl didelių žemės plotų kaupimo, kurį vykdo tokios įmonių grupės kaip "Agrokoncernas", "Baltic Agro" ir "Agrovila".
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojęs Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, kuriame buvo numatyta, kad tiek fizinis, tiek juridinis asmuo gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, sukėlė daug prieštaringų vertinimų. Seimo Kaimo reikalų komitetas sudarė žemės pardavimo „saugiklius“ nagrinėjančią darbo grupę, kuri jau užbaigė savo darbą. Parengti net trys įstatymo projektai. Artimiausiu laiku dar ir Vyriausybė teiks savo projektą, tad Kaimo reikalų komitetas šiuos keturis projektus planuoja sujungti į vieną ir teikti jį svarstyti Seimui.
Pataisų kūrėjai siūlo, kad be jokių apribojimų Lietuvoje būtų galima įsigyti iki 10 hektarų žemės, o jeigu pirkėjas norėtų jos įsigyti daugiau, turėtų gauti savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, leidimą. Kaip ir dabar, ateityje bendrovėms bei ūkininkams siūloma leisti įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Darbo grupė siūlo ateityje žemę Lietuvoje parduoti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims iš visų Europos Sąjungos bei keturių Europos ekonominės erdvės valstybių.
Projekte numatyta, kad bet kuris tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, norintis įsigyti daugiau nei 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, privalės prieš tai ne mažiau kaip trejus metus vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas. Jis turės būti įregistravęs ūkininko ūkį arba turėti žemės ūkio išsimokslinimo diplomą, taip pat mokėti valstybinę kalbą, o jei tai užsienio valstybės pilietis - ne mažiau kaip trejus metus gyventi Lietuvoje. Juridinis asmuo papildomai privalės įrodyti savo ekonominį gyvybingumą ir tai, kad ne mažiau kaip 50 proc. jo metinių pajamų sudaro įplaukos už realizuotą žemės ūkio produkciją.
Siūloma įtvirtinti vietos savivaldos dalyvavimą žemės perleidimo procese. Žemei įsigyti reikės gauti leidimą, kurį pagal projekto kūrėjų konservatorių siūlymą turėtų išduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rajonų padaliniai, o pagal Seimo Kaimo reikalų komiteto sudarytos darbo grupės siūlymą - savivaldybės administracijos direktoriaus iš vietinės bendruomenės atstovų sudaryta komisija. Savivaldybių administracinės komisijos taip pat nagrinėtų administracines bylas dėl to, kad įsigyta žemė nenaudojama žemės ūkio veiklai vykdyti.
Projekte numatoma nuostata, kad pirkėjas privalės įsipareigoti penkerius metus nuo žemės įsigijimo dienos jos niekam neperleisti ir ją naudoti ne mažesnio nei Vyriausybės įgaliotos institucijos numatyto minimalaus žemės ūkio produkcijos kiekio gamybai. Daugiau kaip 25 proc. juridinio asmens, kuris nuosavybės teise valdo daugiau kaip 10 ha žemės, akcijų perleidimo sandoris būtų prilyginamas žemės perleidimo sandoriui, t. y. akcijų įgijėjui būtų taikomi visi žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui taikytini reikalavimai, įskaitant išsilavinimą, kalbos mokėjimą ir persikėlimą gyventi į žemės buvimo vietą.
Prasidėjus diskusijoms dėl įstatymo projekto, ne vienas ekspertas konstatavo, kad kai kurios siūlomos įstatymo nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir ES teisei. Naujojo įstatymo projekto kūrėjai, siekdami apriboti žemės pardavimą užsieniečiams ir apsaugoti šalį nuo nesąžiningų nekilnojamojo turto sandorių, prigalvojo tiek „saugiklių“, kad įsigaliojęs naujasis įstatymas gali apskritai suvaržyti žemės ūkio paskirties žemės rinką ir trukdyti žemę įsigyti patiems šalies piliečiams.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidento, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovo Petro Puskinigio teigimu, iš tiesų pirmiausia kalba eina apie tokias didžiules įmonių grupes kaip Agrokoncernas, Baltic Agro, Agrovila, kurios itin aktyviai supirkinėdamos žemes Lietuvoje, ir sukėlė savotišką stresą. „Tam tikri apribojimai, suprantama, tikrai reikalingi, tačiau juos pritaikyti vienam kažkokiam dariniui yra labai sudėtinga. Dabar dėl numatomų „saugiklių“ gali nukentėti visi eiliniai šalies žemdirbiai. Kiekvienam žemės savininkui bus ribojamos galimybės disponuoti savo turtu. Kai kurie sugalvoti „saugikliai“ yra tiesiog nelogiški ir kvaili“,- savo nuomonę išsakė P.Puskunigis.
Įstatymų kūrėjams savo pasiūlymus bando pateikti ir visuomeninės žemdirbiškos organizacijos, tačiau neaišku, ar jie bus išgirsti. Anot jo, žemdirbiams reikalingas stabilumas. Kol kas Lietuvoje vyrauja sumaištis, kaimo žmogus visiškai nežino, kas jo laukia po metų ar dvejų.
Vyriausybė kartu su Žemės ūkio ministerija ieško sprendimų. Pirmiausia įvertinti, ar taip yra ir padaryti, kad nebūtų to, nes įstatymai priiminėjami ne tam, kad būtų formalūs. Anot jo, Vyriausybė yra pasiruošusi tobulinti žemės ūkio įsigijimo saugiklius, jei bus matoma, kad jie neveikia. „Mes turime labai aiškiai įsivertinti, kas buvo, kas yra ir daryti sprendimus. Vyriausybė padarys tuos sprendimus, jeigu reikės tobulinti teisinę bazę“, - teigė premjeras.
Praėjusią savaitę Seimo opozicija inicijavo parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausančio verslo ir jo šeimos narių valdomos žemės.Konservatoriai bei liberalai siūlo aiškintis, kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje valdo daugiau nei 200 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, nustatyti atvejus, kai didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus įsigyja ir sukaupia asmenys, kurie patys nevykdo jokios žemės ūkio veiklos, negyvena Lietuvoje ir „apskritai neturi nieko bendro su žemės ūkio veikla“.
Siūloma tirti, kokias schemas fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja siekdami apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 hektarų galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Opozicija kelia versiją, jog per tokias schemas realiai valdomi ir dirbami didesni žemės ūkio paskirties žemės plotai nei leidžia įstatymas.
Parlamentinis tyrimas aiškintųsi situaciją, susijusią su trąšų importu, ir kitus klausimus, susijusius su „Agrokoncerno“ veikla. Generalinė prokuratūra taip pat pradėjo tyrimą įvertinti žiniasklaidos pranešimus apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausančio verslo ir jo šeimos narių valdomą žemę.
Apribojimai ir "Agrokoncerno" atvejis
Įstatyme nuo 2006 metų galiojo saugiklis, draudžiantis vienam asmeniui ar įmonei įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Šis ribojimas galiojo „Agrokoncernui“. Nuo 2014 metų įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės buvo draudžiama jau ir susijusiems asmenims bei bendrovėms.
R.Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ vadovai žiniasklaidai atskleidė, jog grupės įmonės valdo apie 22 tūkstančius hektarų žemės, tačiau teigė, kad didžioji dalis jos buvo įsigyta iki saugiklių įstatyme įvedimo. Tačiau į minimus 22 tūkstančius hektarų nėra įskaičiuota nematoma artimiausių R.Karbauskio giminaičių imperija, valdanti didelius žemės plotus.
Dar 2012 metais teisme buvo nagrinėjama byla dėl vieno „Agrokoncerno“ įmonėms įsiskolinusio ūkininko sklypų. Teismas tuomet konstatavo, kad įmonės „Agrokoncernas“ bendras nuosavybės teise turimas žemės plotas 2012 vasarį buvo 481 hektaras, todėl bendrovė nebegali įsigyti daug žemės. R.Karbauskio valdomos įmonės atstovai teismui atsakė, kad bendrovė valdo didelį žemės plotą, todėl „savo vardu nedalyvavo varžytynėse“, nes būtų viršijusi 500 hektarų limitą. Ir čia „Agrokoncernas“ atskleidė tiesą, verslo grupė iš tiesų naudojosi žeme, kurią valdė ne savo vardu.
Susijusiais asmenimis pagal įstatymo nuostatas buvo laikomi tik sutuoktiniai ir tėvai bei nepilnamečiai vaikai. Kiti koncerno savininko R.Karbauskio artimiausi giminaičiai nebuvo laikomi su „Agrokoncernu“ ir jo įmonėmis susijusiais asmenimis. Būtent jie po saugiklių įstatyme įsigaliojimo pirko žemės sklypus ir žemės ūkio bendroves.
Pats politikas 15min teigė, kad jis, jo sūnūs, kiti giminaičiai ir įmonės laikėsi įstatymų ir žemė buvo nusipirkta teisėtai. „Jūs manęs klausiate, ar nebuvo bandoma apeiti. Ne, įstatymų nebuvo bandoma apeiti, nes įstatymų buvo laikomasi. Dėl to jų ir nebuvo bandoma apeiti“, - 15min praėjusį penktadienį sakė R.Karbauskis.
R. Karbauskio šeimos įmonės
Šeimos nariai, įmonės ir jų valdomi plotai:
- Justinas Karbauskis: įmonė "Žemėnauda" ir dukterinės įmonės, valdančios daugiau nei 600 hektarų žemės.
- Mantas Karbauskis: įmonė "Aukštaitijos agrocentras", pirkusi sklypus iš įsiskolinusio ūkininko.
- Mindaugas Karbauskis ir Jurga Karbauskytė: įmonė "Naisių investicijos", nuomojanti žemę žemės ūkio bendrovėms.
15min surinkti Justino Karbauskio žemės ūkio bendrovių valdomų sklypų duomenys rodo, kad ne vienu atveju žemės ūkio paskirties sklypai buvo arba yra nuomojami įvairioms „Agrokoncerno“ įmonėms. Taigi nors žemė oficialiai priklausė R.Karbauskio sūnaus bendrovėms, jos naudotoju buvo politiko koncernas, kuris pagal įstatymo nuostatas žemės pirkti negalėjo.
Dar viena detalė, kuri rodo sūnaus Justino bendrovių sąsajas su tėvo verslu - 2015 metais būtent R.Karbauskio valdoma „Agrokoncerno grupė“ kvietė žemės ūkio studentus į praktiką jo sūnui oficialiai priklausančiuose ūkiuose. Jaunesnysis R.Karbauskio sūnus pirko sklypus iš įsiskolinusio ūkininko.
Taip pat žemės sklypus valdančią įmonę turėjo ir R.Karbauskio brolis Mindaugas Karbauskis, kuris yra teatro režisierius Maskvoje, ir sesuo Jurga Karbauskytė. Tai - bendrovė „Naisių investicijos“. Iš pradžių bendrovę „Naisių investicijos“ 2007 metais įsteigė keturi asmenys: sesuo Jurga Karbauskytė, brolis Mindaugas Karbauskis, Ramūnas Karbauskis ir tėvas Česlovas Vytautas Karbauskis.
2010 metų pabaigoje pasikeitė įmonės akcininkų struktūra - R.Karbauskio ir jo tėvo Česlovo akcininkų sąraše nebebuvo, akcininkai liko du: politiko brolis Mindaugas ir sesuo Jurga. Įmonė „Naisių investicijos“ per visą laikotarpį aktyviai pirko žemės sklypus. Bendrovės finansinėje ataskaitoje už 2016 metus rašoma, kad įmonė turi žemės beveik už milijoną eurų. Taip pat teigiama, kad žemė yra nuomojama žemės ūkio bendrovėms.
15min pavyko išsiaiškinti vieno sklypo istoriją. Ji atrodo taip: 2009 metais R.Karbauskio „Agrokoncernas“ nusipirko žemės ūkio bendrovę „Draugas“. J.Kvaraciejus valdė ir mažiausiai vieną žemės ūkio paskirties sklypą Radviliškio rajone, kurį nuomojo žemės ūkio bendrovei „Draugas“, kol buvo jos savininkas. Bet sklypą iš verslininko įsigijo R.Karbauskio šeimos valdoma bendrovė „Naisių investicijos“. O žemę ir toliau nuomojosi žemės ūkio bendrovė „Draugas“, kurią valdė jau „Agrokoncernas“.
Dabar įmonės „Naisių investicijos“ akcininkų struktūra vėl yra pasikeitusi. Bendrovę vis dar valdo politiko brolis Mindaugas, o mažesnioji dalis akcijų priklauso dviem R.Karbauskio vaikams. Nei vienos iš anksčiau paminėtų artimiausiems giminaičiams priklausančių įmonių R.Karbauskis nėra nurodęs savo interesų deklaracijoje.
Taip „Agrokoncernas“ oficialiai pats nepirkdamas žemės tapo 165 hektarų netiesioginiu savininku. Tai gana populiari schema įstatyme numatytų saugiklių apėjimui - pirkti ne žemę, o sklypus valdančių bendrovių akcijas kartu tampant ir žemės savininku.
R.Karbauskis anksčiau žiniasklaidai yra sakęs, kad „Agrokoncernas“ perka bankrutuojančių įmonių akcijas, o taip įgyja ir žemę. Politikas ir verslininkas anksčiau žiniasklaidai ne kartą išsakė mintį, kad nepritaria įstatyme įtvirtintam ribojimui.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, komentuodamas situaciją LRT televizijai pripažino, kad iki šiol žemės įsigijimo procesas nebuvo kontroliuojamas: „Pirkimo-pardavimo procesas vyko, įstatymas kaip ir yra, kaip ir privaloma to įstatymo laikytis, bet kas tą turėtų kontroliuoti, kaip ir nėra. Verslas visada taip daro.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė teigė, kad turi būti užtaisytos įstatymo spragos: „Su įmonėmis yra ta problema, kada perkama ne pati žemė, o žemę turinčių įmonių akcijos, tai išeina iš tos kontrolės ribos. Bet jei yra įstatymas ir saugiklis, jis turi būti apgalvotas, turi būti veikiantis mechanizmas, kaip jis turi būti įgyvendintas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis ir Seimo narys R.Karbauskis interviu 15min teigė, kad laikėsi visų įstatymų, todėl įstatymai nebuvo apeidinėjami.
R.Karbauskis pabrėžė, kad jo sūnus yra ūkininkas ir turi teisę pirkti žemę, o įmonės, susijusios su jo šeima, veikia pagal Lietuvos įstatymus. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad žemės įsigijimo tvarka Lietuvoje yra reglamentuota įstatymais ir kad būtina domėtis, kaip iš tikrųjų žemė yra perkama bei kokiais įstatymais remiantis tai daroma.
R.Karbauskis taip pat teigė, kad jeigu kas nors nedeklaruota, bus uždeklaruota, ir kad jeigu laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, tai negalima kaltinti žmogaus apeidinėjant įstatymus.
tags: #zemes #ukio #paskirties #zeme #agrokoncernas #apribojimas