Kasmet pasaulyje 6 milijonai žmonių miršta dėl tabako gaminių vartojimo, o 600 tūkstančių − dėl pasyviojo rūkymo. Tabako vartojimo nulemtos ligos ir mirtys sukelia ir nemažai ekonominių problemų: rūkymo aukų šeima skursta, didėja sveikatos priežiūros kaštai, stabdoma ekonominė plėtra.
Rūkymas taip pat žalingai veikia ne tik pačius rūkančiuosius, bet ir aplinkinius. Jeigu būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir jūs rūkote kartu su jais. Toks rūkymas vadinamas pasyviuoju arba prievartiniu. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais pasyvus rūkymas nužudo per 600 tūkst. žmonių. Rūkant ar kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru, į organizmą patenka nikotinas, smalkės, dervos ir dar 4 000 įvairių cheminių medžiagų.
Apie 15 proc. cigaretės dūmo yra įkvepiama rūkymo metu, o likusi dalis pasiskirsto aplinkoje ir gali būti įkvepiama aplinkinių žmonių. Smilkstančios cigaretės dūmuose yra didesnė vėžį sukeliančių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų koncentracija nei aktyvaus rūkymo metu per cigaretės filtrą į plaučius traukiamuose dūmuose.
Pasak Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Linos Kleinauskienės, vieną valandą, praleistą prirūkytoje patalpoje, galima prilyginti surūkytai vienai cigaretei. Nerūkantysis, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje, ar šalia rūkančio asmens gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą, ilgainiui pasyvus rūkymas gali padidinti širdies ar plaučių ligų riziką, taip pat padidinti riziką susirgti astma.
Visų šių ligų bei simptomų galime išvengti nerūkydami ir vengdami kontakto su oru, kuris užterštas tabako dūmais.
Pasyvaus rūkymo keliami pavojai
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, daugiau nei 700 mln. pasaulio vaikų yra nuolatiniai pasyviojo rūkymo įkaitai. Vaikų organizmas ypač jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusiuosius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkančiais.
Tabako dūmams ypač jautrūs vaikai. Jie dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Staigios kūdikių mirties sindromas taip pat yra susijęs su pasyviu rūkymu.
Pasyvus rūkymas - tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Nerūkantysis, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą. Ilgainiui pasyvus rūkymas gali 25-30 proc. padidinti širdies ligų riziką ir 20-30 proc. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40-60 procentų. Todėl visame pasaulyje yra kovojama už aplinką be tabako dūmų, skatinama nesitaikstyti su žalingais įpročiais.
Tretinis rūkymas - tai įkvėpimas arba absorbavimas per odą kenksmingų medžiagų, iš cigarečių dūmų, nusėdusių ant baldų, kilimų, sienų, drabužių, plaukų ar odos, joms vėl patekus į orą. Rūkymo metu cigarečių dūmuose esančios toksinės medžiagos nusėda ant patalpose esančių paviršių, rūkančiojo plaukų, odos ir drabužių. Toksinams kaupiantis ir reaguojant su oru jie gali keistis ir tapti kancerogeninėmis medžiagomis.
Tabakas: Apsaugokite žmones nuo pasyvaus rūkymo
Rūkymo žala ir priklausomybė
Tabako rūkymas nulemia net 25 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 30 proc. vėžio, 75 proc.
Docentas Alfredas Bagdonas - Kauno klinikinės ligoninės pulmonologas - naujienų agentūrai ELTA aiškino, jog pasirinkę šį žalingą įprotį - rūkymą, turi žinoti: tabako rūkymas 10-25 metais sutrumpina gyvenimo trukmę.
Tabako rūkymas lemia:
- 85 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL),
- 85 proc. plaučių vėžio,
- 70 proc. viršutinių kvėpavimo takų ir stemplės vėžio,
- apie 50 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, skrandžio opaligės atvejų.
Rūkymas skatina cukrinio diabeto komplikacijas, jis iki keturių kartų padidina riziką susirgti plaučių uždegimu. Nuo rūkymo sukeltų ligų Europoje kas 10 sekundžių miršta vienas žmogus. Tabako rūkymo sukelti pokyčiai tiesiogiai priklauso nuo cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės. Pypkės rūkymas, beje, nesumažina žalingo tabako poveikio.
Visgi keisti savo elgseną rūkančiajam nėra lengva, kadangi rūkant plaučiuose iš dūmų į kraują patenkančios narkotinės ir psichotropinės medžiagos sukuria stiprią fiziologinę bei psichologinę priklausomybę nuo tabako.
PSO duomenimis, trys iš keturių rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio įpročio.
Reguliariai rūkančiu laikomas tas žmogus, kuris kasdien surūko bent vieną cigaretę.
Nikotinas yra pagrindinė cigarečių medžiaga, turinti neigiamą poveikį organizmui. Jis patenka į smegenis per 10 sekundžių po to, kai pradedama rūkyti. Nikotinas skatina kraujo krešėjimą, todėl didina trombozės riziką. Susidarę krešuliai gali patekti į širdį ar smegenis ir sukelti infarktą ir insultą. Dėl rūkymo smegenys patiria nuolatinį deguonies badą.
Rūkantiesiems rizika susirgti koronarine širdies liga dvigubai didesnė nei nerūkantiesiems. Miokardo infarkto rizika vyrams, per dieną surūkantiems 20 cigarečių, padidėja 3 kartus, moterims - 6 kartus. Rūkant daugiau, infarkto rizika auga dar sparčiau. Rūkymas organizme sukelia oksidaciją, kurios metu išsiskirianys laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, skatina aterosklerozės vystymąsi, greitina organizmo senėjimą.
Tabako sudėtyje esantys kancerogenai pažeidžia genus, atsakingus už normalų ląstelių augimą, ir sukelia vėžinių ląstelių gamybą.
| Balai | Priklausomybės lygis | Rekomendacijos |
|---|---|---|
| Mažiau nei 5 | Žemas | Susirūpinti reikėtų jau dabar |
| Daugiau nei 5 | Vidutinis | Priklausomybė vidutinio stiprumo |
| Daugiau nei 7 | Aukštas | Priklausomybės lygis labai aukštas |
Jei asmuo surenka mažiau nei 5 balus, priklausomybės lygis žemas, tačiau susirūpinti reikėtų jau dabar, o ne laukti, kol priklausomybės nuo nikotino lygis pakils. Jei surenkama daugiau nei 5 balai, priklausomybė vidutinio stiprumo. Jeigu surenkama daugiau nei 7 balai, priklausomybės lygis labai aukštas.
Jei žmogus Tau rūpi tiesiog negali, aš negaliu ramiai stebėti kaip kasdien jis sau kenkia, save žaloja. O jei tai mylimas žmogus, tai matyti tikrai skaudu. Galima užsidėti abejingumo kaukę, apsimesti, kad tai nėra taip jau blogai, įsivaizduoti, kad tai mūsų neliečia, bet deja liečia ir vieną dieną teks susidurti su pasekmėmis, tik tada bus pervėlu ir tada teks gailėtis, tada gailėsimės, kad šiandien to nepadarėme- nepasistengėme mesti rūkyti.
Teisiniai aspektai
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Inžinieriai teigia, kad jokia vėdinimo sistema negali visiškai pašalinti dūmų. Įrengus rūkymui skirtas patalpas, kiti darbuotojai neapsaugomi nuo pasyvaus rūkymo poveikio. Minėtose patalpose savo darbo laiku dirba valytojai, kurie priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Kauno mieste yra nustatytos nerūkymo zonos. Rūkyti draudžiama Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Prezidentūros sodeliuose, Miesto sode ir prieigoje prie Kauno miesto savivaldybės pastato iš Laisvės alėjos, Nepriklausomybės aikštės vaikų žaidimo aikštelėje, ant Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios laiptų, teritorijoje tarp pastatų Laisvės al. 87, 87A, teritorijoje tarp pastatų Laisvės al. 85A, 87B ir Kęstučio g. 74A. Šios teritorijos pažymėtos specialiais informaciniais ženklais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą Nr. 1256 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės 2015-2025 metų narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“.
Statistika ir prevencija
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta apie 5 milijonus žmonių. Lietuvoje rūkymas taip pat yra plačiai paplitęs. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimo duomenimis, 2012 m. tik 34 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nė karto nebandė rūkyti. Kasdien rūko 33 proc. 20-64 metų amžiaus vyrų ir 13 proc.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro turimi duomenys rodo, kad 2012 m. naujai su rūkymu susijusiomis ligomis susirgo 1 665 asmenys, kuriems 15 ir daugiau metų. 2013 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 563 asmenys (52,85 mirties atvejo 100 tūkst.
Metimas rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų. Mesti rūkyti verta bet kokiu amžiaus tarpsniu.
Per pastarąjį dešimtmetį rūkančių moterų skaičius Lietuvoje išaugo 5 kartus, o nepilnamečių merginų rūkymas net lenkia suaugusiųjų rūkymą. Tiek moters, tiek vyro rūkymas šeimoje gali tapti rimta kliūtimi norint susilaukti vaikų šeimoje, o tėvų rūkymas gali reikšmingai pakenkti vaiko sveikatai.
Kiekvienais metais trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Tarptautinė nerūkymo diena.
Raskite savo aplinkoje žmonių, taip pat norinčių mesti rūkyti.
RŪKYDAMAS KENKI NE TIK SAU, TAČIAU IR APLINKINIAMS BEI GYVŪNAMS.