Žvėrynas - vienas seniausių ir prestižiškiausių Vilniaus mikrorajonų, įsikūręs dešiniajame Neries upės krante. Šiandien Žvėrynas vertinamas ne tik dėl savo istorijos, bet ir dėl unikalios vietos: mikrorajonas apsuptas gamtos. Tai vienas prabangiausių ir paklausiausių Vilniaus „kaimų“.
Žvėryno panorama. Šaltinis: Vikipedija
Žvėryno istorija
Dabartinėje Žvėryno teritorijoje nuo seno buvo pušynas, iki XIX a. vidurio priklausęs LDK didikams Radviloms. Jie čia buvo įkūrę medžioklės rezervatą, laikė stumbrų, briedžių, stirnų, lapių ir kitų žvėrių. Iš čia ir kilęs vietovės pavadinimas.
XVI a. ši teritorija priklausė didikams Radviloms: jie čia rengdavo medžiokles, galbūt net įveisė žvėrių (iš čia ir atsirado vietovės pavadinimas), sklando legendų apie buvusį medžioklės dvarelį. Ilgą laiką Žvėrynas buvo beveik negyvenamas miškas.
XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje Žvėrynas formavosi kaip kurortinis priemiestis. Čia buvo vandens gydyklų, maudyklų su mineraliniais vandenimis, pirčių. Kursavo arkliais traukiamas tramvajus.
Žvėryną 1893-iaisiais į žemės sklypus suskirstė ir miestiečiams pardavinėti ėmė Peterburgo pirklys Vasilijus Martinsonas. Dalis rajono gatvių buvo pavadintos žvėrių vardais, o stambesnės gavo kunigaikščių vardus.
Po Pirmojo pasaulinio karo Žvėryne pradėtos grįsti gatvės, sutvarkytas vandentiekis, kanalizacija, įvesta elektra. Žvėryno gatvėmis važinėjo ne tik autobusai. Prie Vingio parko iki 1957 m. siaurais geležinkelio bėgiais važiavo traukinys.
Architektūra ir kultūros paveldas
Žvėryne išlikę per 100 senųjų miesto pastatų, kurie saugomi kaip kultūros paveldo vertybės. Tai mediniai gyvenamieji namai, vilos (19 a. pabaiga-20 a. pradžia) su savitais drožiniais.
Medinis namas Žvėryne. Šaltinis: Vikipedija
Šio namo architektūra labiausiai suvokiama per vidaus erdves. Kiekvienas namo langas įrėmina ir kuria dialogą su įvairiomis aplinkomis: svetainė bei virtuvė su medine vila, kurios sienos tarsi tampa valgomojo erdvės fonu ir apdaila, miegamasis su pušyno panorama, vaikų kambariai su kaimynystės architektūros istoriniais sluoksniais. „Įrėminti“ šias aplinkas padeda kukli bei tyli monomedžiagiška vidaus erdvių architektūra, kurioje sienos, lubos, bei baldai yra vienalyčiai.
Fasadų kompozicinė struktūra tai horizontalės ir vertikalės, kurios suskaido fasadus plokštumomis, užpildant jas langais ar aklinomis sienomis. Kuriama kompozicija yra padiktuota ir pastato konstrukcijos bei vidaus erdvių sistemos.
Siekiant vizualiai išploninti antrojo aukšto perdangą, projektuojama fasadinė sistema prijungiama prie perdangos per tarpinį elementą. Šio elemento pagalba ne tik eksterjere, bet ir interjere sukuriama autentiška detalė-grindų įgilinimas ties langais. Fasadų apdaila ta pati spygliuočio mediena kaip ir interjere.
Anoduoto aliuminio langai „paskandinami“ namo konstrukcijoje. Fasadiniai apsauginai turėklai įtraukti į antro aukšto kambarių vidų, siekiant neskaidyti ir išsaugoti galimybę turėti tuos pačius vitrininius langus ir vizualinius ryšius kaip pirmame taip ir antrame namo aukšte.
Betoninė bučerduota (technologija šiurkštinanti bei atidengianti lieto betono struktūrą) terasa- platforma, aprėminanti namo kontūrą, kurios išploninta briauna, tarsi levituoja, pakelia namą nuo vejos ir kasdienybės.
Kolonos - pastato identiteto dalis. Projektuotos medinės, kad vizualiai būtų masyvesnės, santvarinės- dėl stabilumo ir išraiškos. Jos matomos ir eksterjere, todėl tampa fasado dalimi.
Šeimos istorija ir moderni architektūra
Šis projektas tai dialogas tarp architektūros, vienos šeimos istorijos, kraštovaizdžio, amatininkystės tradicijų bei inovacijų. Namas pastatytas Vilniuje, Žvėryne už vienos iš XX a. Statytų modernizmo stiliaus medinės vilos. 1935 m. sklypo viduryje buvo pastatyta dviejų aukštų medinė vila, o galinėje sklypo dalyje- aptarnaujančio personalo statinys. Vila per visą savo gyvavimo laiką išliko beveik nepakitus, tačiau namas sklypo gilumoje, pakeitus jo paskirtį į gyvenamąją, patyrė bent keletą transformacijų. Ši vieta - užsakovo vaikystės namai, todėl turinti ypatingą reikšmę šeimai.
Paskutiniajai namo rekonstrukcijai užsakovai ryžosi norėdami pritaikyti namus pakitusiems poreikiams, bei siekdami sukurti architektūrą, kuri turėtų išliekamąją vertę ne tik jiems patiems, bet ir miesto audinio kontekste bei būtų draugiška aplinkai. Sekant intensyviu ir daugiasluoksniu urbanistiniu kontekstu bei vietos istorija, ašine projekto idėja tapo namas, kuris būtų Žvėryno medinei architektūrai būdingos vilos, šiuolaikinė interpretacija, eksponuojant ir pabrėžiant natūralaus medžio konstruktyvą tiek namo išorėje, tiek viduje, bei panaudojant tas pačias konstrukcines medžiagas apdailai.
Koncepcijai realizuoti labiausiai pasitarnavo, CLT medinių konstrukcijų technologija, kuri leido projektuoti namą su tokiu atidumu ir precizika, tarsi tai būtų baldas. Interjeras ir eksterjeras šiame projekte yra nedalomi- jie vienas kito tęsinys. Namas suprojektuotas ir pastatytas iš vienos medžiagos- klijuotos eglės medienos. Su šiuo projektu nejučia grįžtama prie medinės architektūros amatininkystės tradicijų.
Tuo pačiu atsižvelgiant į kontekstą bei sekant tvarumo idėjomis, pasirinkta CLT technologija, įgalino greitesnius, švaresnius ir tylesnius statybos procesus, gerbiant ne tik žmogaus, bet ir kitų rūšių poreikius, statant be atliekų ir radikaliai mažinant įprastų statybų procesų keliamą triukšmą.
Gyvenamosios erdvės orientuotos į kiemo pusę. Namo šiaurinė siena yra ugniasienė besiribojanti su kaimyniniais sklypais. Namo kiemas yra kambario mastelio, tad natūraliai tampa vidaus erdvių tęsiniu. Siekiant įtraukti artimiausią architektūrinį kontekstą ir kamerines lauko erdves į namo vidaus erdvių scenarijų, projektuojami vitrininiai, tiek pirmam, tiek antrame aukšte, slankiojantys didelių gabaritų langai. Pirmo aukšto grindys ir lauko terasa - betoniniai. Riba tarp vidaus ir lauko erdvių ištrinama.
Siekiant išgrynintos estetikos, namo vidaus durys projektuojamos tarsi sienos tęsinys. Interjere lieka nepridengtos ir medinių perdangų briaunos, pabrėžiančios medinės architektūros charakterį. Stoglangiai ne įpjauti stoge, o užpildantys ertmes tarp sienų. Visa namo inžinerija yra paslėpta balduose už medinių ir plieninių grotelių.
Lauko erdvės buvo projektuojamos taip, kad būtų išsaugota buvusi namo aplinka ir jausmas, nepakeičiant esamų želdinių vietų. Sodo vaismedžiai augo kartu su namo savininku - kai kurie buvo sodinti jo paties rankomis, kiti - jo tėvų ar senelių. Tad jiem skiriamas ypatingas dėmesys. Kieme esančios granitinės plytelės statybos metu buvo nurinktos dėl jų apsaugos, o vėliau grąžintos, su keliais pakeitimais grindinio kompozicijoje.
Didžiausia prabanga šiame name kyla iš nuosaikių ir kuklių sprendimų bei iš erdvinės kokybės. Ramus pastato kuriamas fonas pakylėja ne tik gyventojų buitį, bet ir palieka vietos iš aplinkos per didžiulius langus ateinantiems konteksto vaizdams.
NT plėtra Žvėryne
Nors daliai Žvėryno mikrorajono yra taikoma teisinė apsauga, jame gali būti vystomi nekilnojamojo turto projektai. Vienas tokių yra Paribio gatvėje, kuri patenka į kultūros paveldo objekto - Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos - pozonį.
Šiaurinio Žvėryno gyventojai, sužinoję apie nekilnojamojo turto vystymo ir investicijų valdymo bendrovės UAB „Rewo“ planuojamą daugiabučių namų kompleksą „Paribio 12“ ir plačiau juo pasidomėję, iš pradžių tarpusavyje, o vėliau ir viešai ėmė reikšti nerimą. Daugiabučiai planuojami ten, kur šiuo metu dar stovi sandėliai.
UAB „Rewo“ nurodo, kad Paribio gatvėje planuojamame daugiabučių 7 aukštų komplekse numatyta įrengti 330 butų. Bendrovė tikina dariusi pakeitimų projekte, aptarus su Žvėryno bendruomene.
Vilniaus miesto savivaldybė tikina matanti projekto spragas. Anot vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, diskusija buvo konstruktyvi ir labai naudinga. Gyventojai išsakė vertingų ir svarbių pastabų dėl projekto „Paribio 12“, į kurias ir Vilniaus miesto savivaldybė, ir projektą planuojanti bendrovė turės atsižvelgti.
Biurai Žvėryne
Nors daugumai Žvėrynas labiau asocijuojasi su prestižiniu gyvenamuoju rajonu, tačiau pastaruosius 15 metų čia steigiasi vis daugiau įmonių biurų, aktyviai statomi nauji verslo centrai, kurie Žvėryną padalino tarsi į dvi dalis: naująjį ir senąjį.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiai dienai senajame Žvėryne yra 7 500 m² modernaus biurų ploto. Senojo Žvėryno patrauklumą NT plėtrai lemia tiek verslui patogi lokacija, tiek teigiamas rajono įvaizdis.
Tuo metu naujojoje Žvėryno dalyje jau pastatyta daug verslo centrų ir žadama statyti dar daugiau: čia per 2017 metus plėtotojai planuoja pateikti rinkai dar 34 900 m² naudingo ploto biuro patalpų.
NT kainos
Žvėrynas ir toliau išlieka prestižine, patrauklia vieta. Ir nors NT rinkos aktyvumas sumažėjęs, tai, pašnekovo žodžiais, nereiškia, kad Žvėrynas, kaip ir Senamiestis, Antakalnis, Valakampiai, Šnipiškės, Žirmūnų dalis tarp Šnpiškių ir Antakalnio, Paupys ar Markučiai, prarado savo patrauklumą.
Žemės sklypų kainos Žvėryne (orientacinės)
| Vieta | Kaina už arą (€) |
|---|---|
| Prestižinė vieta prie Neries | Nuo 150 000 |
| Centrinė Žvėryno dalis | Nuo 120 000 |
| Šiaurinė Žvėryno dalis | Nuo 90 000 |