Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas - procesas, keliantis daug klausimų bei dvejonių, ar viską pavyks atlikti teisingai. Svarbu: žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją privalo pildyti ne tik tas asmuo, kuris žemės ūkio paskirties žemę perka, bet ir tas asmuo, kuris ją nuosavybėn pageidauja įsigyti kitais būdais, pvz., dovanojimo sandoriu ir kt. Norint parduoti žemę sklandžiai ir už gerą kainą, reikia išmanyti ne tik rinką, bet ir visų procesų eiliškumą.
Žemės pardavimas ypatingas tuo, kad čia yra pirmumo teisę į sklypo pirkimą turintys asmenys, apie pardavimą reikia informuoti Nacionalinę žemės ūkio tarnybą (NŽT), o sklypo planas turi atitikti įstatymų keliamus reikalavimus.
Asmuo, įsigyjantis žemės ūkio paskirties žemės, ar jo atstovas Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją privalo užpildyti iki žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorio sudarymo. Prieš tvirtinant žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį, Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracija kartu su kitais žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorio dokumentais privalo būti pateikta notarui, kuris tvirtins šį sandorį.
Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją privalo pildyti fizinis ir (ar) juridinio asmens, kuris Lietuvos Respublikoje pageidauja įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės, atstovas. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina žemės ūkio ministras priimdamas įsakymą. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr.
Deklaracijoje vartojama „žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo“ sąvoką reiškia asmenį, kuris pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą siekia nuosavybės teise įsigyti (ne tik pirkti, bet ir kt.
NŽT taip pat ragina, esant poreikiui, prieš pildant dokumentus pasikonsultuoti su NŽT specialistais, dirbančiais visoje Lietuvoje. Prašymo išduoti sutikimą formą galima atsisiųsti čia.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai
Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau - Įstatymas), kurio įsigaliojimas numatytas 2014 m. Pakeitimai numato, kad susiję asmenys negalės įsigyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės; jos nebus galima jungti, pasitelkiant trečiuosius asmenis.
Įstatyme numatyta, jog asmuo (fizinis ar juridinis) ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras visiems susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha.
Susijusiais asmenimis yra laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais); apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu asmeniu.
Taip pat, susijusiais asmenimis laikomi asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitame juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką kitam juridiniam asmeniui.
Potencialus pirkėjas privalės užpildyti deklaraciją ir patvirtinti, kad jo turimos žemės plotas neviršys maksimalaus leidžiamo ploto. Taip pat pirkėjas privalės atskleisti lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, kilmę.
Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracija
Įstatymas numato, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo gali įsigyti pagal Įstatymą.
Ši deklaracija yra pagrindas įvertinti, ar asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi nėra kitokios objektyvios galimybės patvirtinti, ar asmuo nedisponuoja akcijų, dalių, pajų ir pan. nuosavybės teise juridiniame asmenyje atitinkamu momentu.
Deklaracijoje pirkėjas taip pat turi nurodyti duomenis už kokias lėšas ketina įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas: kokie dokumentai reikalingi?
Kokių dokumentų reikia parduodant žemės sklypą? - vienas iš pirmųjų klausimų, kylančių norint parduoti žemę. Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas yra vienas iš sudėtingesnių sandorių, kuriame reikia puikiai išmanyti vis besikeičiančius įstatymus, procesų eiliškumą, derybų psichologiją bei atsiskaitymo tvarką.
Jei žemės pardavimą planuojate patikėti NT brokeriams ar NT agentūroms, tai sekančiame mano straipsnyje skaitykite plačiau apie tai, kodėl pardavimo procesą verta pavesti žemės pardavimo brokeriams.
Jei ketinate pardavimu užsiimti patys - kviečiu skaityti toliau apie sandoriui reikalingus dokumentus.
Pagrindiniai žemės pardavimui reikalingi dokumentai:
- Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
- Žemės sklypo įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.).
- Jei žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
- Jei žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai. Jei bendraturčiai savo dalies nesutinka parduoti, tokiu atveju jie turi parašyti notarų biure atsisakymą pirkti parduodamą dalį. Su atsisakymu jau galite parduoti Jums priklausančią sklypo dalį.
- Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Retrospektyvinis turto vertinimas, jei žemės sklypas nuosavybės teise Jums nepriklauso 10 m., yra paveldėtas iš pirmos eilės giminaičio, o paveldėjimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas. Plačiau apie taikomus mokesčius po turto pardavimo skaitykite straipsnyje Nekilnojamo turto pardavimas neišlaikius 10 metų.
Žemės pardavimui taip pat bus reikalingas sklypo planas, atitinkantis įstatymų keliamus reikalavimus.
Pranešimas dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą
Norint parduoti žemę, turite gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę. Kai Nacionalinei žemės ūkio tarnybai pateiksite pranešimą dėl žemės sklypo pardavimo, tuomet NŽT informuos visus pirmenybės teisę į šį sklypą turinčius asmenis, kad vyksta žemės pardavimas už Jūsų norimą kainą.
Su gautu NŽT leidimu žemės sklypo kitiems asmenims negalėsite parduoti pigiau, nei buvo pasiūlyta pirkti pirmumo teisę turintiems asmenims.
Jei esate žemės sklypo vienas iš bendraturčių ar sklype yra statinių priklausančių kitiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai kartu su pranešimu turėsite pateikti papildomus dokumentus.
Jei nei vienas pirmenybės teisę į pirkimą turintis asmuo nepareikš noro pirkti parduodamą sklypą, tuomet jį drąsiai galėsite parduoti kitiems asmenims. Kiti asmenys turi teisę pirkti šį žemės sklypą už tą pačią kainą, kuri yra nurodyta NŽT leidime parduoti žemės ūkio paskirties sklypą arba už didesnę kainą.
Prašymas išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę
Svarbus įstatymų atnaujinimas nuo 2018 metų: žemės pardavimui taip pat reikalingas ir pirkėjui suteiktas NŽT leidimas. Pirkėjas turi kreiptis su prašymu į NŽT skyrių, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra pageidaujamas pirkti žemės sklypas.
Svarbus atnaujinimas nuo 2023 m. pradžios: pirkėjui iš Nacionalinės žemės ūkio tarnybos nebereikia gauti fizinių arba juridinių asmenų deklaracijos apie turimus žemės sklypus. Užpildytą deklaraciją reikia pateikti tiesiogiai notarui. Pažymą apie nuosavybės teise turimus žemės sklypus galima gauti ir iš VĮ Registrų centro.
Žemės ūkio paskirties žemės kaina
Tai vienas iš daugiausiai diskusijų keliančių klausimų. Žemės ūkio paskirties žemės kainą įtakoja daug veiksnių.
Svarbiausi iš jų:
- žemės sklypo plotas;
- našumo (derlingumo) balas;
- sklypo būklė;
- reljefas;
- sklypo formos taisyklingumas;
- privažiavimas;
- panašių sklypų pasiūla Jūsų vietovėje;
- sklype esančios elektros linijos atramos;
- melioracijos įrenginiai ir kiti veiksniai.
Didžiausią įtaką žemės kainai turi sklypo plotas, našumo balas bei sklypo būklė. Kuo didesnis žemės ūkio paskirties sklypas, tuo yra aukštesnė 1 ha kaina, net esant vienodam našumo balui.
Žemės kaina gali svyruoti nuo 2000 Eur iki 14 000 Eur už 1 ha. Konkretaus jūsų sklypo kainą gali nustatyti tik profesionalus nekilnojamojo turto brokeris arba nepriklausomas turto vertintojas.
Paveldėtos žemės pardavimas: ką reikia žinoti?
Paveldėtą žemės sklypą galite parduoti bet kada, kai jis tampa jūsų nuosavybe. Paveldėtos žemės pardavimas ir pardavimo procedūra yra tokia pati, kaip ir kitais būdais įgytų žemės ūkio paskirties sklypų.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į žemės vertę paveldėjimo metu. Jei sklypą paveldite iš pirmos eilės giminaičio (tėvų arba brolių, seserų), paveldėjimo metu rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Turto vertinimą notarui reikia pateikti iki nuosavybės įregistravimo momento Jūsų vardu. Tokiu atveju į paveldėjimo teisės liudijimą bus įrašyta turto kaina nustatyta vertinimo metu. Ji dažniausiai būna artima pardavimo kainai. Tada pardavimo metu Jums nebus taikomas GPM mokestis arba jis bus minimalus.
Daugiau apie paveldėtos žemės pardavimą bei taikomus mokesčius skaitykite šiame mano straipsnyje: Paveldėtos žemės pardavimas - kas svarbu?
Kam galima parduoti žemės sklypą?
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas galimas teisę pagal LR įstatymus turintiems asmenims, jei šie Jūsų norimomis sąlygomis pirkti atsisako, parduoti galite tretiesiems asmenims.
Pirmumo teisę pirkti Jūsų žemės sklypą turintys asmenys:
- Parduodamo žemės sklypo bendraturčiai - Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka;
- Parduodamo žemės sklypo naudotojai, naudojęsi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal VĮ Registrų centre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;
- Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
- Fiziniai asmenys, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
Tretieji asmenys: tai pirmumo teisės neturintys sklypo pirkėjai, kurie žemės ūkio paskirties sklypą gali pirkti pagal LR numatytų įstatymų normas.
Nuo 2024 m. keičiasi pirmenybės teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą
Nuo 2024 m. trumpėja sąrašas asmenų turinčių pirmumo teisę į privačios žemės ūkio paskirties žemės pirkimą.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. pirmumo teisę į parduodamo žemės ūkio paskirties sklypo pirkimą turės:
- Parduodamo žemės sklypo bendraturčiai;
- Parduodamo žemės sklypo naudotojai, naudojęsi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal VĮ Registrų centre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį;
- Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme.
Nuo 2024 m. sausio panaikinama pirmumo teisė į žemės pirkimą:
- Ūkininkams, turintiems įregistruotą ūkį toje pačioje ar gretimoje savivaldybėje;
- Parduodamo sklypo kaimynams, kurių žemės ūkio paskirties sklypas ribojasi su parduodamu sklypu, tačiau parduodamas sklypas yra didesnis nei 3 ha ploto ir turi atskirą privažiavimą.
Atsiskaitymo tvarka už žemės ūkio paskirties sklypą
Atsiskaitymas už perkamą žemės ūkio paskirties sklypą galimas tik bankiniu pavedimu. Mokėjimo nurodymo kopiją bus būtina pateikti sandorį tvirtinančiam notarui. Mokėjimas už parduodamą žemę turi būti atliktas iki pagrindinės (notarinės) pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo.
Kiek kainuoja žemės pardavimo procedūra notarų biure?
Žemės sklypo pardavimo proceso kaina priklauso nuo proceso sudėtingumo. Jei nereikia tikslinti sklypo ribų ir kreiptis į matininkus, tuomet kainuoja tik NŽT pažyma bei notaro paslaugos. NŽT pažymos išdavimas kainuoja 47 Eur už vieną sklypą, notaro pažymos, patikros ir atlygis už darbą - apie 0,045 proc. nuo sandorio vertės.
Mokesčiai pardavus žemę
Pardavus žemės ūkio paskirties žemę, kaip ir bet kurį kitą nekilnojamą turtą, Jums gali atsirasti pelno mokestis - dar vadinamas Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Šio mokesčio 15 (20) proc. tarifu apmokestinamas gautas pelnas už parduotą turtą jo neišlaikius nuosavybės teise 10 metų. Gali būti taikomas ir 20 proc. apmokestinimas (šis mokesčio tarifas įvestas nuo 2019m.), jei jūsų metinės ne su darbo santykiais susijusios pajamos didesnės nei 120MDU.
GPM mokestis nėra taikomas, jei:
- žemės nuosavybės teise jums priklauso ilgiau nei 10 metų;
- jei žemės sklypą paveldėjote iš pirmos eilės giminaičio ir paveldėjimo metu pasidarėte sklypo vertinimą arba pardavimo metu darysite retrospektyvinį vertinimą. Parduosite tokia pat kaina, kokia ir buvo įvertintas žemės sklypas, arba pigiau.
GPM mokesčio nereikės mokėti tuo atveju, jei žemę parduosite pigiau, nei įsigijote.
Kaip parduoti žemę už aukščiausią kainą?
Ypač svarbus kainą lemiantis veiksnys - Jūsų derybiniai įgūdžiai. Pirmumo teisę turintys asmenys labai dažnai žemės sklypą nori nupirkti jiems palankia kaina. Išgirsite ne vieną ir ne du argumentus, kodėl Jūsų sklypas negali kainuoti daugiau.
Stambūs ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės per metus nuperka ne vieną žemės sklypą ir puikiai išmano derybų psichologiją. Svarūs argumentai ir tvirta pozicija - tai, kas padeda žemės sklypą parduoti brangiai.
Jei patys nesate tikri, kad savo žemę galėsite parduoti už geriausią kainą, kreipkitės į profesionalų žemės pardavimo brokerį, kuris ne tik suras pirkėją, parengs būsimam sandoriui reikalingus žemės sklypo dokumentus, bet ir derėsis dėl Jūsų sklypo kainos, siekdamas išlaikyti patraukliausią kainą. Tokios derybos dažnai užtrunka net keletą mėnesių.
Paskolos "Startuok"
Atnaujintos paskolų „Startuok“ sąlygos: Esate MVĮ, kuri veikia ne ilgiau kaip 5 metus ir kurios bent vienas iš dalyvių* yra vyresnis nei 55 metų amžiaus ir turi daugiau kaip 50 %. Nesate bankrutuojanti, restruktūrizuojama ar likviduojama įmonė. Neturite arba esate nutraukęs prekybinius įsipareigojimus su Lietuvos Respublikai priešiškų šalių fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis iki 2022 m. Per paskutinius 5 metus galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu nėra pripažintas kaltu ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo dėl pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu, neatlikimu. Veikla, dėl kurios finansavimo kreipiatės, nėra vykdoma Reglamento (ES) Nr.
Paskola yra skiriama paskolos gavėjo projekto finansavimui, jeigu toks finansavimas yra susijęs su verslo subjekto naujos veiklos pradėjimu arba jau egzistuojančios veiklos stiprinimu ar plėtra. Paskola, skirta investicijoms - tai tokia paskola, kai paskolos dalis, skirta investicijoms finansuoti, sudaro ne mažiau kaip 51 proc.
Paskolos gavėjo atstovo tapatybė nustatoma atstovui patvirtinus savo tapatybę per administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“, t. y., prisijungus per internetinę bankininkystę arba su elektronine atpažinimo priemone.
Privataus finansuotojo dalyvavimas yra būtinas investiciniame projekte, privatus finansuotojas turi prisidėti ne mažiau kaip 20 proc. projekto išlaidų, tarp jų ne mažiau kaip 10 proc.
Verslo subjektas kartu su paraiška paskolai gauti turi pateikti privataus finansuotojo ketinimo dalyvauti projekte raštą. Jeigu paskolos suteikimo metu bus taikomas turto įkeitimas, turi būti atliekamas turto vertinimas. Paskolos gavėjas privalo pateikti INVEGOS rekomenduojamų išorės turto vertintojų ataskaitą, atliktą ne anksčiau kaip prieš 12 mėn.
ILTE pateiktos paraiškos vertinimą atlieka ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, skaičiuojant nuo visų teisingai pateiktų dokumentų dienos.
Paskolos panaudojimo terminas yra iki 12 mėn.
ILTE, priėmusi sprendimą suteikti paskolą, per 2 darbo dienas išsiunčia verslo subjektui standartinę paskolos sutarties formą. Verslo subjekto atstovas paskolos sutartį turi pasirašyti per 10 darbo dienų po paskolos sutarties išsiuntimo. Nepasirašius paskolos sutarties per nurodytą terminą, sprendimas suteikti paskolą netenka galios.
Jei norite padengti paskolą ar jos dalį iš anksto, būtina pateikti prašymą pasirašytą vadovo kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Paskolos lėšos išmokamos tiesiogiai paskolos gavėjo tiekėjui ar paskolos gavėjui, pagal paskolos gavėjo pateiktus mokėjimo prašymus. Kartu su mokėjimo prašymu mokėjimo prašyme nurodytai sumai paskolos gavėjas privalo pateikti sąskaitas faktūras ir (ar) kitus pagrindžiančius dokumentus (pvz., sutartis, darbo užmokesčio žiniaraščius ir pan.).
Įmokų mokėjimo grafikas yra linijinis ir sudaromas išmokėjus visą paskolos sumą. Iki įmokų mokėjimo grafiko sudarymo paskolos gavėjui kiekvieną mėnesį bus siunčiamos sąskaitos. Įmokos, kurias sudaro paskolos dalis ir (ar) palūkanų dalis, mokamos paskolos sutartyje nustatytą įmokos dieną. Įmokų mokėjimo grafikas atnaujinamas pasikeitus paskolos sumos dydžiui ar terminui.
Pareiškėjo rizikos reitingas nustatomas, įvertinant verslo subjekto veiklos trukmę, vadovo patirtį, siūlomas įkeisti užtikrinimo priemones ir finansinius įmonės rodiklius.
Gali būti skiriama iki 20 proc. Dotacija skiriama tik paskolos gavėjo pasirinkimu nurodant paraiškoje. ILTE priima sprendimą, kuriame nustato suteikiamos paskolos ir galimos dotacijos dydžius. Paskolos suma į dotaciją konvertuojama (dalis paskolos nurašoma) tik įgyvendinus projektą.
NŽT statistika
NŽT gavo 29 prašymus išduoti sutikimus įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės. 11 iš 29 atvejų prašymai buvo atmesti.
NŽT primena, kad praeitų metų pradžioje įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymui buvo pakeistas ir NŽT direktoriaus patvirtintas Sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir Sutikimo įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, išdavimo tvarkos aprašas.
Jame aiškiai išdėstyta, kokius dokumentus reikia pateikti NŽT, kai pageidaujama įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės.
| Prašymų skaičius | Patvirtinta | Atmesta |
|---|---|---|
| 29 | 18 | 11 |
Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 -2027 metų strateginio plano superherojai
