Daugiabučių renovacija Lietuvoje - itin aktuali tema, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti šildymo sąskaitas ir prisidėti prie aplinkosaugos. Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną sėkmingą renovacijos pavyzdį Vilniuje, Žirmūnų gyvenamajame rajone, konkrečiai - Žirmūnų 94-ojo namo renovacijos procesą, gyventojų atsiliepimus ir pasiektus rezultatus.
Renovacijos iššūkiai ir sprendimai
Vilniuje, Žirmūnų gyvenamajame rajone esančiam daugiabučiui pavyko apsispręsti dėl renovacijos tik iš trečio karto. Paskutinysis bandymas tapo sėkmingas ėmus rengti informacinius susitikimus, kurių metu aiškiai pristatytas visas renovacijos procesas, atsakyta į gyventojų klausimus ir skatinta aktyviai dalyvauti balsavime.
Anot renovacijos projekto administratoriaus Vytenio Navagrecko, gyventojus balsuoti už atnaujinimą labiausiai skatino pažadas kuo labiau optimizuoti investicinį planą ir techninius sprendinius, neatsisakant kokybės. Rengdami renovacijos pasiūlymą vertinome esamą pastato būklę, parinkome patikimus, bet paprastesnius mazgus, kurie „neišpūstų“ kainos. Tai leido pasiūlyti gyventojams patrauklią įmoką, kuri paskatino projektui pritarti.
Pastatas neeilinis - tai 1967 m. pastatytas didelės apimties objektas, apie 6000 kv. m ploto, su aštuoniomis laiptinėmis, penkiais aukštais ir 120 butų. Dėl šios priežasties reikėjo detaliai ir tiksliai koordinuoti darbus, planuoti juos pagal sezoniškumą, kad išvengtume projekto užsitęsimo. Vis dėlto, nepaisant šių ir kitų iššūkių, renovaciją pavyko įgyvendinti sklandžiai.
Atsiradus reikšmingam statybinių medžiagų kainų augimui dėl tuometinės geopolitinės situacijos, renovacijos projekto komanda siekė išlaikyti išlaidų kontrolę ir nesumažinti renovacijos kokybės.
Pirmiausia buvo peržiūrėti konstrukciniai mazgai ir sprendiniai, pasirenkant paprastesnius, bet techninius reikalavimus atitinkančius variantus. Tokiu būdu išvengta nereikalingų išlaidų ir perteklinių sprendimų, galinčių didinti bendrą projekto kainą. Antra - svarbų vaidmenį suvaidino bendradarbiavimas su rangovu. Pastarasis medžiagas užsakė vienu metu, stambiu kiekiu - tai leido pasinaudoti geresnėmis kainomis ir amortizuoti rinkos kainų šuolį.
Visas daugiabučio renovacijos procesas nuo sprendimo dalyvauti programoje iki darbų pabaigos truko apie trejus metus. Projekto pradžia žymima 2021 m. rugsėjo mėnesį, kai gyventojai priėmė sprendimą įsitraukti į renovaciją. Baigiamasis etapas - darbų baigimas ir oficiali projekto pabaiga - įvyko 2024 metų lapkritį. Patys rangos darbai dėl namo dydžio truko virš metų.
LRT aktualijų studija. Kodėl gyventojai netiki renovacijos nauda?
Renovacijos rezultatai ir gyventojų atsiliepimai
Pagrindinis šio renovacijos projekto rezultatas - žymus energinio efektyvumo pagerėjimas. Prieš atnaujinimą pastatas atitiko F energinio naudingumo klasę, o po modernizacijos pasiekta C klasė. Tai lėmė 47 proc. sumažėjusį šilumos energijos suvartojimą, taip pat žymiai mažesnes sąskaitas už šildymą.
Mėnesinės įmokos už renovaciją prasideda nuo 37 Eur per mėnesį už 30 kv. m butą, 44 kv. m butui - nuo 49 Eur. Pastarojo ploto butui bendros renovacijos išlaidos sudaro nuo 7500 Eur.
Pašnekovas pabrėžia ir rinkoje po renovacijos išaugusią būsto vertę. Dabar, tiek parduodamas, tiek nuomodamas butą modernizuotame name, gyventojas gali tikėtis atgauti į renovaciją investuotas lėšas.
Štai palyginimas, kaip skiriasi sąskaitos renovuotame ir nerenovuotame name:
| Rodiklis | Nerenovuotas namas (Žirmūnų g. 1) | Renovuotas namas (Žirmūnų g. 3) |
|---|---|---|
| Šildymas už 49 kv. m butą | 147 litai | 45 litai |
| Šildymas už kvadratinį metrą | 3,11 lito | 0,94 lito |
Pasak daugiabučio namo bendrijos pirmininko Gintaro Vidžiūno, iki atnaujinimo pastatas buvo prižiūrimas, tačiau vis labiau netenkino vizualiai atgrasūs ir netvarkingi balkonai, nerimą kėlė vandeniui laidžios sienos. Dėl šios priežasties priimti tiek estetiniai, tiek inžineriniai renovacijos sprendimai, pavyzdžiui, modernizuotas šilumos punktas, ant didelio stogo įrengta gana daug saulės baterijų.
Pastarosios gamina elektros energiją bendrosioms reikmėms: laiptinių apšvietimui ir šildymo sistemos siurblių veiklai. Taip pat visiškai modernizuota visa šildymo sistema, sutvarkyta ventiliacija. Atlikti ir išoriniai atnaujinimo darbai - apšiltintas stogas bei sienos, įrengtas tinkuotas ryškiaspalvis fasadas, modernizuotas cokolis, sutvarkyta nuogrinda.
Pagal vieningą projektą įstiklinti balkonai, įstatytos tambūro durys, pakeisti seni, sovietiniai langai.
Dabar labiausiai džiugina sumažėjusios šildymo išlaidos ir išaugusi gyvenimo kokybė, didžiuojamės savo namu tiek viduje, tiek išorėje. Iki renovacijos šis daugiabutis buvo tarp dešimties daugiausiai už šildymą mokančių Vilniaus miesto namų. Šiandien situacija pasikeitusi iš esmės - dviejų kambarių bute šaltuoju metų laiku už šildymą mokame maždaug 30 Eur, o namuose galime vilkėti rūbus trumpomis rankovėmis netgi žiemą. Prieš renovaciją šildymo kaina buvo dvigubai didesnė, o pačiame bute dažnai reikėdavo ir megztinio.
Aplinkos pokyčiai
Šio daugiabučio renovacija prisidėjo ne tik prie pastato būklės gerinimo, bet ir suteikė galimybę atsinaujinti aplinką. Kadangi netoliese jau buvo renovuotų namų, o šis daugiabutis įsitraukė į modernizacijos procesą, sostinės savivaldybė įtraukė jį į prioritetinių objektų sąrašą pagal savo infrastruktūros tvarkymo programą.
Buvo įrengti nauji suoliukai, išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, atnaujinti šaligatviai. Tai savivaldybės iniciatyva, skatinanti daugiabučių renovaciją - jei keli šalia esantys namai atnaujinami, jų kiemų tvarkymo darbams suteikiama pirmenybė. Net jei konkretus namas pagal bendrą eilę būtų įtrauktas į planus tik po kelerių metų, renovacijos atveju jis gali būti perkeltas į aukštesnę poziciją ir sutvarkomas per 1-2 metus.
Jis priduria, kad šiemet gyventojų įkalbinėti imtis renovacijos nebereikia taip intensyviai, kaip anksčiau. Žmonės patys pradėjo labiau domėtis atsinaujinimo galimybėmis dėl didelių išlaidų šildymui ir brangiai kainuojančių nuolatinių avarinių atvejų. Be to, sėkmingai įgyvendinti projektai veikia kaip motyvuojantis pavyzdys - matydami konkrečius rezultatus, gyventojai kur kas lengviau imasi iniciatyvos patys.
Anot daugiabučio bendrijos pirmininko G. Vidžiūno, svarbiausia žengti pirmą žingsnį - domėtis, dalyvauti susirinkimuose, užduoti klausimus, be to, svarbu pasirinkti ir renovacijos administratorių. Taip lengviau pasieksite rezultatą, tiek estetinį, tiek praktinį: namuose gyventi taps šilčiau, patogiau ir saugiau.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai - balsavimas už kandidatus prasidės birželio 9 d. naujienų portale „Delfi.lt“, o laimėtojai bus paskelbti birželio 16 d.
Prieš atiduodant savo balsą APVA rekomenduoja tai daryti atsakingai - susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Skaitytojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą po atliktų darbų, tačiau ir atsižvelgti į platų kriterijų ratą: tokius parametrus kaip energetinis efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkosaugą, bendruomeniškumas (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus), projekto indėlis į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.
Renovuotus daugiabučius esame linkę vertinti pagal estetinį vaizdą ar sumažėjusias šildymo sąnaudas, tačiau pastatų modernizavimo poveikis žymiai platesnis. Ilgalaikėje perspektyvoje tai priemonė gerinti gyvenimo kokybei, mažinti techninės priežiūros išlaidoms ir vykdyti su klimato kaita susijusius įsipareigojimus.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
tags: #zirmunu #94 #namo #renovacija