Žemės ūkio paskirties žemės kainų statistika Lietuvoje

Lietuvos žemės ūkio sektorius išlieka vienu svarbiausių strateginių ekonomikos segmentų.

Lietuvos žemės ūkio regionai

Žemės ūkio paskirties žemės rinka 2019 metais

Žemės ūkio paskirties žemės rinka 2019 m. buvo pasyvi. Pirkimo-pardavimo sandorių skaičius, palyginti su 2018 m., nedaug pakito, išliko stagnacijos tendencija, kuri tęsiasi porą metų. Įprastą žemės ūkio srityje dirbančių ūkininkų nerimą dėl klimato sąlygų įtakos derliui sustiprino 2019 m.

Registrų centro duomenimis, 2010-2019 m. žemės ūkio paskirties žemės sandorių skaičius stabiliai augo 10-20 proc. iki 2013 m., o šiems pasibaigus buvo fiksuotas beveik 40 proc. siekiantis sandorių skaičiaus kritimas. Sandorių kiekis 2014-2016 m. sumažėjo ir stabilizavosi, tačiau taip ir nepasiekė 2013 m. aukštumų.

2017 m. žemės ūkio paskirties žemės sandorių šiek tiek sumažėjo, o įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymui 2018 m. krito beveik 15 proc.

Per 2019 m. buvo įregistruotos 1 196 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės (be sodininkų bendrijų) pardavimo sutartys, kuriomis valdomas žemės plotas sudarė 1 567 ha arba net 82 proc. mažiau negu 2018 m. Daugiausia valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo sandorių sudaryta Vilniaus (216), Šiaulių (151) ir Kauno (144) apskrityse.

Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, iki 2019 m. pabaigos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 109 010 privačių ir 71 257 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys, kuriomis išnuomotas atitinkamai 574 000 ha ir 148 210 ha žemės plotas.

Iki 2019 m. Valstybinio žemės fondo duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenos sudarė 3 404 778 ha, t. y. apie 52,2 proc. Per 2019 m. žemės ūkio naudmenų sumažėjo 0,17 proc.

Lietuvoje 2019 m. pabaigoje buvo registruoti 1 342 196 žemės ūkio paskirties žemės sklypai (be kolektyvinių sodų), kurie užėmė 3 674 384 ha šalies ploto. Daugiausia žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus kolektyvinius sodus) registruota Vilniaus (191 tūkst.), Kauno (183 tūkst.) ir Šiaulių apskrityse (175 tūkst.). Pagal žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotą pirmauja Šiaulių (543 tūkst. ha), Panevėžio (494 tūkst. ha) ir Kauno (468 tūkst. ha) apskritys.

Žemės kainų ir nuomos kainų pokyčiai 2019 metais

Remiantis ŽŪIKVC ir Registrų centro duomenimis, vidutinė 2019 m. ariamosios žemės pirkimo kaina buvo 3 959 Eur/ha, o tai 1,77 proc. daugiau negu 2018 m., kai kaina siekė 3 890 Eur/ ha. Lyginant 2019 m. vidutinę ariamosios žemės pirkimo kainą su 2011 m., matomas ženklus kainų augimas.

Vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės pirkimo kaina 2019 m. siekė 2 533 Eur/ ha, t. y. 7,7 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo fiksuojama 2 352 Eur/ ha kaina. Lyginant 2019 ir 2011 m., taip pat matomas kainų augimas.

Vidutinė šalies ariamosios žemės nuomos kaina 2019 m. siekė 144 Eur/ha arba 9,9 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo fiksuojama 131 Eur/ha kaina. Lyginant 2019 ir 2011 m., nuomos kainos taip pat augo.

2019 m. vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės nuomos kaina siekė 93 Eur/ ha, t. y. išliko beveik tokia pati kaip ir 2018 metais (94 Eur/ha).

Registrų centro ir ŽŪIKVC duomenimis, 2019 m. mažiausios ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos buvo Utenos apskrityje, Visagino savivaldybėje - nuo 970 Eur/ha. Vis dėlto miesto teritorijoje esančių ariamosios žemės sklypų kainos ne visuomet parodo realią situaciją, tad mažiausia kaina tiksliau būtų laikyti Utenos apskrities Zarasų r. savivaldybėje fiksuotą kainą, siekiančią nuo 1 421 Eur/ha.

Derlingų ariamosios žemės sklypų, įvertintų aukščiausiais žemės našumo balais, vidutinės pirkimo kainos siekė nuo 4 600 iki 6 480 Eur/ha. Tokių žemės sklypų daugiausia buvo Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse.

Didžiausiomis vidutinėmis ariamosios žemės nuomos kainomis 2019 m. pasižymėjo tos pačios aukšto žemės našumo Marijampolės, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio apskritys, kur kainos atitinkamai siekė 161, 159, 150 ir 143 Eur/ha.

Ariamosios žemės kainų pokyčiai apskrityse

Ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos 2019 m., palyginti su 2018 m., augo beveik visose apskrityse. Didžiausias augimas fiksuotas Alytaus, Utenos ir Telšių apskrityse, atitinkamai siekęs 16, 11 ir 9 proc. Marijampolės apskrityje kainos augo beveik 7 proc., Kauno ir Panevėžio apskrityse - apie 3,5 proc.

Klaipėdos apskrityje buvo stebimas nedidelis vos 0,8 proc. siekęs kainų augimas, Šiaulių apskrityje kainos išliko stabilios. Vilniaus apskrityje kainos mažėjo 1 proc., Tauragės - net 11 proc.

Lyginant 2015-2019 m. laikotarpį, ariamosios žemės pirkimo kainos augo Telšių apskrityje, kiekvienais metais didėdamos nuo 9 iki 14,4 proc. 2015-2018 m. laikotarpiu Tauragės apskrityje kainos augo nuo 2 iki 21 proc., o štai 2019 m. buvo fiksuotas beveik 11 proc. siekiantis kainų sumažėjimas.

Gana dideli vidutinių ariamosios žemės pirkimo kainų svyravimai 2015-2019 m. laikotarpiu fiksuoti Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos apskrityse, kai kainos augo 1-35 proc. arba krito 1-31 procentu.

Palyginus 2019 m. vidutines ariamosios žemės pirkimo kainas su 2015 m. laikotarpiu, visose apskrityse stebimas stabilus 1-1,5 karto siekiantis augimas. Daugiausia kainos augo Šiaulių ir Telšių apskrityse, atitinkamai 1,5 karto, mažiausiai - Vilniaus apskrityje, kur augimas siekė kiek daugiau nei 9 proc. Klaipėdos apskrityje fiksuotas 5 proc. kainų augimas.

Ariamosios žemės nuomos kainų pokyčiai apskrityse

Aukščiausios vidutinės ariamosios žemės nuomos kainos 2019 m. buvo fiksuojamos Marijampolės, Šiaulių ir Kauno apskrityse, atitinkamai 161, 159 ir 150 Eur/ha.

Ariamosios žemės vidutinės nuomos kainos 2019 m., palyginti su 2018 m. kainomis, labiausiai augo Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse - atitinkamai 22 ir 17 proc. Nedidelis 2-8 proc. nuomos kainų augimas stebimas Vilniaus, Utenos ir Šiaulių apskrityse.

Alytaus ir Telšių apskrityse nuomos kainos krito atitinkamai 15 ir 11 proc. Lyginant 2015-2019 m. laikotarpį, ariamosios žemės nuomos kainos augo vidutiniškai 1,7 karto.

Didžiausias 3,6 karto siekiantis augimas fiksuotas Tauragės apskrityje, Šiaulių ir Kauno apskrityse, atitinkamai 1,9 ir 1,8 karto.

Dirbamas laukas

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2020 m. Žemės įstatymo pakeitimo nuostatomis įtvirtinta privačių žemės sklypų savininkų teisė iš valstybės be aukciono pirkti ne didesnius kaip 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, įsiterpusius tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų.

Įsiterpusiais ir galimais pirkti laisvos žemės plotais laikomi tokie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Įsiterpusį plotą pirmumo teise gali pirkti jį nuomojantis ar laikinai naudojantis besiribojančio žemės sklypo savininkas.

Europos žaliojo kurso įtaka

Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimas neabejotinai palies žemės ūkio paskirties žemės naudotojus, savininkus, žemdirbius, ūkininkus. Vienas iš pagrindinių strategijos tikslų - pasiekti, kad iki 2050 m. Žemės ūkiui tenka 10,3 proc. ES išmetamų šilumos efektą sukeliančių dujų, beveik 70 proc. šio kiekio tenka gyvulininkystės sektoriui, o gyvūninei produkcijai naudojama 68 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės. Taip pat siekiama iki 2030 m. sumažinti pesticidų naudojimą ir kenksmingumą iki 50 proc.

Įgyvendinant strategiją „Nuo lauko iki stalo“ numatyta, kad 2021-2027 m. ne mažiau kaip 40 proc. viso Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto ir ne mažiau kaip 30 proc. Lietuvos ūkininkai, žemės ūkio paskirties žemės savininkai prieštaringai vertina „Nuo lauko iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijas.

Ūkininkai nuogąstauja dėl Europos žaliojo kurso keliamų „grėsmių“. Baiminasi, kad įgyvendinant strategijas gali būti nueita ne diskusijų su visuomene keliu, bet nustatant mokesčius ar kitus ribojimus, dėl kurių ūkininkams tiesiog neapsimokės verstis viena ar kita veikla. Įgyvendinant Žaliojo kurso gaires, gamybos kaštai gali išaugti.

Lietuvos ūkininkai nuogąstauja, kad ES ūkininkų pagaminama produkcija gali būti brangesnė, todėl nekonkurencinga. Daug žemdirbių kritikos sulaukia iškeltas tikslas iki 2030 metų pasiekti, kad ne mažiau kaip 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui. Kritikų teigimu, tokio tikslo iškėlimas neparemtas jokiais ekologinių produktų rinkos tyrimais.

Nepaisant ūkininkų įžvelgiamų grėsmių, mokslininkų nuomone, ekologinis ūkininkavimas yra viena iš ateities žemės ūkio vystymo sričių.

Ūkininkų amžius ir bankų požiūris

Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) 2019 m. duomenimis, 46 proc. Lietuvos ūkininkų amžius buvo 40-65 m., 39 proc. ūkininkų buvo 65 m. ir vyresni, 15 proc. ūkininkų - iki 40 metų. Beveik pusė šalies ūkininkų yra pensinio amžiaus, tad neretai bankai atsisako duoti paskolas ūkiams modernizuoti ir plėsti.

Bankų požiūris į smulkiuosius ūkininkus (dažniausiai vyresnio amžiaus), ieškančius finansavimo šaltinių ūkiams plėsti ir modernizuoti, išliko atsargus.

Bendras nekilnojamojo turto vertės augimas

Registrų centro 2019 m. sausio duomenimis, visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas buvo vertas daugiau kaip 100 mlrd. eurų. Per 2019 m. viso šalies nekilnojamojo turto vertė išaugo apie 9,5 proc. ir metų pabaigoje siekė 109 mlrd. eurų. Visų šalyje esančių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčių per 2019 m. taip pat augo.

Žemės paskirties svarba

Individualių namų statybai mieste ir priemiesčiuose tinkami namų valdos sklypai, jų dokumentuose nurodomas pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos naudojimo pobūdžio sklypai.

Žemės paskirtis nurodoma sklypo nuosavybės dokumente - nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išraše. Gali būti nurodyta ir kitokia žemės sklypo naudojimo paskirtis: žemės ūkio paskirties žemė (mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių, rekreacinio naudojimo žemės sklypai, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai); miškų ūkio paskirties žemė, konservacinės paskirties žemė ir kt.

Ne visų tipų paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio žemėje galima statyti gyvenamuosius namus, taip pat gali būti tam tikrų reikalavimų ir apribojimų namo dydžiui, architektūrai ir pan. Kartais yra galimybė daryti sklypo pertvarkymo projektą, pavyzdžiui žemės ūkio paskirties sklypo paskirtį keisti, dalinti jį į namų valdos sklypus.

Žemės kainų prognozės ir tendencijos

2025 metais žemės ūkio paskirties žemės kainos pasiekė naujas aukštumas, o šis augimas atskleidžia platesnius ekonominius, politinius ir klimato pokyčius. Remiantis Valstybinės žemės tarnybos (VŽT) duomenimis, 2025 m. ES parama: 2023-2027 m. Lietuva gauna 4,3 mlrd. eurų ES subsidijų, didelė jų dalis tenka tiesioginėms išmokoms už deklaruotą plotą.

Po infliacijos šoko investuotojai vėl atsigręžia į žemę kaip saugų ir atsparų turtą. Sausrų dažnėjimas pietuose ir lietingumas šiaurėje skatina ieškoti geresnėmis sąlygomis pasižyminčių plotų.

Lietuva jau aplenkė kai kurias Rytų Europos šalis pagal žemės kainą, tačiau nuo Vakarų Europos valstybių vis dar atsilieka.

Nuo 2024 metų pabaigos Lietuvoje įsigaliojo įstatyminiai apribojimai, ribojantys žemės koncentraciją. Dabar vienam ūkio subjektui leidžiama turėti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės viename rajone. Ši priemonė buvo skirta spekuliatyviems pirkimams stabdyti, tačiau reikšmingo kainų kritimo ji nesukėlė - pasiūla išlieka ribota.

2015-2025 m. laikotarpiu žemės ūkio paskirties sklypų kainos padidėjo beveik 100 procentų. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinis vieno sklypo dydis išaugo nuo 18,4 iki 19,31 ha. Tai rodo, kad smulkieji ūkininkai vis dažniau pasitraukia iš rinkos, o žemė vis labiau koncentruojasi stambių ūkių rankose.

Prognozės 2026 metams skiriasi, bet kaina per metus gali pakilti ir iki 8 000 Eur/ha. Baziniu scenarijumi laikomas 6-8 proc. metinis kainų augimas, ypač derlinguose regionuose. Optimistiniu atveju, jei ES parama išliks stabili, o grūdų kainos atsigaus, hektaro kaina gali pasiekti 7 500-8 000 eurų ribą jau kitais metais. Tačiau tam tikri rizikos veiksniai, klimato nelaimės ar geopolitiniai įvykiai, gali sukelti 5-7 proc. kainų korekciją žemyn.

Nacionalinė žemės tarnyba skelbia, kad nuo sausio 1 d. Lietuvoje bus taikomi nauji žemės verčių žemėlapiai. Palyginti su 2025 metais, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Lietuvoje vidutiniškai didėja apie 8 procentus. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 7 procentais.

Didžiausias augimas fiksuotas Šilutės rajono ir Birštono savivaldybėse, kur jis siekė apie 19 procentų, o Kauno miesto ir rajono, Jonavos rajono, Palangos miesto bei Panevėžio miesto savivaldybėse - apie 13 procentų.

Žemės nuomos kainos 2025 metais

2025 metais vidutinė dirbamos žemės nuomos kaina Lietuvoje pasiekė 220 eurų už hektarą per metus - tai 11 procentų daugiau nei 2024-aisiais. Aukščiausios nuomos kainos šiuo metu fiksuojamos Kauno, Panevėžio, Šakių ir Kėdainių regionuose, kur ūkininkai moka 260-280 eurų už hektarą. Mažiausios kainos - Zarasų, Lazdijų ir Varėnos rajonuose, kur jos svyruoja tarp 130 ir 160 eurų už hektarą.

Lietuvos žemės ūkio statistika 2025 m.

Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos (ŽISIS, zisis.lt) skelbiamais duomenimis 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos bendras plotas buvo 65 286 tūkst. km² ,(6,53 mln. ha). Iš jos žemės ūkio naudmenos sudarė 33 657 tūkst. km² arba 3,37 mln. ha, 51,6 proc. viso Lietuvos ploto. Per metus šios žemės sumažėjo 5640 ha, 0,17 proc.

Remiantis šiais atviraisiais duomenimis, Lietuvoje deklaruota 5690 uogynų. Jų bendras plotas sudarė 7212,66 ha. Palyginti su 2022 m. liepos 15 d. duomenimis, per metus uogynų padaugėjo 147.

Naujausiais duomenimis 2024 m. spalio 1 d. mūsų šalyje registruoti 793 174 ūkiniai gyvūnai. Iš registruotų ūkinių gyvūnų daugiausia Lietuvoje yra galvijų (karvių, telyčių, buliukų). 2024 m. spalio 1 dienai mūsų šalyje jų buvo 624 836. Per metus jų skaičius sumažėjo 27 648. Taip pat šiemet registruotos 136 542 avys. Per metus sumažėjo 6789. Taip pat buvo registruoti 16 758 arkliai. Per metus jų skaičius padidėjo 463. Ir dar buvo registruotos ožkos. Jų skaičius šių metų spalio 1 d. buvo 15 038.

tags: #zemes #ukio #paskirties #zemes #kainu #statistika