Vieno kambario butai Vilniuje turi didelę paklausą tiek tarp parduodamų, tiek tarp nuomuojamų. 1 kambario butus dažniausiai pasirenka į Vilnių iš kitų miestų atvykę studentai, pradedantys Vilniuje karjerą specialistai bei nuo tėvų bėgančios atžalos. Daugeliui vieno kambario butas yra pirmasis įsigytas nekilnojamas turtas ir startas į naują gyvenimą.
Antrinėje rinkoje daugiausia vieno kambario butų yra miegamuosiuose Vilniaus rajonuose, statytuose tarybiniais laikais. Tai Žirmūnų, Viršuliškių, Naujininkų, Pašilaičių, Antakalnio, Naujamiesčio, Savanorių prospekto ir Vytenio gatvės mikrorajonai. Daugelis tų mikrorajonų daugiabučių buvo statomi kartu su gamyklomis, juose įkurtuves šventė tuometiniai jauni specialistai.
Šiame straipsnyje aptarsime vieno kambario butų planus Karoliniškėse, jų ypatumus ir galimybes. Taip pat panagrinėsime sovietmečio architektūrą ir jos įtaką būstų planavimui.
Karoliniškės - vienas iš Vilniaus mikrorajonų, kuriame gausu vieno kambario butų.
Vieno Kambario Butų Ypatumai Vilniuje
Yra keletas skirtingų vieno kambario butų išplanavimų, priklausomai nuo statybos laikotarpio. Tuo laikotarpiu, kai buvo statomos gamyklos, yra pastatyta ir gana didelis kiekis bendrabučio tipo namų su mažesnio ploto butais. Laiptinės tipo namuose vieno kambario butai dažniausiai yra 32- 35 kvadratinių metrų ploto, bendrabučio tipo namuose - apie 20-24 kvadratinių metrų. Vidutiniškai 2017 metais 1 kvadratinis metras senos statybos name kainavo apie 1200-1500 eurų.
Butų sutvarkytuose ir renovuotuose namuose kv. Pirmasis mūrinių daugiabučių rajonas Vilniuje buvo pastatytas Žirmūnuose. Tai gana geros kokybės apie 1966-1970 metus statyti mūriniai namai, su gana nebloga garso izoliacija. Vieno kambario dydis - apie 22-27 kvadratinius metrus. Buto būklė labai dažnai priklauso ne tik nuo šeimininko, bet ir nuo namo ar laiptinės gyventojų socialinės sudėties. Kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynai daugeliu atvejų yra nusidėvėję iki avarinės būsenos ir kai kur dar nėra pakeisti į šiuolaikiškus.
Tipiniai Išplanavimai Ir Jų Privalumai
- Mūriniai namai (chruščiovkės): Nedidelė vonia su tualetu, atskiri įėjimai iš koridoriaus į virtuvę ir kambarį. Kambaryje yra užkaboris, kuris dažniausiai naudojamas vaikų ar tėvų lovai pastatyti ar darbo stalui. Erdvei praplėsti galima griauti nelaikančiąją sieną ar daryti angą sienoje tarp kambario ir virtuvės.
- Blokiniai namai: Naujesniuose, aštuntajame-devintajame dešimtmetyje statytuose blokiniuose daugiabučiuose yra erdvesnės laiptinės, kiekviename aukšte paprastai yra po keturis butus. Gana daug butų daugiaaukščiuose namuose su liftu. Vieno kambario butų išplanavimas kitoks nei senesnės statybos blokiniuose namuose.
- Bendrabučio tipo namai: Butų dydis svyruoja nuo 18 iki 22 kvadratinių metrų ploto. Yra gana daug variantų, kai dviejų butų patogumai bendri su kitu butu. Tokie bendrabučiai yra įvairiose Vilniaus vietose. Geriausi tie bendrabučiai, kuriuose gyvendavo gydymo ir mokymo įstaigų specialistai.
Šeškinėje blokiniai namai yra statyti devinto dešimtmečio pradžioje. Vieno kambario butai juose dar šiek tiek didesni, apie 35-36 kvadratinių metrų. Pasižymi prasta garso ir šilumos izoliacija. 2017 metais Šeškinės daugiabučiuose kvadratinio metro kaina vidutiniškai svyravo ties 1300 eurų. Tipinė didelė laiptinė su keturiais ar net daugiau butų, jei name įrengtas liftas. Šis projektas vėliau taikytas ir vėliau statytuose Pašilaičiuose. Devintojo dešimtmečio viduryje pradėtos statyti Justiniškės. Jose vyrauja panašūs projektai, vieno kambario butai pasiekia 40 kvadratinių metrų. 2017 metais kaina už kvadratinį metrą Justiniškėse svyravo tarp 1100 ir 1200 eurų.
Vieno kambario butai blokiniuose namuose Žirmūnuose, Savanorių prospekto rajone, Lazdynuose, Baltupių Didlaukio g. rajone turi gana panašią struktūrą. Įeinama į vieną bloką, kuriame yra tualetas ir virtuvė. Kitame bloke - gyvenamasis kambarys. Monolitiniai namai imti statyti Fabijoniškėse devintojo dešimtmečio pradžioje. Rajonas žalias, plačios gatvės, daugybė erdvių. Vieno kambario butai tokiuose namuose yra apie 40 kvadratinių metrų ploto. Monolitiniame name beveik nėra galimybių keisti erdvių.
Šalia gamyklų, mokymo įstaigų, ligoninių buvo statomi bendrabučio tipo namai. Juose dažniausiai yra viena laiptinė, iš kurios išsišakoja koridoriai. Butų dydis svyruoja nuo 18 iki 22 kvadratinių metrų ploto. Tokiuose bendrabutiniuose namuose dažniausiai susiburia gana neramūs gyventojai, atsižvelgiant į prastą garso izoliaciją gyvenimas juose labiau tinkamas turintiems stiprius nervus. Tačiau yra nemažai išimčių, kai fligelyje, aukšto dalyje ar net visame name susiburia disciplinuota ir draugiška bendruomenė. Taip dažnai atsitinka tokiuose namuose, kurie istoriškai buvo skirti inteligentiško tipo įstaigai - ligoninei, mokymo įstaigai. Tokius atpažinsite iš tvarkingų įėjimo durų, sutvarkytų koridorių.
Yra gana daug variantų, kai dviejų butų patogumai bendri su kitu butu. Daug bendrabučių yra Savanorių - Geležinio vilko gatvių rajone, Gerosios vilties, Skroblų gatvėje. Bendrabutiniai vieno kambario butai dažniausiai verčiami 18 - 23 kvadratinių metrų „studijomis" . Tokių bendrabučių yra įvairiose Vilniaus vietose. Geriausi tie bendrabučiai, kuriuose gyvendavo gydymo ir mokymo įstaigų specialistai. Čia ir dabar tvarkinga, prižiūrėta aplinka, kultūringi kaimynai.
Naujos Statybos Butai
Naujos statybos name labai sudėtinga išsirinkti tinkamą vieno kambario butą. Labai skiriasi namų kokybė. Ypač prasta kokybe pasižymi prieš 2009 metų krizę statyti namai. Nekilnojamojo turto vystytojai grūdo namus vieną prie kito, skubėjo, rinko pigiausias medžiagas, samdė darbininkus kiek įmanoma pigiau. Ypač dėl prastos kokybės išgarsėjo Perkūnkiemio namai. Vieno kambario butai suprojektuoti daugiausia kaip studijos su virtuve bendroje erdvėje. Tai daugiausiai jaunimui, neturinčiam ir artimiausiu metu neplanuojančiam turėti vaikų, pritaikyti butai.
Dažniausia vieno kambario butai Senamiestyje ir Užupyje yra senos statybos namuose arba pastaruoju metu išdygusiuose naujos statybos namuose. Tai labai įvairios kvadratūros, nuo 14 iki 60 kvadratinių metrų nestandartinio išplanavimo butai. 1 kambario butų kaina Senamiestyje ir Užupyje svyruoja labai stipriai nuo 1500 iki 3000 ir daugiau eurų už kvadratinį metrą. Mažesnės kvadratūros (18-23 kv. metrų) dažniausiai yra įvairiose vietose pastatytuose bendrabučiuose.
Patarimai Renkantis Butą
- Vieta: Vieno kambario butas Senamiestyje yra geras pasirinkimas vienišam gerai uždirbančiam specialistui, aktyviam jaunuoliui. Čia yra pagrindinės Vilniaus pasilinksminimo vietos, galima gyventi aktyvų gyvenimą.
- Kaimynystė: Kaimynystė yra vienas iš svarbiausių veiksnių renkantis vieno kambario butą. Dažniausiai mažas butas perkamas kaip laikinas, tikimasi, kad pavyks per greitą laiką pakeisti situaciją, tačiau verta apsidrausti.
- Aukštas ir orientacija: Butai viršutiniame aukšte ir prie išorinės sienos visada bus šaltesni. Jei esate „vieversiai", rinkitės butą su langais į rytinę pusę, jei „pelėdos" - į vakarinę pusę.
- Bendrija: Geriausia pirkti butą name, kur yra suburta aktyvi namo bendrija. Liftas daugiaaukštyje - dažnas galvos skausmas dėl gedimų ir remonto kaštų.
Pats vieno kambario butų paieškos pikas yra rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Tada Vilnių užgula būriai studentų, kurie negavo vietų ar nenori gyventi studentų bendrabutyje. Nors reiktų nepamiršti, kad daugelis studijų metais laiką, pragyventą bendrabutyje, prisimena su didele nostalgija, nes nuotykiai „kampusuose" išlieka kaip vieni iš gražiausių prisiminimų gyvenime. Bent jau nevertėtų užsidaryti miegamuosiuose rajonuose, nes nepavyks pamatyti viso Vilniaus žavesio.
Studentai gali surasti pakankamai ekonomiškų vieno kambario buto nuomos variantų Naujamiesčio, Antakalnio ar net Senamiesčio bei Užupio rajonuose. Pradedantys karjerą specialistai dažniausiai vieno kambario butą nuomojasi arčiau darbo vietos. Be to, nėra sudėtinga iki miesto centro, kur dažniausiai įsikūrusios įmonės, atvykti viešuoju transportu. Vieno kambario buto nuoma yra geresnis variantas jaunai šeimai be vaikų ar su vienu vaiku. Tai yra laikina stotelė iki įsigyjant nuosavą didesnį būstą. Nuomotis 1 kambario butą turint mažą vaiką labai tinka žalias Baltupių rajonas, Fabijoniškės, Pilaitė, Pašilaičiai.
Interjero dizainas - video
Sovietmečio Architektūra Ir Ideologija
Kalbant apie sovietmečio architektūrą, neišvengiamai tenka paliesti ideologijos klausimą. Architektūros ir politikos sąveikos čia reiškėsi itin glaudžiai. Antai plakato „20 metų sovietinei Lietuvai“ fone matome ne ką kita, bet statybų vaizdą. Tad akivaizdu, jog architektūra buvo svarbi socializmo statybų dalis. Vis dėlto teisybės dėlei reikia iš karto paklausti - ar tai išties tik sovietmečio fenomenas? Toli gražu ne.
Didelė dalis sovietinio architektūros diskurso akivaizdžiai siejasi su bendraisiais modernizmo procesais. Reikia pasakyti, kad kiekviena centrinė gyvenvietė turės savo stadioną, parką, o jos centre dominuos kultūriniai pastatai. Kyla klausimas - ar būta čia specifinių aspektų? Iš tikrųjų būta. Vienas iš svarbiausių - architektūros panaudojimas naujajam identitetui kurti. Ir tai, aišku, sovietinio piliečio identitetas.
Ideologijos Aspektai Architektūroje
- Opozicija buržuazinei Lietuvai: Sovietinė sistema vis dar pozicionuoja save kaip pranašesnę už buržuazinę.
- Sovietinio piliečio identitetas: Reikėjo, kad žmogus pamatytų ne tik kokie blogi Vakarai arba koks vargas buvo gyventi buržuazinėje Lietuvoje, bet ir kaip gražu yra Sovietų Sąjungoje.
- Socialinių procesų dvisluoksniškumas: Nors egzistuoja aiški ideologinė doktrina, tačiau tuo pat metu esama ir tam tikros žodžio laisvės.
Sovietinė architektūra Vilniuje.
Planinė Ekonomika Ir Statybų Kokybė
Kita vertus, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kalbame apie sovietmečio modernizmą, žmogus čia visų pirma suvokiamas kaip darbo resursas, kaip sraigtelis sistemoje. Svarbiausia miestų planavimo grandimi tapo Plano komitetas, ir čia formuojami pramonės vystymo planai. Tad svarbiausia čia valstybės, o ne žmogaus tikslai. Šalies industrializavimo ir augimo progresas turėjo būti parodomas konkrečiais skaičiais. Statybų industrializavimas neatsiejamas ir nuo medžiaginio aspekto. Ypač ryškus pavyzdys - chemijos pramonės bumas N. Chruščiovo valdymo metais.
Tad įsiveliama į beprotišką ir beprasmį lenktyniavimą. Naudoti atiduodami netgi nepabaigti objektai. Su šiuo skubėjimu kartu kenčia ir kokybė. Planinės ekonomikos rezultatus galime atpažinti net ir tokiuose elementuose, kaip aplinkos sutvarkymas, socialinės insfrastrūktūros sukūrimas. Socialistinio lenktyniavimo sąlygomis, akivaizdu, tai nėra pirmosios reikšmės dalykas. Pirmosios reikšmės dalykai yra pramonė ir gyvenamosios teritorijos. Skubėjimą lydi ir statybų brokas.
1986-aisiais Kaune iš visų priimtų pastatų patenkinamai įvertinta 69 procentai. Tai reiškia, kad vos ne vos tinkami gyventi. Tad ne veltui tipinė sovietinė daugiabučių aplinka mums asocijuojasi su panašiais vaizdais, kaip Kauno daugiabučiai 7 deš. pradžioje.
tags: #1 #kambario #buto #planas #karoliniskese