Žmogaus sveikatai palanki patalpų temperatūra: rekomendacijos ir patarimai

Šaltuoju metų laiku didžiąją dalį laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl svarbu užtikrinti tinkamą oro kokybę ir temperatūrą. Apsimauna šiltas kojines, apsivelka pora megztinių, net nevėdina būsto, kad tik išsaugotų šilumą. Lietuviai geriau šąla nei šildosi. Tačiau taip taupant galima prisidaryti rimtų bėdų ir vėliau - dar didesnių išlaidų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad patalpų oro kokybė žmonėms yra ypatingai svarbi, mat jei patalpų ore gausu virusų, bakterijų, grybelių, įvairių teršalų - rizikuojame susirgti.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokia patalpų temperatūra yra optimali žmogaus sveikatai, kaip išvengti pelėsio susidarymo ir užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą.

Optimali patalpų temperatūra ir drėgmė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad patalpas būtina vėdinti ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu - tai ypač svarbu. Tinkamai vėdindami patalpas, ne tik geriau jausimės, būsime darbingesni, bet ir apsisaugosime nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, COVID-19 ir kitų. Labai svarbu palaikyti tinkamą patalpų oro drėgmę. Prasidėjus šildymo sezonui, dažnas reiškinys yra sausas patalpų oras. Visgi pernelyg didelė drėgmė yra palanki pelėsiui atsirasti. Patalpose ir šaltuoju metų laiku reikėtų palaikyti 35-60 proc. santykinę oro drėgmę.

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai taip pat ragina susimąstyti - ar mūsų aplinka nėra daugelio mūsų negalavimų priežastis? Atvėsus orui lauke, krenta ir patalpų temperatūra. Tad iškyla poreikis jas šildyti - kada pradėti šildyti ir kiek šildyti neretai sprendžia patys gyventojai ar įstaigos. Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato reikalavimus nustatančioje Lietuvos higienos normoje nurodyta, kad šaltuoju metų laiku šiose patalpose turi būti 18-22 °C temperatūra.

Rekomendacijos

• Vėdinkite patalpas reguliariai, tiek natūraliomis priemonėmis (atidarant langus), tiek mechaninėmis (mechaninis oro tiekimas) arba taikyti abu šiuos būdus kartu. Svarbiausia, kad oras namuose keistųsi reguliariai.
• Palaikykite 35-60 proc. patalpų oro drėgmę.
• Šildymo periodu patalpų temperatūra neturėtų būti mažesnė nei 18 laipsnių. Pažeidžiamų asmenų (vaikų, senyvo amžiaus, lėtines ligas turinčiųjų) atveju rekomenduojama dar pridėti 2-3 laipsnius.

Pelėsio pavojus ir prevencija

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas, Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Antanaitis patikino, kad pelėsis yra tikra renovuojamų pastatų rykštė visoje Lietuvoje. „Mėgstama sakyti, kad pelėsio atsiradimas - nevykusios renovacijos pasekmė. Iš tikrųjų taip nėra, juk žmonės įsistatė plastikinius langus, sandarias duris - viską uždarė, kad tik daugiau šilumos liktų būste. Tačiau iš šykštumo neskyrė pinigų vėdinimo sistemai - drėgmė lieka, kaupiasi patalpose ir niekur iš jų neišeina. Taigi pelėsis dažniausiai yra prasto vėdinimo problema“, - kalbėjo J. Antanaitis.

Pasak J. Antanaičio, antra galima pelėsio atsiradimo priežastis yra vadinamosios kiauros - šąlančios, nuo lietaus šlapiuojančios sienos. Idealiausios sąlygos pelėsiui įsiveisti - teigiama 20 laipsnių temperatūra ir daugiau nei 95 procentų santykinė oro drėgmė, o jo augimą skatina nepakankamas oro judėjimas - patalpų vėdinimas ir natūralios šviesos stoka. Ypač greitai pelėsis plinta ten, kur trūksta švaros, - pilna dulkių ir įvairių bakterijų.

Pelėsiniai grybai yra labai atsparūs mikroorganizmai, kur kas stipresni net už įvairias bakterijas ar virusus. Profesorius Albinas Lugauskas, pelėsius tyrinėjęs daugiau nei pusę amžiaus, teigė: „Aplinkoje esančios organinės medžiagos yra pelėsinių grybų maistas. Ypač jie mėgsta voratinklius, kuriuose gausu šių medžiagų. Juk ne veltui senovėje žmonės vorų tinklus dėdavo ant žaizdų, kad jos greičiau sugytų“.

Kaip kovoti su pelėsiu?

Jei ant sienos, lubų, baldų ar grindų pastebėjote „ropojantį“ pelėsį, nusiteikite, kad kova su juo bus sunki. Tam neužteks namuose atlikti gero remonto, net panaudojant pačias kokybiškiausias statybos ir apdailos medžiagas. Jeigu nenustatysite pelėsio atsiradimo priežasties ir skubiai nesunaikinsite šio užkrato, jau po pusmečio visos jūsų pastangos nueis veltui ir nepageidaujamas įnamis vėl įsiskverbs į jūsų namus.

A. Donskojus patarė pamačius pelėsį nepulti jo iškart grandyti - taip tik dar daugiau patalpoje pasėsite jo sporų. Tam reikia pasirengti - statybinių ar ūkinių prekių parduotuvėje nusipirkti cheminį preparatą fungicidą ir apipurkšti juo rastus pelėsius. „Fungicidų pasiūla dabar yra didelė, tad prieš įsigyjant reikėtų atidžiai perskaityti gaminio etiketę, kad neparsineštumėte namo preparato, skirto naudoti išorėje, lauke, o ne uždarose patalpose. Lauko fungicidai yra gerokai stipresni, tačiau nereikėtų jais per daug žavėtis. Ne pagal paskirtį juos panaudoję neaišku, laimėsite ar pralaimėsite“, - sakė profesorius.

Fungicidu apdorotą apipelijusį paviršių reikėtų atsargiai nuvalyti arba nugrandyti kokiu nors aštriu daiktu, pavyzdžiui, peiliu. Vėliau tą vietą dar bent du kartus apipurkšti turimu preparatu. Jei nėra galimybių įsigyti cheminio preparato, galima naudoti maistinį actą - jis irgi efektyviai padeda. Jei su pelėsiais negalite susidoroti patys, pasitelkite specialistus.

Patarimai, kaip išvengti pelėsio:

• Užtikrinkite gerą patalpų vėdinimą.
• Palaikykite tinkamą oro drėgmės lygį (35-60 proc.).
• Šalinkite drėgmės šaltinius.
• Reguliariai valykite patalpas.

Temperatūros reguliavimo svarba

Šaltuoju metu laiku ypač svarbu, kad patalpų temperatūra nebūtų kardinaliai aukštesnė nei oro temperatūra lauke. Visgi, pastebime, kad prasidėjus šildymo sezonui, dauguma mėgsta prisišildyti namus tiek, kad juose būtų komfortiška vaikščioti net basomis, aukštesnę temperatūrą palaiko ir biuruose, nes nemėgsta prisirengti. Ji teigia pastebinti ir priešingą tendenciją - prasidėjus šildymo sezonui dalis gyventojų taupumo sumetimais pradeda šildytis labai vėlai ir tokiu atveju gyvena ne tik šaltose, bet ir pernelyg drėgnose patalpose. Tai sveikatai taip pat nepalanku.

Esant per mažai temperatūrai, jei ji siekia apie 16 laipsnių ir mažiau, jau yra stebimas žmogaus imuniteto atsparumo sumažėjimas užkrečiamoms ligoms. „Tas pats yra ir dėl drėgmės - jos sumažėjimas ar padidėjimas blogina žmogaus prisitaikymą ir atsparumą infekcinėms ligoms. Tačiau yra ir kitas aspektas, tokia dabar situacija, žmogus ne vien temperatūra gyvas, tad jis gali kažkiek prisitaikyti ir prie žemesnės temperatūros šilčiau apsirengdamas. Taip pat labai svarbu vėsesnėse patalpose daugiau pajudėti. Tą reikėtų akcentuoti, nes jei jose pabuvus kurį laiką pasidarys šaltoka, susisupsime ir sėdėsime nejudėdami, tai bus pats blogiausias variantas. Nes jei judame, kažką darome, organizmas išskiria šilumą ir nesijaučia tokio neigiamo poveikio. Be kita ko, kai šilta, nėra problemų, susijusių su drėgme, o tai mažina sveikatai kenksmingo pelėsio riziką“, - atkreipė dėmesį I. Taraškevičienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiuntinys Europos regionui Povilas Vytenis Andriukaitis neslėpė, kad dėl energetinės krizės iššūkių smogus naujai susirgimų COVID-19 ar gripu bangai kovoti su tuo būtų itin sudėtinga. „Tiek COVID-19, tiek gripas yra oro lašelinės infekcijos, kuri plinta mikrolašeliais. Tai reiškia, kad jei atėjau į uždarą patalpą, man kvėpuojant akimi nematomas aerozolis gali nuskrieti net 43 metrų atstumu. Ir tu gali per 10 metrų nesutikti žmogaus, bet gauti jo aerozolių su virusu - tiek gripo, tiek omikrono atveju. O kuo yra mažesnė patalpų temperatūra, tuo aerozolis skrenda toliau. Tai reiškia, kad jei temperatūra siekia 16-18 laipsnių, tai tie lašeliai nedžiūsta ir ilgai krenta. Temperatūrai siekiant 22-24 laipsnius lašeliai greičiau išdžiūsta ir virusas žūsta. Štai kodėl buvo tokios rekomendacijos - dažnas vėdinimas ir 22-24 laipsnių patalpų temperatūra. Tad jei laikysime 19 laipsnių temperatūrą, jau yra rizika, kad jūsų lašeliai gali negreitai išdžiūti“, - komentavo jis.

Sveikatos priežiūra ir patalpų mikroklimatas mokyklose ir darželiuose

Mokyklos ir darželiai aktyviai dalyvauja įvairiose sveikatinimo veiklose, siekiant užtikrinti gerą vaikų savijautą ir sveikatą. 2025 m. Spalio mėnesį paskyrėme teorinėms ir praktinėms edukacijoms sveiko maisto tema. Sveiki sumuštiniai suteikia energijos mokytis, aktyviai leisti laiką pertraukų metu. Taip pat pat spalio 10 dieną minėjome Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Ši diena mums priminė, kad mūsų jausmai ir mintys yra tokie pat svarbūs kaip fizinė sveikata. Su PUG ugdytiniais prisiminėme kada ir kaip taisyklingai plauti rankas. Rankas reikia plauti muilu ir vandeniu, nes taip nuplauname įvairius mikrobus. 2025 m. Rugsėjo mėnesį mokyklos IUG, PUG ir 1-4 klasių mokiniai aktyviai prisidėjo prie Europos judumo dienos minėjimo. Vaikai kartu leidosi į žingsnių iššūkį - daug vaikščiojo, žaidė judrius žaidimus ir dalyvavo įvairiose veiklose gryname ore. Bendromis pastangomis jie pasiekė įspūdingą rezultatą - nuėjo net 2 milijonus žingsnių! 1 klasės mokiniai dalyvavo praktinėje veikloje „Mano sveikas sumuštinis“. Vaikai patys rinkosi daržoves, sūrius ir kitus sveikus produktus, dėliojo sumuštinius ir mokėsi apie subalansuotą mitybą. Rugsėjo 29 d. su ikimokyklinio ugdymo vaikučiais minėjome Pasaulinę širdies dieną. 2025 m. Birželio mėnesį mokykloje vyko vaikų vasaros stovykla “Aktyvūs ir sveiki”. 2025 m. 1-4 kl. mokiniai dalyvavo teoriniuose ir praktiniuose užsiėmimuose “Pirma pagalba. Reaguok. Padėk. 2025 m. Balandis švaros mėnuo, todėl reikia rūpintis ne tik savo asmens higiena, bet ir aplinkos švara, kurioje mes gyvename. Aplinkos švara itin svarbi vaikų sveikatai, nes užteršta aplinka gali sukelti įvairias ligas ir sveikatos sutrikimus. Su 1-4 klasių mokiniais pamokų metu aptarėme išmaniųjų technologijų naudojimą, kaip atsiranda priklausomybė nuo ekranų, kokie elgsenos bruožai parodo, kad vaikai linksta į priklausomybę, apie saugų elgesį internete, virtualias patyčias. 2025 m. Kovo mėnesį su 5, 6, 7, 8 klasių mokiniais tęsėme aktualias temas, susijusias su priklausomybėmis išmaniosioms technologijoms. Su 3 A ir 3B klasių mokiniais vykdėme integruotas pamokas “Mankšta visam kūnui” kartu su ikimokyklinio ugdymo grupėmis “Nykštukais” ir “Boružiukais”. Su 1-4 klasių mokiniais kovo 22 d. Mokiniai dalyvavo pamokoje ” Vanduo sveikatos šaltinis”, kurioje sužinojo vandens reikšmę oranizmui ir jo naudingas savybes.

Šios veiklos padeda ugdyti vaikų sąmoningumą apie sveikatą ir skatina juos rūpintis savo gerove.

Karštis darbo vietoje: VDI rekomendacijos

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose - organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos.

Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.

VDI rekomendacijos karštam orui:

• Tinkamai kondicionuokite ir vėdinkite patalpas.
• Suteikite darbuotojams pertraukas atsivėsinti.
• Organizuokite darbus pavėsyje.
• Užtikrinkite, kad darbuotojai dėvėtų tinkamą aprangą ir galvos apdangalus.

Sausas oras žiemą: problemos ir sprendimai

Žiema - metas, kai dauguma laiko praleidžiame patalpose, tačiau būtent šiuo laikotarpiu namų oras dažnai tampa per sausas. Šildymo sezonas, prasta ventiliacija ir šaltas lauko oras daro tiesioginę įtaką patalpų mikroklimatui. Specialistai sutaria, kad optimalus oro drėgmės lygis namuose žiemą turėtų siekti 40-60 procentų. Būtent ši drėgmės zona laikoma palankiausia tiek žmogaus savijautai, tiek pačiai gyvenamajai aplinkai.

Ilgalaikis buvimas patalpose, kur oro drėgmė per maža, gali turėti tiesioginį ir ilgalaikį poveikį žmogaus sveikatai.

Galimos problemos dėl sauso oro:

• Odos problemos: sausa, šiurkšti oda, niežulys, šerpetojimas.
• Akių dirginimas: jautresnės akys, greičiau garuoja ašarų plėvelė.
• Kvėpavimo takų dirginimas: sausina nosies ir gerklės gleivinę, didina peršalimo riziką.
• Miego kokybės pablogėjimas: naktinis kosulys, užgulusi nosis, burnos sausumas.
• Bendras savijautos suprastėjimas: organizmas patiria papildomą stresą.

Sprendimai:

• Stebėkite oro drėgmės lygį namuose su higrometru.
• Naudokite oro drėkintuvus.
• Vėdinkite patalpas reguliariai.

Svarbu suprasti, kad oro drėkinimas turi būti kontroliuojamas. Siekiant sveiko mikroklimato namuose, būtina ne tik kovoti su sausu oru, bet ir stebėti, kad drėgmė neviršytų rekomenduojamo 40-60 procentų intervalo.

Išvados

Užtikrinant optimalią patalpų temperatūrą ir oro drėgmę, galime ženkliai pagerinti savo sveikatą ir savijautą. Svarbu reguliariai vėdinti patalpas, stebėti drėgmės lygį ir imtis priemonių, jei jis nukrypsta nuo normos. Taip pat svarbu laiku pastebėti ir pašalinti pelėsį bei laikytis VDI rekomendacijų karštomis dienomis darbo vietose.

Parametras	Rekomenduojamas lygis	Poveikis sveikatai
Temperatūra	18-22 °C (pažeidžiamiems asmenims 20-24 °C)	Per žema - sumažėjęs atsparumas infekcijoms, per aukšta - diskomfortas.
Drėgmė	35-60 %	Per maža - sausas oras, odos ir kvėpavimo takų problemos, per didelė - pelėsis.
Vėdinimas	Reguliarus	Užtikrina švarų orą, mažina virusų ir bakterijų koncentraciją.

tags: #zmogaus #sveikatai #palanki #patalpu #temperatura