Žmogaus fizinis turtas: apibrėžimas, rūšys ir nuosavybės formos

Fizinis asmuo yra bet kuris gyvas žmogus, turintis teises ir pareigas. Kiekvienas žmogus nuo gimimo iki mirties laikomas fiziniu asmeniu.

Žmogaus teisės yra prigimtinės ir neatimamos.Juridinis asmuo - tai organizacija ar įmonė, kuriai teisės normų suteikiamos tam tikros teisės, laisvės ir pareigos, panašiai kaip ir fiziniam asmeniui, tačiau su tam tikrais specifiniais skirtumais. Juridinių asmenų atsakomybė dažniausiai yra ribota iki jų turimo turto, o tai reiškia, kad jų savininkų ar narių asmeninis turtas paprastai nėra pavojus dėl įmonės veiklos.

Pagrindinis fizinio ir juridinio asmens skirtumas slypi jų esmėje: fizinis asmuo yra gyvas žmogus, turintis įgimtas teises ir pareigas, o juridinis asmuo yra teisės normų sukurtas subjektas, turintis tam tikras teises ir pareigas per savo atstovus. Fiziniai asmenys veikia savo vardu, o juridiniai asmenys - organizacijos ar įmonės pavadinimu.

Fizinio asmens civilinis teisnumas

Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu. Gimimo ir mirties momento konstatavimo kriterijus ir tvarką nustato specialūs įstatymai.

Civilinis teisnumas yra galėjimas turėti civilines teises ir pareigas. >Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis teisnumas. Svarbu paminėti, kad įstatymuose nenumatytais pagrindais negalima apriboti fizinių asmenų civilinio teisnumo ar veiksnumo.

Fizinio asmens civilinis veiksnumas

Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. aštuoniolikos metų. Veiksnumas (skirtingai nei teisnumas) - tai asmens valinis ir intelektinis gebėjimas. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.

Teisnumas ir veiksnumas yra būtinos sąvokos teisėje.

Tačiau yra išimčių: nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijos, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.

Fiziniai asmenys, kurių veiksnumas yra apribotas teismo sprendimu. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Pripažinto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo globėjas. Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu.

Asmens, piktnaudžiaujančio alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, veiksnumas gali būti apribotas. Kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rūpyba. Globos (rūpybos) institucija arba prokuroras gali inicijuoti procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar jo veiksnumo apribojimo.

Nuolatinė gyvenamoji vieta

Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Jeigu asmens nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta pagal Civilinio kodekso 2.12 straipsnyje numatytus kriterijus, laikoma, kad tokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta.

Vieta nustatoma ne pagal geografijos, o pagal politinius-administracinius kriterijus, t.y. Kan. Asmuo neturi nei laikinos nei pastovios gyvenamosios vietos. Asmuo asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmens arba remiantis kitais kriterijais.

Nuosavybės formos Lietuvoje

Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra pagrindinės materialaus turto rūšys, formuojančios žmogaus turtinį pagrindą, vaidinantį svarbų vaidmenį 21 amžiaus ekonomikoje. Turtas, kuris negali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus vertės, laikomas nekilnojamu turtu. Turtas, kurį galima perkelti, vadinamas kilnojamuoju turtu.

Nuosavybė bendrąja teisine prasme - gėrybių (daiktų), priklausančių savininkui ir sudarančių asmens turtą, visuma. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu kaip konkrečių asmenų teisė į tam tikrą turtą. Svarbiausias nuosavybės teisės bruožas yra tas, kad savininko teisė į turtą nepriklauso nuo kitų asmenų. Šias jo teises tiesiogiai nustato tik teisės normos. Lietuvoje nuosavybės teisės turinio pagrindas yra tradicinė savininko teisės triada: valdymas, naudojimas ir disponavimas.

Disponavimas - turto likimo nustatymas, teisė savininko nuožiūra nustatyti teisinę turto padėtį, jo būklę, įskaitant turto perdavimo ir panašią teisę. Turto perdavimas - savininko išimtinė teisė savo turto objektus perduoti, įkeisti, leisti naudotis kitam, nekeičiant jų juridinės padėties.

LR Konstitucijos 46 straipsnis įtvirtina privačios nuosavybės teisę.Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas ir valstybės turto didžiosios dalies privatizavimas bei kiti panašūs ekonominės reformos metu vykstantys nuosavybės transformavimo procesai sudarė sąlygas Lietuvos Respublikoje susiformuoti naujoms nuosavybės rūšims ir formoms.

Pagrindinės nuosavybės formos Lietuvoje:

• Privati nuosavybė: LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisė pagal įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis.
  • Bendroji dalinė nuosavybė: Valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių, proporcingai savo daliai, turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams sumokėti.
  • Bendroji jungtinė nuosavybė: Turto dalys nėra nustatytos. Pavyzdžiui, santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtinės nuosavybės teisei atsirasti. Nuo santuokos įregistravimo momento bendrai įgytą turtą sutuoktiniai valdo, naudoja bei juo disponuoja bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.
• Valstybės nuosavybė: Lietuvoje tam tikra turto dalis taip pat turi būti valstybės nuosavybė. Valstybei nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas, būtinas gyvybiškai reikšmingoms šalies funkcijoms vykdyti: šalies aprūpinimas kuru, energija, vandeniu, kai kuriomis žaliavų rūšimis; aprūpinimas pašto, telefono, telegrafo, radijo ir kt. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
• Savivaldybių nuosavybė: Savivaldybės ekonominį pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė. Savivaldybei perduodami kai kurie valstybės objektai. Valstybės ir savivaldybių nuosavybę apjungianti nuosavybės rūšis vadinama viešąja nuosavybe, kadangi aukščiausieji valstybės valdžios ir vietiniai valdžios organai atitinkamai valstybės ar savivaldybių turtą viešai valdo, naudoja bei juo disponuoja viešam (bendram) interesui, pasinaudodami rinkėjų tiesiogiai jiems suteikta teise.
• Intelektualinė nuosavybė: Pastaraisiais metais vis svarbesnė tampa intelektualinė nuosavybė, apimanti tam tikrą nuosavybės objektų grupę. Intelektualinės nuosavybės objektais laikomi: literatūros, meno bei mokslo kūriniai; artistų vaidybinė veikla, garso ir vaizdo įrašai, radijo bei televizijos laidos; išradimai visuose žmogaus veiklos srityse; pramoniniai pavyzdžiai (pramoninis dizainas) ir kitos su intelektualine nuosavybe susijusios teisės. Intelektualinė nuosavybė dar skirstoma į autorinę teisę ir pramoninę nuosavybę. Pramoninė nuosavybė- tai intelektualinės nuosavybės dalis. 1994 m. Lietuva prisijungė prie 1983 m. Paryžiaus konvencijos pramoninei nuosavybei saugoti. Teisinis pagrindas, garantuojantis autorių teisių apsaugą Lietuvoje, atitinkančią šių teisių apsaugą tarptautinėje praktikoje, sukurtas priėmus 1994 m. gegužės 17 d. įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso pakeitimo ir papildymo.

Notaras - svarbus asmuo tvarkant nuosavybės klausimus.

Svarbu atsiminti, kad paveldėto turto valdymas ir vertinimas gali sukelti papildomų iššūkių, ypač jeigu turto teisės yra neaiškios arba yra keli paveldėtojai. Jeigu jums reikalinga išsami turto vertinimo ataskaita arba nenutuokiate, kiek vertas paveldėtas būstas - susisiekite nemokamai konsultacijai dėl retrospektyvinio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertinimo.

tags: #zmogaus #fizinis #turtas