Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka - unikalus ir vertingas palikimas, mūsų tapatumo ir savasties pagrindas, kuriame atsispindi šimtmečiais gyvavusios gyvenimo tradicijos, istorinės atminties ženklai, kartų ir giminių ryšiai. Žurnalo „Supernamai“ patirtis rodo, kad rąstiniai namai - skaitytojų itin mėgstama ir laukiama tema. Tačiau statistika byloja, kad tokie namai sudaro tik nedidelę dalį visų Lietuvoje pastatomų gyvenamųjų būstų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai prižiūrėti ir atnaujinti seną sodybą, kokie yra svarbiausi aspektai, į ką atkreipti dėmesį ir kaip planuoti darbus. Taip pat apžvelgsime, kaip sodybos tvarkymo žurnalai gali padėti įgyvendinti svajonių sodybą.
Sodybos tvarkymas - kūrybinis procesas
„Gyvenamojo namo aplinkos tvarkymas yra tokia pat kūryba, kaip muzikos ar dailės kūrinio“, − teigia kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Jablonskienė. Tačiau ar visi turime tą tikrojo menininko gyslelę? Štai dėl ko, kuriant gyvenamojo namo aplinką, nereikėtų remtis vien sava intuicija − riba tarp meno ir kičo tokia slidi. Aplink namą yra tiek daug darbo, kad ne visada spėjam pasidžiaugti to darbo vaisiais.
Kaip susikurti gražią, ilgaamžę aplinką, kad aplinkos apželdinimas nesukeltų daug nepatogumų? Pagrindinis šiuolaikinio gyvenamojo namo išskirtinumas yra sandarumas. Ši savybė padeda išsaugoti šilumą namuose ir tokiu būdu sutaupyti daugybę energijos. Tačiau itin didelis sandarumas praktiškai neleidžia patekti šviežiam orui į mūsų namus.
Nuo idėjos iki rakto: mano naujas salonas
Paveldo Vertės Suvokimas ir Darbų Planavimas
Kaip teigia architektė dr. Rasa Bertašiūtė, imantis medinio namo priežiūros ir tvarkymo darbų, visų pirma būtina suvokti paveldo vertę (istorinę, architektūrinę, menotyrinę) ir nustatyti, ką būtina išsaugoti. Anot medinės architektūros tyrinėtojos, kuo mažiau keičiame seną pastatą, tuo daugiau išsaugome ir perduodame informacijos ateities kartoms. Taip pat reikia įvertinti esančių pažeidimų pobūdį, apimtis bei priežastis ir atitinkamai susiplanuoti darbus: išsiaiškinti neatidėliotinus, kad būtų išvengta grėsmingų pokyčių (pvz., prakiurusio stogo, lietvamzdžių, latakų tvarkymas) ir tolesnius darbus, kurių metu būtų panaikinti per laiką įvykę pakitimai, atnaujinti sunykę elementai (pvz., sienų perdažymas, langų sutvarkymas).
Senos sodybos priežiūra ar jos atnaujinimas dažnai atrodo sudėtingas, daug laiko ir investicijų reikalaujantis užsiėmimas. Tačiau tinkamai įvertinus statinių būklę ir iš anksto susiplanavus reikalingus darbus, tai gali tapti puikiu laisvalaikio praleidimo būdu, teikiančiu atokvėpį darnoje su gamta ir gilinančiu ryšį tarp skirtingų kartų, kuomet prie senelių statytų namų, jų puoselėtos sodybų aplinkos turi galimybę prisiliesti ir trečioji ar ketvirtoji karta - vaikaičiai ir provaikaičiai.
Namo pamatai ir stogas, kaip žmogui batai ir kepurė, yra svarbiausi norint tinkamai pasirūpinti namo būkle ir ilgaamžiškumu. Labiausiai namo sveikatos būklei kenkia drėgmė, kuri atsiranda dėl gruntinių vandenų, lietaus, sniego poveikio, blogo patalpų vėdinimo.
Lietuvos etnografiniai regionai
Medinio Namo Ypatumai
Pagrindinis sodybos pastatas - gyvenamasis namas - kaimo sodybose būdavo statomas iš medžio. Medis - ypatinga medžiaga, kuri nuolat kinta, reaguoja į aplinkos pokyčius lyg gyvas organizmas: juda, traukiasi, plečiasi. „Labai svarbu pajausti statinį, suprasti kaip ir kodėl jis atsirado ir keitėsi, išmokti skaityti medžio rievėse paliktus laiko ženklus. Toks santykis neįgyjamas per vieną dieną, tapus sodybos savininku, jam, kaip ir žmogiškiesiems ryšiams, reikalingas laikas, rūpestis, atsakomybė“ - patarimais iš savo ilgametės medinių namų restauravimo patirties dalijasi dailidystės amatą puoselėjantis meistras Saulius Sakalas.
Pamatų ir Stogo Priežiūra
Imantis tvarkymo darbų, visų pirma svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar aplink namą yra pakankamas vandens nuolydis, ar pamatuose nėra matomų įtrūkių, plyšių, nubyrėjusio tinko, pasvirusių, įlinkusių, išsipūtusių vietų, ar pamatai vietomis nėra pasmegę. Tai dažniausiai pasitaikantys pamatų pažeidimai, dėl kurių, laikui bėgant, apatiniai sienojai ima liestis su žeme, įgauna drėgmės ir pradeda pūti. Tinkamai pasirūpinus namo „kojomis“, kad tvirtai ir sausai stovėtų ant žemės, reikia skirti dėmesio jo apsaugai nuo lietaus ir sniego - įvertinti stogo būklę.
Dėmesį reikia atkreipti į tai, ar nėra matomų stogo dangos pažeidimų, ar nesimato drėgmės požymių stogą laikančiose konstrukcijose (gegnės, grebėstai), ar gerai užsandarintas kraigas, stogo kraštai ties kaminais, kitose lūžio vietose, ar tinkamai pritvirtinti, neįtrūkę lietvamzdžiai, o jais nutekantis vanduo netykšta ant pamatų ir sienų. Rimtesnis darbas - susidėvėjusios stogo dangos keitimas - turi daug ir įvairių galimybių, o sprendimų pasirinkimas priklauso nuo šeimininkų matomos sodybos vizijos, stogo būklės, finansinių galimybių.
Visų pirma - tai senos stogo konstrukcijos išsaugojimas ar pakartojimas, nes originali stogo forma, nuolydis, proporcijos ir danga formuoja pastatų architektūrinį vaizdą, kuris laikomas paveldo vertybe. Priimant sprendimus dėl stogo dangos taip pat svarbu išsiaiškinti, ar ji nebus per sunki stogo konstrukcijai: tam reikia kruopščiai paskaičiuoti laikančiųjų konstrukcijų techninius duomenis.
Sienojų Būklė
Dažniausiai būna pažeisti apatiniai namo sienojai, kuriuos galima atnaujinti ar pakeisti atliekant pamatų restauravimo darbus. Tačiau būtina skirti dėmesio ir kitų namo sienojų būklei, jie juk taip pat nuolat veikiami lietaus, sniego, vėjo bei saulės ir per ilgesnį laiką neišvengiamai atsiranda jų pažeidimų (dažniau pietinėje namo pusėje, taip pat rąstų sujungimo vietose). Svarbu įvertinti pažeidimų laipsnį: jeigu jis nedidelis, užtenka pakeisti tik dalį sienojo, jeigu labiau nukentėjusi vien išorinė rąsto dalis, galima pakeisti tik ją, o jeigu pažeidimai tokie, dėl kurių kyla pavojus namo konstrukcijai ir saugumui, reikia sienojus keisti naujais.
Daugeliui etnografinių sodybų entuziastų maloniausias akiai - autentiškas natūralių rąstų namo vaizdas, tačiau siekiant namą pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimo būdui, kuomet norima daugiau komforto ir patogesnių gyvenimo sąlygų, galimi įvairūs rastų „aprengimo“ būdai.
Sodybos Apželdinimas
Dažniausiai pradedama nuo sodybos augalų išvalymo, kad galima būtų kurti aplinką kaip ant balto lapo. Darbus sodyboje reikia pradėti nuo augančių augalų peržiūrėjimo ir susirašymo. Jeigu patiems sunku išsiaiškinti, atpažinti, juolab jeigu patys tų augalų nesodinote, paprašykite pagalbos žmogaus, kuris išmano daugiau už Jus. Esamų augalų sąrašas padės suprasti, kurie augalai vertingi, o kurie visai neverti dėmesio. Pamatysite, kad tarp menkaverčių krūmų įsipaišęs jaunas berželis, o štai tas keistas krūmas - pasirodo, riešutus dovanojantis lazdynas.
Žinodami augalus, galėsite numatyti, kaip sodybos vaizdas keisis kelerių metų bėgyje. Susirašę augalus į lentelę, padarykite atskirą stulpelį, kur surašysite jų būsimą aukštį. Šią informaciją rasite internete arba augalų kataloge, konkretaus augalo apraše.
Kitas žingsnis - suskirstykite sodybą zonomis ir pasižymėkite savo plane, ką norite turėti ir matyti. Pasižymėkite tokius dalykus, kaip automobilio stovėjimo aikštelė, poilsio zona, pasižymėkite plotelius, skirtus augalų kompozicijoms (detalizuoti jų neskubėkite). Toks planas reikalingas tam, kad žinotumėte, kokios zonos turi likti tuščios, o kuriose kažkas augs.
Sodybos apželdinimo planas
Naudingi Patarimai ir Išvados
Sodybos tvarkymo žurnalai gali tapti puikiu įkvėpimo šaltiniu ir praktinių patarimų rinkiniu. Juose rasite ne tik gražių nuotraukų, bet ir profesionalų rekomendacijų, kaip prižiūrėti medinius namus, planuoti apželdinimą, pasirinkti tinkamas medžiagas ir technologijas.
Nepamirškite, kad sodybos tvarkymas - tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės, kruopštumo ir meilės. Tačiau rezultatas - jauki, graži ir funkcionali sodyba - atpirks visus įdėtus darbus.
Lietuvoje kalkės žinomos nuo XIII a. - kai medinės pilys pradėjo neatlaikyti priešų atakų, pradėtos gaminti plytos. Į monolitą jos buvo jungiamos kalkių skiediniu, į kurį buvo dedama susmulkinto degto molio, kapotų šerių, žvyro ar smulkios plytų skaldos.
Mediniai namai Lietuvoje kai kam vis dar asocijuojasi tik su vėjų kiaurai košiamomis rąstinėmis kaimo trobelėmis. Tačiau paskutiniais metais išradus revoliucines medinės statybos technologijas ir sukūrus naujas šiltinimo ir izoliavimo medžiagas, medinė statyba išgyvena tikrą renesansą.
„Kupolas - tobula erdvė gyventi, dirbti ir kurti. Tai pati efektyviausia forma gamtoje, suteikianti didžiausią gyvenamosios vietos plotą naudojantis mažiausiu žemės paviršiaus plotu“, - sako Tautvydas Šimkus, didžiausio Lietuvoje, o ir vieno didžiausių Europoje kupolinio gyvenamojo namo sumanytojas, statytojas ir savininkas.
Lietuvoje, kur daugiau nei pusę metų jaučiame natūralios šviesos trūkumą, įrengti kokybišką apšvietimą svarbu kiekvienuose namuose. Čia kiekvienas sukasi kaip gali - vieni išmaniai, kiti naudoja tradicines technologijas. Šiuo atveju namuose stengiamasi įrengti kuo daugiau įvairiausių šviestuvų.
Gyventi greta vandens žmones traukė visais laikais, visose šalyse - ypač šiltojo klimato zonose. Vanduo - tai gyvybės ir maisto šaltinis, patogi erdvė susisiekti ir keliauti, pagaliau - maloni ir jauki aplinka. Palikę nuošaly bankų dosnumo, statybų brangimo ir socialinių garantijų patikimumo mūsų šalyje klausimus, visgi pagalvokime, ar visada elgiamės teisingai, iš paskutiniųjų ręsdami nuosavus daugiaaukščius mūrus, tolimoje ateityje atiteksiančius mūsų vaikams ir vaikaičiams?
Po visą pasaulį išsibarsčiusi įmantriausia dangaus skliautą remiančių stiklo dangoraižių architektūra abejingų nepalieka. Išties, didmiesčių statyba iš metalo ir stiklo − tobula ir grakšti. O individualioje statyboje namų iš stiklo nėra gausu.
Pasyvusis namas − statinys, naudojantis tiek nedaug energijos, kad galima būtų atsisakyti įprastos šildymo sistemos − radiatorių, šildymo grindimis ar oru, paliekant tik mažos galios rezervinį šilumos šaltinį.
Privačiųjų namų savininkams, susiruošusiems įrengti ar atnaujinti būsto šildymo sistemą, kyla begalė klausimų. Šiais laikais visiems tenka skaityti ar klausyti ekologiniu turiniu persmelktų teorinių veikalų. Tačiau vos viena kita ekologinė mintis virsta realiu projektu. Tokį ekologinės idėjos realizavimo pavyzdį galima pamatyti judrioje urbanizuotoje aplinkoje - Vilniaus mieste, puikuojasi nuolatiniam gyvenimui pastatytas šiaudinis namas.
Šiandien saulės energijos naudojimo klausimas yra itin aktualus, žmonijai sprendžiant globalaus klimato problemą. Dažymas - bene vienintelis apdailos etapas, kurį, atrodytų, gerai išmano visi šeimos nariai. Profesionalūs dažytojai lyg anekdotą pasakoja istoriją apie dažų parduotuvėje susiginčijusius žmoną ir vyrą - jie vietoje 30 litrų nusiperka 30 vieno litro skirtingų spalvų dažų kibirėlių.
Koks šildymo būdas geriausias? Tai, matyt, daugiau retorinis klausimas. Lygiai taip pat galima paklausti, koks automobilis geriausias? Kaip automobilį, taip ir šildymo būdą renkamės pagal pajamas, finansines galimybes ir gyvenimo būdą.
Vakarų ir Šiaurės Europoje jau gerokai paplitę energiškai efektyvūs, pasyviaisiais dar vadinami namai. Svarbiausias tokio pastato principas − pastate išlaikyti šilumą suvartojant kuo mažiau energijos. Tokį namą galime palyginti su termosu, galinčiu sukauptą energiją išlaikyti ilgą laiką.
Nusprendusius susiremontuoti būstą žmones galima suskirstyti bent į kelias grupes. Vienus jų apninka nenumaldomas atsinaujinimo troškimas, kitus užvaldo idėja, kad vien tik palopyti namo ar buto kampų neužtenka. Pirtys Lietuvoje sparčiai populiarėja. Dauguma lietuvaičių be jų neįsivaizduoja sodybos, tačiau pirtys populiarėja ir miestuose. Vis dėlto yra nemažai ir dvejojančiųjų, todėl pabandykime pasidomėti, ką reikėtų žinoti ruošiantis statyti pirtį. Ar ją statytis patiems, ar geriau darbus patikėti specialistams?
Būsto savininkai dažnai pageidauja, kad buto ar namo vonios kambaryje tilptų visa įmanoma vonios įranga, o tuo pačiu metu čia būtų erdvu. Pasitelkus interjero architekto išmonę ir santechnikos inžinierių kompetenciją galima įrengti patogų vonios kambarį su dušo trapu grindyse.
Dauguma lietuvių, išgirdę žodžių junginį „išmanusis namas“, numoja ranka sakydami - čia ne man, čia tik turtingiesiems. Tačiau ar jie imtų mojuoti rankomis užsiminus apie mobilųjį telefoną, kompiuterį ar televizoriaus pultelį?
Įgyvendinant pastatų renovavimo programas Lietuvoje, vertinant pastatų statybos bei esamų būstų kokybę iki šiol nebuvo kompleksiškai atsižvelgiama į kriterijus, susijusius su sveikata.
Pastaraisiais metais nuolat ir smarkiai kylant gamtinių dujų kainai, daugeliui privačių namų savininkų kyla klausimas - kaip šildytis pigiau, bet neprarasti turėto komforto. Vienas iš galimų sprendimų - keisti naudojamo kuro rūšį pigesne.
Ėmus kalbėti apie statybas saugomose teritorijose, prisimename lietuviškus korupcijos skandalus ir pretenzingus statinius, įžūliai ignoruojančius urbanistinį kontekstą bei tariamąjį visuomenės interesą.
Susidomėjimas rąstiniais namais nuolat auga, tačiau ši per šimtmečius išbandyta gyvenamųjų namų statybos technologija sulaukia ir prieštaringų vertinimų.
Kasdien gaunamos sąskaitos už šilumą ar elektrą ir už lango nemokamai šviečianti saulė verčia susimąstyti... Kokia gali būti priežastis nepasinaudoti galimybe įdarbinti saulę ir jos energiją vartoti nemokamai?
Daugelį metų lietuviško nuosavo gyvenamojo namo etalonu buvo laikomas drūtas baltų arba raudonų plytų mūrinukas. Tačiau laikas keičia vertybes, ir šiandien daugumą statytojų domina ne tiek fizinis būsto tvirtumas, kiek jo ekonomiškumas, statybos ir eksploatacijos paprastumas.
Daugelis mūsų vertina medieną kaip prieinamą, patvarią ir aplinką tausojančią statybinę medžiagą. Šiuolaikinėje statyboje yra gausi kokybiškų statybinių medžiagų pasiūla. Nekokybiškai atliktų darbų priežastimi galima įvardyti vieną - netinkama statybininko kompetencija. Ne veltui dar mūsų senoliai sakė: „Vežimą ruošk žiemą, o roges - vasarą“. Išties, nors už lango vis dar niekaip nesitraukia karščiai, tačiau vasara jau baigiasi, tuoj ruduo, o po jo - žiema.
Kiekvienas iš mūsų svajojame ir nusipelnome gyventi patogiai, naudotis naujausiomis šiuolaikinėmis technologijomis. Neretai statančiam ar atnaujinančiam namą šeimininkui kyla klausimų, kaip pasirūpinti fasadu, kad jis estetiškai atrodytų, užtikrintų sveiką aplinką ir būtų apsaugotas nuo įvairių išorės veiksnių.
Siekimas kurti namo vidaus erdvę, pripildytą natūralios šviesos, verčia architektus prisiminti tradicinį namo konstrukcijos tipą - fachverką. Tiesa, vietoje sienų tarpus užpildančio plytų mūro šiandien naudojamos kur kas modernesnės medžiagos ir technologijos, leidžiančios įstiklinti daugiau nei tris ketvirčius namo fasado ploto.
Dažnas lietuvis savo vasarnamį stato kaip erdvius, įrengtus su visais patogumais antruosius namus. O vakaruose, ypač laukiniuose, populiarūs nedideli romantiški poilsio nameliai. Jie čia apibūdinami žodžiu cabin, kuris reiškia tiek kabiną, tiek trobelę ir nurodo į nedidelį statinio tūrį.
Tikrai ne kiekvieną senesnį namą verta renovuoti - vienbalsiai tvirtina specialistai. Kai kuriuos senesnius namus paprasčiau, o ir pigiau nugriovus statyti iš naujo. Problema ne tik ta, kad sovietmečiu pastatų sienos apskritai nebuvo šiltinamos - sienas ir stogą būtų galima apšiltinti, o langus ir duris pakeisti sandaresniais.
Atsižvelgiant į mūsų šalyje vyraujančias klimatines sąlygas, A++ energinės klasės namai užtikrina palankiausią sąnaudų santykį. Didėjant energinio efektyvumo reikalavimams, naudojami vis storesni šiltinamosios medžiagos sluoksniai. Pastatų sienos tampa storesnės ir sandaresnės, tačiau mažiau vėjų perpučiamose sienose susidaro palanki terpė kauptis drėgmei ir atsirasti įvairiems grybams bei pelėsiams.
Yra tokia sena istorija apie žmogelį, kuris pradėjo statyti savo svajonių namą nuo… iš kamino rūkstančių dūmų. Skamba juokingai, tačiau kiekvienoje pasakoje yra krislas tiesos. Nors stogo dengimas - vienas paskutinių namo išorės statybos etapų, kartu jis yra vienas svarbiausių.
Išmanusis telefonas, laikrodis, dulkių siurblys - daugeliui tai jau nebe svajonė, o puikiai pažįstama kasdienybė. O išmanusis namas ar butas, kuris atliepia individualius namo gyventojų poreikius, sumaniai reaguoja į pačius įvairiausius aplinkos pasikeitimus, bet kokiomis sąlygomis užtikrindamas maksimaliai komfortiškas ir prie gyventojų įpročių pritaikytas aplinkos sąlygas.
Namo aplinka yra viena svarbiausių vietų, kurioje, ypač šiltuoju metų laikų visi norime praleisti kuo daugiau laisvo laiko. Labai svarbu, kad šioje erdvėje poilsio ir darbo zonos būtų sudėliotos tinkamai, kad būtų žaidimų aikštelių vaikams ir specialių erdvių naminiams gyvūnams.
Bet net ir tai neprivers atsisakyti svajonės - savo kiemo, medžio, gėlių.