Namo Kirčiavimas Lietuvių Kalboje

Lietuvių kalbos žodžių kirčiavimas yra svarbi kalbos dalis, turinti įtakos žodžių tarimui ir reikšmei. Šiame straipsnyje nagrinėsime daiktavardžio "namas" kirčiavimą, jo reikšmes ir vartojimą frazeologizmuose.

Žodžio "Namas" Reikšmės

Žodis "namas" turi kelias reikšmes:

• Gyvenamasis ar šiaip koks trobesys.
• Šeimos ūkis, sodyba.
• Šeimyna, žmonės, drauge gyvenantys.

Frazeologizmai su Žodžiu "Namas"

Žodis "namas" dažnai naudojamas įvairiuose frazeologizmuose, kurie suteikia jam papildomų prasmių ir atspalvių:

• Amžinas namas - kapas, karstas: Amžiną namą tik giltinė pastato.
• Kortų namelis - apie tai, kas labai netvirta, greit suyra: Visa ta teorija sugriuvo kaip kortų namelis.
• Kūdikio namas - placenta.
• Namų namas - viena prie kitos gyventojų trobos: Čia namų namas, be pigė ir nelaimei atsitikus.

Taip pat, "namų namas" gali reikšti didelį patogumą: Jau tau ten gyvent - namų namas. Čia jiem namų namas (arti) medžiai parsivežt, tai gal kad ir brangiau mokėti.

Bendrieji Kirčiavimo Principai

Dauguma kalbų turi fiksuotą kirtį (Girdenis, A. (1995)), t.y. galima nusakyti griežtomis taisyklėmis. Teiginiai nurodo kirčio nutolimą nuo žodžio pradžios ar pabaigos. Pavyzdžiui, pastoviai kirčiuojamas pirmasis arba paskutinis žodžio skiemuo. Kirčio vieta priklauso ne tik nuo žodžio ribų, bet ir nuo balsių bei skiemenų kiekybės.

Kai kurios kalbos, tokios kaip anglų, turi laisvą kirtį, todėl tenka naudoti statistinius metodus.

Žodyno Apimtis ir Sudėtingumas

Žodynas galėtų turėti apie 70000 žodžių lizdų, įskaitant TŽŽ [3] 21159 žodžius. Būtų galima pridėti pavardžių žodyną, vietovardžių žodyną. Lietuvių kalbos žodis "nebeprisikiškiakopūsteliaudavome" turi 31 raidę. Toks žodynas užimtų iki 2,17 MB. Tačiau panagrinėkime, pvz., žodį "nešti". Šis žodis turi daug formų: kamieną "neš", galūnes, bendraties galūnes, prieveiksmio galūnes. Iš viso 558. Dalelytės "nebe", "tebe" sudaro 61 kombinaciją. Pridėjus dalelytės "si" kombinacijas, iš viso gaunama 63902. Pridėjus tokius žodžius kaip "nešinėti", žodžių skaičius dar padidėja. Visų galimų žodžio formų numatymas kompiuteriui užimtų pernelyg daug laiko.

Žodyno sudarymui ir kirčiavimui reikalinga informacija. Taip pat turėtų būti informacija ir kaip ją reikėtų saugoti.

Šiame darbe apsiribojama tik atskirų žodžių kirčiavimu, t.y. naudojamasi jokia gretimuose žodžiuose esančia informacija. Žodžiai kirčiuojami skirtingai.

Reikalavimai Kirčiavimui

Yra keletas reikalavimų, kuriuos reikia įgyvendinti kirčiuojant žodžius:

1. Žodžiai turi būti kirčiuojami teisingai.
2. Reikia atsižvelgti į žodžių homografiją, kai žodžiai rašomi vienodai, bet kirčiuojami skirtingai. Pvz., "li‘epų" ir "Lie~pų" (pavardė "Liepus").
3. Reikia atsižvelgti į žodžių gramatines formas.

Kirčiavimo Algoritmai

Kirčiavimo algoritmai gali būti grindžiami įvairiais metodais. Pavyzdžiui, nagrinėjamas žodis, nustatoma jo gramatinė forma, ir pagal tai žodis sukirčiuojamas. Taip pat, galima naudoti tikrų skiemenų kirčiavimo dažnį ir pan. Svarbu atsižvelgti į tai, kad skirtingoms kalbos dalims reikia taikyti visai skirtingus kirčiavimo algoritmus.

Informacija, reikalinga žodžių kirčiavimui, yra didelis ir sudėtingas uždavinys. Įvairių žodžio gramatinių formų sudarymą pavadinkime kaitymu. Žodžiai gali būti skirstomi į 1) kaitomus (daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai), 2) iš dalies kaitomus (pvz., neasmenuojamos veiksmažodžių formos, pvz., dalyviai) ir 3) nekaitomus.

Kaitomi žodžiai gali būti skaidomi į kamieną ir galūnę. Žodžių sudarymą prie kamieno pridedant galūnę. Žodžių daryba naudojantis priešdėliais ir priesagomis nebus nagrinėjama. Darybos priesagos bus laikomi kamieno dalimi.

Daiktavardžiai kaitomi skaičiais (vienaskaita ir daugiskaita) ir linksniais. Bendrinėje lietuvių kalboje yra 6 linksniai. Kai kuriais atvejais šauksmininkas sutampa su daugiskaitos vardininku.

Būdvardžiai dar kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais. Taip pat būdvardžiai turi laipsnius: aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Įvardžiai taip pat kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais. Jie gali būti įvardžiuotinėmis formomis.

Kiekvieną galūnių rinkinį sudaro 13 linksnio galūnių grupių. Kamienų grupavimą ir šias grupes vadinsiu kamienų tipais. Pavyzdžiui, "arkl-ys". Jie gali įgyti tik skirtingas galūnes. Yra daiktavardžių ir būdvardžių kamienų tipai. Daiktavardžių galūnių grupės sutampa.

Žodžiai skaidoma į kirčių rinkinius. Kiekviename linksnyje yra kirtis. Kirčiuotė nusako kirčių rinkinį. Kiekvienai kirčiuotei apibrėžtume po kirčių rinkinį. Kirčiuočių susidarytų 268 kombinacijos, t.y. rinkinius po 13 kirčio vietos požymių. Žodžiai gali būti kirčiuojami pagal tą patį kirčių rinkinį.

Algoritmas turi ieškoti kirčio vietos atitinkamai kamiene arba galūnėje. Svarbi informacija apie kirčio vietą žodyje.

Žodžio kamienu laikomas jo vienaskaitos vardininko kamienas. Yra žodžių, kurie baigiasi "d" arba "t". Tokiu atveju reikia atsižvelgti į kamienus: besibaigiančiu "dž" arba "č" ir besibaigiančiu "d" arba "t".

Kirčio vietai nustatyti reikia panaudoti papildomą algoritmą. Pavyzdžiui, žodžiai "milijonas", "milijardas" traktuojami kaip daiktavardžiai. Į nekaitomų žodžių bazę įrašyti "šituo~", "šitie~" ir "šituo~s".

Atributas Pavadinimas sutampa su kirčiuojamo žodžio pabaiga. Tačiau atmetus galūnę "-ų" liekęs kamienas baigiasi balse "i".

Nėra jokių kamieno ir galūnės ribą žyminčių požymių. Tiek galūnės, tiek kamienai gali turėti įvairų raidžių bei skiemenų skaičių.

Sąraše būna daugiau, nei vienas įrašas. Iš jų antra, ketvirta ir penkta atmetamos, nes kamieno gale lieka balsis.

Yra žodžių "žalias", "žalas" ir "žala" kamienas. Kombinacijas. Algoritmas iš pradžių atskiria galūnę, o tik po to ieško kamieno.

Veiksmažodžiai gali turėti priešdėlių grupę. Priešdėlius vadinsime kaitymu. Pavyzdžiui, pridedant priesagą "io" gaunama "neš-io-ti". Priesagos bus laikomos kamieno dalimi, t.y. "io" - priesaga, o "as" - galūnė.

Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis, skaičiais, laikais (esamojo, būtojo kartinio laiko ir būsimojo laiko), nuosakomis (tiesiogine, tariamąja, liepiamąja) ir rūšimis (veikiamąja ir neveikiamąja). Pavyzdžiui, "kirs-ti". Kiekvienas veiksmažodis turi savo galūnių rinkinį. Galūnių rinkinį apibrėžia asmenuotė. Asmens galūnę paprastai išskiriamos 3 esamojo laiko asmenuotės (1. 2. "i", 3. "o") ir 2 būtojo kartinio laiko asmenuotės (1. "o", 2. "-ė"). Būsimojo laiko 3 asmenyje - "-s".

Sangrąžiniai veiksmažodžiai turi sangrąžinę dalelytę "si". Kai kurios formos turi ne tik galūnę, tačiau vis vien nagrinėjamos visos gramatinės formos. Formos kirčio vieta nustatoma pagal tam tikras taisykles. Veiksmažodžių formas suskirstykime į grupes.

Pavyzdžiui, "neš" + "siu" = "nešiu", "vež" + "siu" = "vešiu" (Ambrazas, V., K. Girdenis … [et al.] (1996) 341 psl). Paieškai naudojami keli kamienai. Kamieno gale esantys "d" ir "t" virsta atitinkamai "dž" ir "č". Pavyzdžiui, "eiti" - "ein-a", "ved-ti" - "ved-a", "sod-inti" - "sod-ina". Šią galūnę turinčiuose žodžiuose gali keistis kamieno balsiai. Pavyzdžiui, "i" arba "u".

Priešdėlių grupėje gali būti tik priešdėlyje. Kaip nustatyti, ar galūnė sangrąžinė? Yra nesangrąžinės, ir ne. Pavyzdžiui, sangrąžinė bendratis "kerptis" ir sangrąžinio esamojo laiko padalyvio "kerpantis" (ką veikiant) galūnė. Iš priešdėlių ir dalelyčių buvo sudarytos 252 priešdėlių grupes. Priešdėlių grupės sudarymo tvarka.

Buvo sukurta 1065 veiksmažodžių kamienų duomenų bazė. Kaip ir būdvardžių atveju. Reikia nurodyti kirčiuotos raidės vietą kamienuose.

Jei kamienas nekirčiuotas, tai kirčiuojamas priešdėlis, jei yra pačia gramatine forma "y~ra". Paprasčiausiai kirčiuotų žodių sąraše gaunami keli įrašai. Tokiu atveju reikėtų įrašyti į nekaitomų žodžių žodyną kaip išimtį.

Buvo sukurta 1065 veiksmažodžių kamienų ir 2306 nekaitomų žodžių duomenų bazės.

Kirčiavimo Taisyklių Pavyzdžiai

Žemiau pateikiama lentelė su keliais pavyzdžiais, kaip kirčiuojami žodžiai, atsižvelgiant į jų gramatinę formą ir kamieno tipą.

tags: #zodis #kotedzas #kirciavimas