Žemės ūkio paskirties žemės pirkimo deklaracija: svarbi informacija ir tvarka

Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie tai, kaip užpildyti ir pateikti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaraciją. Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal Miškų įstatymą.

Kas privalo pildyti deklaraciją?

Miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo deklaraciją privalo pildyti fizinis asmuo ir (ar) juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje siekia įsigyti nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą (-us) (toliau - miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjas).

Deklaracija privaloma visais atvejais, kai:

• Nuosavybės teise įsigyjant miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
• Sudaromas daugiau nei 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio per 400 ha miškų ūkio paskirties žemės, akcijų perleidimo sandoris.
• Sudaromas juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandoris, po kurio akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa daugiau kaip 25 proc. juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju.

Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją privalo pildyti fizinis ir (ar) juridinio asmens, kuris Lietuvos Respublikoje pageidauja įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės, atstovas, t. y. žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją privalo pildyti ne tik tas asmuo, kuris žemės ūkio paskirties žemę perka, bet ir tas asmuo, kuris ją nuosavybėn pageidauja įsigyti kitais būdais, pvz., dovanojimo sandoriu ir kt. Deklaracijoje vartojama „žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo“ sąvoką reiškia asmenį, kuris pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą siekia nuosavybės teise įsigyti (ne tik pirkti, bet ir kt.

Deklaracijos pildymo ir pateikimo tvarka

Asmuo, ketinantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, prieš sudarydamas šio sklypo perleidimo sandorį, turės užpildyti pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos miškų ūkio paskirties žemės plotas neviršys 1,5 tūkst. ha.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. asmuo, ketinantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio per 400 ha miškų ūkio paskirties žemės, akcijų, taip pat privalės iš anksto gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Sutikimai bus išduodami pagal nustatytą tvarką.

Asmuo, įsigyjantis žemės ūkio paskirties žemės, ar jo atstovas Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją privalo užpildyti iki žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorio sudarymo. Prieš tvirtinant žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį, Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracija kartu su kitais žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorio dokumentais privalo būti pateikta notarui, kuris tvirtins šį sandorį.

Pagal Įstatymą, asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo gali įsigyti pagal Įstatymą.

Ši deklaracija yra pagrindas įvertinti, ar asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi nėra kitokios objektyvios galimybės patvirtinti, ar asmuo nedisponuoja akcijų, dalių, pajų ir pan. nuosavybės teise juridiniame asmenyje atitinkamu momentu.

Deklaracijoje pirkėjas taip pat turi nurodyti duomenis už kokias lėšas ketina įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Atsakomybė už pateiktus duomenis

Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.

Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant Miškų įstatyme nurodytus reikalavimus.

Kilus įtarimui (esant informacijos ir (ar) duomenų, ir (ar) faktų), kad asmuo pažeidė šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba patikrina, ar žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar kito turto pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalį perleidimo sandoris buvo sudarytas nepažeidžiant šio įstatymo.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai

Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau - Įstatymas), kurio įsigaliojimas numatytas 2014 m. Pakeitimai numato, kad susiję asmenys negalės įsigyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės; jos nebus galima jungti, pasitelkiant trečiuosius asmenis.

Įstatyme numatyta, jog asmuo (fizinis ar juridinis) ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras visiems susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha.

Susijusiais asmenimis yra laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais); apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu asmeniu.

Taip pat, susijusiais asmenimis laikomi asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitame juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką kitam juridiniam asmeniui.

Potencialus pirkėjas privalės užpildyti deklaraciją ir patvirtinti, kad jo turimos žemės plotas neviršys maksimalaus leidžiamo ploto. Taip pat pirkėjas privalės atskleisti lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, kilmę.

Svarbios datos

• Įsakymas dėl deklaracijų įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.
• Projektas užregistruotas registre 2019-12-12.
• Pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei 2019-12-12 - 2019-12-19.
• Suderintas 2019-12-18.
• Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-12-30.

Nacionalinės žemės tarnybos pakeitimai

Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad nuo 2020-01-01 tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Asmuo ir (ar) su juo susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys/1 ha).

Susiję asmenys

Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 5 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 5 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

Žemės ūkio paskirties žemės įgijimas dovanojimo būdu

Žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas yra neatlygintinas ir laisva valia sudaromas sandoris. Jo metu dovanotojas neatlygintinai perleidžia nuosavybės teisę apdovanotajam. Į žemės ūkio paskirties sklypo gavimą dovanojimo būdu pirmumo teisės neturi niekas (nei bendraturčiai, nei naudotojai, nei kaimynai, nei toje vietovėje ūkininkaujantys ūkininkai).

Tais atvejais, kai tikroji šalių valia buvo sudaryti pirkimo - pardavimo sandorį, tačiau siekiant išvengti galimo noro į pirkimą pirmumo teisę turinčių asmenų yra sudaroma dovanojimo sutartis, laikoma, kad toks sandoris yra apsimestinis. Pirmumo teisę į žemės sklypo pirkimą turintys asmenys, įtardami, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, jį gali skųsti teismui su prašymu tokį sandorį panaikinti. Jei pirmumo teisę į žemės sklypo pirkimą turintis asmuo įrodys, kad už žemę buvo sumokėtas atlygis, toks sandoris bus teismo pripažintas negaliojančiu.

Ką reikia žinoti priimant dovanų žemės sklypą?

Priimdami žemės sklypą ar kitą nekilnojamą turtą dovanų pasidomėkite:

• Kokių dokumentų reikės norint dovaną priimti ir pasirašyti dovanojimo sutartį?
• Kokie bus taikomi mokesčiai už gautą dovaną?

Norint priimti dovanų žemės ūkio paskirties sklypą Jums bus reikalingi šie dokumentai:

• Apdovanotajam bus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas įgyti žemės sklypą (šis dokumentas reikalingas žemės ūkio paskirties sklypą įgyjant bet kokiu būdu);
• Fizinių arba juridinių asmenų deklaracija apie jau turimus žemės ūkio paskirties sklypus;
• Žemės sklypo planas;
• Žemės sklypo dovanotojui nebus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas perleisti jam priklausančią žemę.
• Galiojantys visų sandorio šalių asmens tapatybės dokumentai.

Mokesčiai už dovanotą žemę

Mokesčiai už dovanotą žemę yra taikomi tuomet, kai dovaną gaunate iš antros eilės bei tolimesnių giminaičių. Įprastai dovanos, kurių vertė per mokestinį laikotarpį yra didesnė nei 2 500 Eur, yra apmokestinamos 15 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Šį mokestį moka dovanos gavėjas po pateiktos metinės deklaracijos už praėjusius mokestinius metus.

Jei žemės sklypą dovanų gausite iš juridinio asmens - dovana bus apmokestinama be jokių išimčių.

Neapmokestinamos šios dovanos: dovanos gautos iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų ir vaikaičių. Iš šių asmenų gautos dovanos yra neapmokestinamos, nesvarbu, kiek kartų per mokestinį laikotarpį jos gautos.

Kada galima parduoti dovanotą sklypą?

Gavus dovanų žemės ūkio paskirties sklypą jį galima parduoti bet kada, kai jis tik tampa Jūsų nuosavybe. Svarbu prisiminti tai, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas bei labai greitas pardavimas gali atkreipti tiek pirmumo teisę į pirkimą turėjusių asmenų, tiek ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesį.

Svarbu žinoti tai, kad po pardavimo atsiras ir mokestinė prievolė. Gautas pelnas bus apmokestintas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Pelnas yra skaičiuojamas iš dovanojimo sutartyje nurodytos turto kainos atimant turto pardavimo kainą.

Pajamas gautas iš turto pardavimo reikia deklaruoti iki kitų metų gegužės 2 dienos. Jei esate oficialiai deklaravę išvykimą iš Lietuvos - per vieną mėnesį po įvykusio sandorio.

Gyventojų pajamų mokestis netaikomas kai žemės sklypas yra išlaikytas nuosavybės teisė 10 metų ir ilgiau.

Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas

Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas - procesas, keliantis daug klausimų bei dvejonių, ar viską pavyks atlikti teisingai. Norint parduoti žemę sklandžiai ir už gerą kainą, reikia išmanyti ne tik rinką, bet ir visų procesų eiliškumą.

Žemės pardavimas ypatingas tuo, kad čia yra pirmumo teisę į sklypo pirkimą turintys asmenys, apie pardavimą reikia informuoti Nacionalinę žemės ūkio tarnybą (NŽT), o sklypo planas turi atitikti įstatymų keliamus reikalavimus.

Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas: kokie dokumentai reikalingi?

Kokių dokumentų reikia parduodant žemės sklypą? - vienas iš pirmųjų klausimų, kylančių norint parduoti žemę. Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas yra vienas iš sudėtingesnių sandorių, kuriame reikia puikiai išmanyti vis besikeičiančius įstatymus, procesų eiliškumą, derybų psichologiją bei atsiskaitymo tvarką.

Pagrindiniai žemės pardavimui reikalingi dokumentai:

• Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
• Žemės sklypo įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.).
• Jei žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
• Jei žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai. Jei bendraturčiai savo dalies nesutinka parduoti, tokiu atveju jie turi parašyti notarų biure atsisakymą pirkti parduodamą dalį. Su atsisakymu jau galite parduoti Jums priklausančią sklypo dalį.
• Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
• Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
• Retrospektyvinis turto vertinimas, jei žemės sklypas nuosavybės teise Jums nepriklauso 10 m., yra paveldėtas iš pirmos eilės giminaičio, o paveldėjimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas.

Žemės pardavimui taip pat bus reikalingas sklypo planas, atitinkantis įstatymų keliamus reikalavimus.

Pranešimas dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą

Norint parduoti žemę, turite gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę. Kai Nacionalinei žemės ūkio tarnybai pateiksite pranešimą dėl žemės sklypo pardavimo, tuomet NŽT informuos visus pirmenybės teisę į šį sklypą turinčius asmenis, kad vyksta žemės pardavimas už Jūsų norimą kainą.

Su gautu NŽT leidimu žemės sklypo kitiems asmenims negalėsite parduoti pigiau, nei buvo pasiūlyta pirkti pirmumo teisę turintiems asmenims.

Jei esate žemės sklypo vienas iš bendraturčių ar sklype yra statinių priklausančių kitiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai kartu su pranešimu turėsite pateikti papildomus dokumentus.

Jei nei vienas pirmenybės teisę į pirkimą turintis asmuo nepareikš noro pirkti parduodamą sklypą, tuomet jį drąsiai galėsite parduoti kitiems asmenims. Kiti asmenys turi teisę pirkti šį žemės sklypą už tą pačią kainą, kuri yra nurodyta NŽT leidime parduoti žemės ūkio paskirties sklypą arba už didesnę kainą.

Prašymas išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę

Svarbus įstatymų atnaujinimas nuo 2018 metų: žemės pardavimui taip pat reikalingas ir pirkėjui suteiktas NŽT leidimas. Pirkėjas turi kreiptis su prašymu į NŽT skyrių, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra pageidaujamas pirkti žemės sklypas.

Svarbus atnaujinimas nuo 2023 m. pradžios: pirkėjui iš Nacionalinės žemės ūkio tarnybos nebereikia gauti fizinių arba juridinių asmenų deklaracijos apie turimus žemės sklypus. Užpildytą deklaraciją reikia pateikti tiesiogiai notarui.

Nuo 2024 m. keičiasi pirmenybės teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą

Nuo 2024 m. trumpėja sąrašas asmenų turinčių pirmumo teisę į privačios žemės ūkio paskirties žemės pirkimą.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. pirmumo teisę į parduodamo žemės ūkio paskirties sklypo pirkimą turės:

• Parduodamo žemės sklypo bendraturčiai;
• Parduodamo žemės sklypo naudotojai, naudojęsi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal VĮ Registrų centre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį;
• Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme.

Nuo 2024 m. sausio panaikinama pirmumo teisė į žemės pirkimą:

• Ūkininkams, turintiems įregistruotą ūkį toje pačioje ar gretimoje savivaldybėje;
• Parduodamo sklypo kaimynams, kurių žemės ūkio paskirties sklypas ribojasi su parduodamu sklypu, tačiau parduodamas sklypas yra didesnis nei 3 ha ploto ir turi atskirą privažiavimą.

Atsiskaitymo tvarka už žemės ūkio paskirties sklypą

Atsiskaitymas už perkamą žemės ūkio paskirties sklypą galimas tik bankiniu pavedimu. Mokėjimo nurodymo kopiją bus būtina pateikti sandorį tvirtinančiam notarui. Mokėjimas už parduodamą žemę turi būti atliktas iki pagrindinės (notarinės) pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo.

Mokesčiai pardavus žemę

Pardavus žemės ūkio paskirties žemę, kaip ir bet kurį kitą nekilnojamą turtą, Jums gali atsirasti pelno mokestis - dar vadinamas Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Šio mokesčio 15 (20) proc. tarifu apmokestinamas gautas pelnas už parduotą turtą jo neišlaikius nuosavybės teise 10 metų. Gali būti taikomas ir 20 proc. apmokestinimas (šis mokesčio tarifas įvestas nuo 2019m.), jei jūsų metinės ne su darbo santykiais susijusios pajamos didesnės nei 120MDU.

GPM mokestis nėra taikomas, jei:

• žemės nuosavybės teise jums priklauso ilgiau nei 10 metų;
• jei žemės sklypą paveldėjote iš pirmos eilės giminaičio ir paveldėjimo metu pasidarėte sklypo vertinimą arba pardavimo metu darysite retrospektyvinį vertinimą. Parduosite tokia pat kaina, kokia ir buvo įvertintas žemės sklypas, arba pigiau.

GPM mokesčio nereikės mokėti tuo atveju, jei žemę parduosite pigiau, nei įsigijote.

Svarbu: Užpildytą deklaraciją reikia pateikti tiesiogiai notarui.

tags: #zemes #ukio #paskirties #zemes #pirkejo #deklaracija