Žmogus, Turintis Didelį Turtą: Apibrėžimas, Aspektai ir Rinkos Apžvalga

Kas iš tiesų yra turtas? Ar tai tik pinigų sankaupa, ar kažkas daugiau? Ar dvasingam žmogui reikalingas turtas? Šie klausimai kyla apmąstant materialinės gerovės vietą mūsų gyvenime ir visuomenėje.

Turtas yra perteklius, kai ko nors yra per daug, jeigu žiūrėsime į pačią žodžio prasmę. Tačiau ar, kalbėdami apie turtą, neturime galvoje tai, jog norime tiesiog turėti kokybišką pastogę, gerą maistą, tinkamą aprangą, kokybiškus darbo ir mokslo instrumentus? Galų gale gebėti keliauti ten, kur mus veda mūsų asmenybės, proto, sielos ir dvasios tobulėjimo poreikiai?

Jeigu žmogus visa tai turi, tai, pagal dabartinę sampratą, apie jį jau sakoma, kad jis turtingas. Tačiau jeigu pažvelgtume į patį archetipinį žodį „turtas”, vis dėlto tai dar nėra turtas, todėl aš manau, kad reikia taisyti požiūrį į jį.

Jeigu Jūs iš tiesų kalbate apie turtą kaip apie pinigų sankaupą, kai siekiama turėti kuo daugiau, tai nemanau, kad dvasingam žmogui to iš tiesų reikia - tai nėra būtina jo evoliucijai. Bet jeigu Jūs turite omenyje, kad Jums reikalinga materiali bazė, kokybiška pastogė, maistas, darbo instrumentai, gebėjimas sukurti ryšį su pasauliu (tai yra keliauti, mokyti ir t.t.), tai Jūs kalbate ne apie turtą, o apie gerovę.

Žodis „affluent“ kilęs iš lotynų kalbos, apibūdina asmenis ar vietas, turinčias didelį turtą, išteklius ar gerovę. Pagrindinė reikšmė yra susijusi su materialine gerove, tačiau dažnai šis žodis vartojamas ir platesniu kontekstu, apibūdinant vietas, kuriose gausu išteklių, ar žmones, kurie priklauso aukštajai socialinei klasei. Lietuvių kalboje tiesioginio žodžio „affluent“ atitikmens nėra, tačiau galima vartoti derinius kaip „turtingas“, „gerai gyvenantis“, „gausus išteklių“.

Dvasinis Žmogus ir Materiali Gerovė

Buvo užduotas klausimas: „Kodėl žmonės, kurie, atrodo, visai nėra dvasingi ir to verti, turi materialų turtą, o žmonės, kurie atrodo subtilesni, geresni ir dvasingesni, žiūrėk, vargsta, skursta? Kodėl taip yra? Yra vienas etapas, kada žmogus tiesiog plėšriai, egoistiškai siekia tikslo, nesirinkdamas priemonių. Jis labai to trokšta, ir vien dėl to, kad įdeda daug gudrumo ir pastangų, yra to vertas. Žinoma, laikinai.

Vėliau siela tobulėja, pereina jaunos sielos periodą ir bręsta, siekia subtilumo, gerumo, atjautos, pasiaukojimo ir materialaus turto aktualijos tampa nebe tokios svarbios, o neretai jo apskritai atsisakoma - kaip vilionių, pagundų, kaip to, kas tvirkina. Ir dažnai nueinama per toli. Bandoma atsiplėšti nuo turto, pinigų, vilionių, einama į vienuolynus, pasukama materialaus turto visiško atsisakymo keliu.

Reikia tiesiog suprasti, kad jeigu norite turėti materialią gerovę, Jūs turite jos norėti, Jūs turite jos neniekinti, nesmerkti, Jūs turite įdėti pastangų, kad tai būtų. Jūs turite tikėti, kad ji galima Jūsų gyvenime. Tai turi būti stabili tėkmė Jūsų sąmonėje, palaikanti materialios gerovės prasmės sąvoką. Tai yra reikalinga, prasminga. Reikalinga energija, kuri palaikytų to buvimą Jūsų gyvenime, tada gerovė galės būti Jūsų gyvenime jau nauja kokybe.

Jūs galėsite žiūrėti ir mokytis, kaipgi to siekti ne plėšriai, ne egoistiškai, kaip tai turėtų daryti jau brandesnė, subtilesnė siela savo talentų, gebėjimų pagalba, kad jinai būtų ne tik talentinga, kūrybinga, bet ir sukūrusi sau materialios gerovės pagrindą.

Jeigu Jūs iš esmės manote, kad materiali gerovė nėra reikalinga dvasingam žmogui, kad tai yra prieštaringi, priešingi dalykai, tada ir nedejuokite. Tada su šventu, begaliniu kuklumu, saiku ir askeze priimkite tai, kad Jūs galite nieko neturėti, valgyti bet ką, rengtis bet kaip, gyventi bet kur ir tiktai padėti artimajam visur, kur tiktai jam to reikės.

Juk jeigu nesate toks vienuolis ar vienuolė, jeigu neturite tokio požiūrio į askezę, į atsisakymą - švento, tyro, vientiso, - tada keiskite savo požiūrį į materialią gerovę, išdrįskite jos negobšiai norėti, jos siekti neplėšriai. Būkite dvasingas žmogus, kuris protingai kuria materialią gerovę, jos neniekina ir nesidairo į šonus, mąstydamas: „Kodėl kitas, žiūrėk, toks pilvūzas, grubus, įžūlus, o turi?

Siela dažnai nusikalsta, siekdama materialaus turto, o vėliau apskritai nebenori į tai net žiūrėti. Kartais tai užsitęsia kelis gyvenimus. Bet po to ateina naujas etapas ir svarbu pamatyti naujus, pozityvius būdus, kaip galima ramiai, harmoningai, neskubant kurti visa apimančią gerovę.

Nekilnojamasis Turtas: Apibrėžimas ir Kategorijos

Nekilnojamasis turtas (NT) yra turtas, kuris pagal savo prigimtį yra nekilnojamas, arba kilnojamasis turtas, kuris įstatymais pripažintas tokiu. Nekilnojamasis turtas pagal prigimtį yra žemė ir su ja susiję daiktai, tokie kaip pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kita, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų naudojimo paskirties ir iš esmės nesumažinus jų ekonominės vertės.

Įstatymai nekilnojamuoju pripažįsta kilnojamąjį turtą, kuriam nustatyta privaloma teisinė registracija, pavyzdžiui, laivus, orlaivius, kosminius laivus. Įstatymai nekilnojamaisiais daiktais gali pripažinti ir kitą turtą, pavyzdžiui, įmonę.

Nekilnojamąjį turtą galima suskirstyti į dvi kategorijas:

• Gyvenamasis nekilnojamasis turtas: butai, individualūs gyvenamieji namai, sodybos, kotedžai, vasarnamiai ir kita.
• Komercinis nekilnojamasis turtas: turtas, duodantis pelną ir turtas, sudarantis sąlygas gamybinei veiklai (sklypai, patalpos ir panašiai).

Be to, gyvenamasis ir komercinis nekilnojamasis turtas gali būti skirstomas į ekonominę, vidutinę ir prestižinę klases.

Komercinis Nekilnojamasis Turtas

Komercinis nekilnojamasis turtas - nekilnojamojo turto objektai, skirti komercinei veiklai vykdyti. Komercinio nekilnojamojo turto objektai pagal savo paskirtį gali būti bendros paskirties patalpos (viešbučiai, barai, kavinės, restoranai, sporto klubai ir pan.), prekybai skirti objektai (parduotuvės, prekybos ir pramogų centrai, prekyvietės ir kt.), biurų patalpos, pramonės objektai (pramonės įmonės, sandėliai, dirbtuvės), socialiniai (medicinos įstaigos, oro uostai, stadionai ir pan.).

„Įdomiausia tai, kad gyvenamasis nekilnojamasis turtas kai kuriais atvejais taip pat gali papulti į komercinio NT sąvoką, kai, pvz., investuotojas investuoja lėšas į didelį butų ar namų skaičių ir juos išnuomoja”, - teigia M.Savicki.

Kaip Uždirbti iš Komercinio NT?

Paprastai komercinis nekilnojamasis turtas yra perkamas investicijai, t.y. siekiant uždirbti pajamų. O jas uždirbti galima trimis būdais:

1. Nuomojant įsigytą objektą;
2. Įsigytą objektą perparduodant;
3. Naudojant nekilnojamojo turto objektą savo komercinei veiklai vykdyti.

Populiariausias ir paprasčiausias būdas gauti pajamų iš komercinio nekilnojamojo turto - tokį turtą išnuomoti. Tam tinka verslo centrai, prekybos centrai, administracinės patalpos, sandėliai, žemės sklypai ir pan. Išnuomotame objekte nuomininkai - verslininkai - kuria savo verslus, teikia įvairias paslaugas, užsiima gamyba. Komerciniame objekte vykdoma veikla paprastai būna gerokai pelningesnė, nei pati objekto nuoma.

„Brangiems, stambiems NT objektams labiau būdingas ilgalaikis investavimas ir laukimas, kol kainos ženkliai pakils, ir pardavus tokį turtą būtų gaunamas solidus pelnas. Dažniausiai tai būna žemės sklypai”, - savo įžvalgomis dalinasi M.Savicki.

Nekilnojamojo turto, skirto nuomai, patrauklumą lemia jo lokacija, rentabilumas, atsiperkamumas, kokybė ir prognozuojamas likvidumas. Kuo geresnė lokacija, tuo didesnė tikimybė iš nekilnojamojo turto nuomos gauti geriausią grąžą. Vis tik svarbiausia - gerai įvertinti norimo įsigyti NT likvidumą bei numatyti ir apskaičiuoti įsigijus tokį turtą galimai atsirasiančias būtinas papildomas investicijas, išlaidas.

Patyrę investuotojai teigia, kad kavinės ar grožio salonui tinkančios patalpos paprastai yra pelningesnis pirkinys nei butas: investicijų atsipirkimo laikotarpis yra trumpesnis, o nuomos kainos - didesnės.

Kaip vieną pagrindinių nuomojamo komercinio nekilnojamojo turto privalumų išskiria klientų stabilumą, kurį garantuoja ilgalaikės nuomos sutartys. Dažniausiai verslo klientai, ypač didesni verslai, kurdami savo verslą, renkasi 5 metų ir ilgesnes fiksuotas sutartis. Taip pat tokie klientai linkę investuoti savo lėšas į patalpų atnaujinimą, siekiant sukurti pačią geriausią darbinę aplinką savo darbuotojams ar kitai veiklai.

Investuotojai kaip komercinio nekilnojamojo turto pranašumą mini ir tai, kad, priešingai nei gyvenamojo NT sektoriuje, visi sandoriai su komerciniu turtu paprastai yra oficialūs. Profesionalūs teisininkai ir nekilnojamojo turto specialistai dirba pagal sutartis, kad investuotojas galėtų būti tikras dėl viso proceso teisėtumo.

Dažnai būna taip, kad komercinio turto kainą išaugina jame vykdoma veikla. Jis pateikia pavyzdį, kai patalpas išsinuomoja prestižinio prekės ženklo atstovai ir ilgainiui jie pradeda diktuoti tos gatvės ar rajono madas, pritraukdami pasiturinčius klientus ar sukurdami didesnius žmonių srautus.

Prieš investuojant į komercinį turtą, be jokios abejonės reikia atlikti daug namų darbų.

Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas Lietuvoje

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto apmokestinimą, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Nekilnojamojo Turto Vertinimas Lietuvoje

Nekilnojamajam turtui taikoma specialaus vertinimo procedūra - nekilnojamasis turtas gali būti vertinamas rinkos vertės pagrindu siekiant sužinoti rinkos kainą, už kurią nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas vertinimo dieną, taip pat gali būti vertinamas remiantis žinybiniais instituciniais (ne rinkos) metodais, pavyzdžiui, vertė nustatinėjama atliekant buhalterinę apskaitą, kadastrinį vertinimą, deklaruojant ar apmokestinant turtą ir kita.

Nekilnojamojo turto vertė nustatoma taikant lyginamosios (pardavimo kainos analogų), atkuriamosios (išlaidų, būtinų atkurti nekilnojamąjį turtą, apskaičiavimas), naudojimo pajamų (vertė nustatoma kapitalizuojant iš nekilnojamojo turto gaunamas pajamas) ir ypatingosios (taikomas unikalioms meno ar istorijos vertybėms) vertės metodą.

Nekilnojamasis turtas dažniausiai vertinamas, kai jis parduodamas, perduodamas kaip nepiniginis įnašas, mainomas, dovanojamas, paveldimas, apdraudžiamas, apmokestinamas, įkeičiamas, išnuomojamas, pripažįstamas bešeimininkiu ir kita.

Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas remiantis sutartimis ar įmonės (įstaigos, organizacijos), kurios vidaus reikmėms ir tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas turto vertinimas, pavedimu.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (1999, nauja redakcija įsigaliojo 2012) turto vertinimo subjektais laikomi užsakovai ir turtą vertinančios įmonės, taip pat vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotos institucijos.

Nekilnojamojo turto vertintoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą (kvalifikacijos atestatą) ir besiverčiantis nekilnojamojo turto vertinimo veikla.

Nekilnojamąjį turtą vertinanti įmonė, išskyrus vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotą instituciją, privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu.

Nekilnojamojo turto vertintojų ir nekilnojamąjį turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas.

Nekilnojamasis turtas vertinamas remiantis vyriausybės 2012 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika ir 2005 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis (nauja redakcija 2011).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą (1996, nauja redakcija 2001) nekilnojamojo turto registrą tvarko Registrų centras, pavaldus Teisingumo ministerijai.

Nekilnojamojo Turto Rinkos Apžvalga

Lietuvos komercinio NT investicijų rinką vadinti pilnai atsigavusia vis dar būtų drąsu, tačiau statistika nuteikia pozityviai bei sufleruoja apie platesnius reiškinius. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto už 183 mln. Eur - beveik dukart daugiau nei prieš metus ir gana netoli visų 2024-ųjų rezultato.

Beveik pusė šios sumos - 86 mln. Eur - buvo išleista prekybinės paskirties objektų įsigijimui, o trečdalis skirta jau kurį laiką stipriai atrodančiam sandėliavimo ir gamybinių pastatų segmentui.

Rinką džiugina ne vien klasikinės stabilų pajamų srautą generuojančios, bet ir ilgalaikės, vystymui skirtos investicijos. Tarp ryškiausių tokių pavyzdžių - vieno investicinio fondo už daugiau kaip 12 mln. Eur įsigytas Mykolo Romerio universiteto pastatų kompleksas Antakalnyje.

Ši investicija svarbi kaip solidaus investuotojo pasitikėjimo Lietuvos NT rinkos ateitimi išraiška.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,1%.

Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 8,2% (2025 metų liepos metinis augimas siekė 7,2%).

2025 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,2%, 0,9%, 0,8%, 1,5% ir 1,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.813 Eur (+33 Eur/m²), 1.977 Eur (+18 Eur/m²), 1.842 Eur (+14 Eur/m²), 1.234 Eur (+18 Eur/m²) ir 1.216 Eur (+22 Eur/m²).

Per metus (2025 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2024 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 7,4%, Kaune - 10,5%, Klaipėdoje - 8,2%, Šiauliuose - 8,4% ir Panevėžyje - 9,6%.

„Šalies būsto rinka šiuo metu išgyvena savo aktyviausią periodą per pastaruosius trejus metus. Būsto paskolų palūkanos yra sugrįžusios į 2022 metų rugsėjo mėnesio lygį ir bendras skolinimosi mastas pasiekė dar anksčiau nematytas apimtis. Lietuvos banko duomenimis, naujai sudarytų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma šių metų liepos mėnesį sudarė 3,64%, o per mėnesį suteiktų naujų būsto paskolų suma pirmą kartą istorijoje viršijo 300 mln. eurų ribą (323 mln. eurų).

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,7%.

Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 7,2% (2025 metų birželį metinis augimas siekė 6,7%).

2025 metų liepos mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 1,7%, 0,7%, 0,3% ir 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.780 Eur (+12 Eur/m²), 1.959 Eur (+33 Eur/m²), 1.828 Eur (+12 Eur/m²), 1.216 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.194 Eur (+2 Eur/m²).

Per metus (2025 metų liepos mėnesį, palyginti su 2024 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 6,3%, Kaune - 9,4%, Klaipėdoje - 7,3%, Šiauliuose - 7,5% ir Panevėžyje - 7,6%.

„Naujausi rinkos duomenys rodo, kad šalies būsto rinkos atsigavimo tempas nelėtėja. Šių metų liepos mėnesį Lietuvoje užfiksuotas didžiausias būsto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius nuo 2021 metų pabaigos.

VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų liepą šalyje namų įsigyta 17% daugiau, o butų - net 35% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. Turto aprodymas potencialiems pirkėjams - labai svarbus žingsnis.

Pagrindiniai patarimai, kaip tinkamai aprodyti turtą potencialiems pirkėjams:

• Jeigu rūkote namuose ar laikote naminius gyvūnus, būtinai gerai išvėdinkite patalpas.
• Pasistenkite, kad rodant patalpas, jose būtų kuo mažiau žmonių, geriausia vienas, t.y.
• Rodymo metu apie turtą rekomenduotume kalbėkite tik teigiamai.
• Jokiu būdu neminėkite savojo turto trūkumų, nes kad ir kaip keistai tai beskambėtų VIENAM TAI BUS TRŪKUMAI, O KITAM- PRIVALUMAI. Sakydami savo turto trūkumus, prarandate derybines pozicijas, t.y.
• Į pateiktus klausimus atsakinėkite trumpai ir draugiškai, nesiplėskite, kuo mažiau kalbėsite Jūs, tuo jums geriau.
• Visuomet būkite mandagūs, bet nesistenkite įtikti.
• Rodydami turtą potencialiems pirkėjams stenkitės daugiau klausyti, ką sako jie, o ne kalbėti patys, nes tik klausydamas, ką šneka pirkėjas, gali suprasti tikruosius jo pirkimo motyvus ir tai panaudoti derybų metu.

Apibendrinant, svarbu paminėti, jog vertindamas Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto ateities perspektyvas, M.Savicki nusiteikęs pozityviai. Jis mano, kad Lietuvos laukia staigus popandeminis atsigavimas. Nors ir dėl nevienodų karantino atlaisvinimų skirtingu tempu, tačiau jau pastebima, kad verslai grįžta į biurus, į nuomojamas patalpas.

Ateities prognozės Vilniui bei Lietuvai, yra pačios puikiausios. Asmeniškai matau Baltijos šalis kaip pavyzdinį ES regioną. Lietuvos žmonių išsilavinimas, pasiekimai, veržlumas, verslumas, žingeidumas niekuo neatsilieka nuo ES pirmūnių, o dažnu atveju ir lenkia. Vadinasi, investicijos į Lietuvos ekonomiką tik didės. Lyginant Lietuvos komercinį turtą su regiono valstybėmis, jis yra labai patrauklus.

Butų kainų pokyčiai Lietuvos didmiesčiuose 2024-2025 metais

tags: #zmogus #turintis #dideli #turta #turtuolis