Žemės mokestis yra svarbi vietos savivaldos finansų dalis, kuri yra skirta užtikrinti bendruomenių plėtrą ir infrastruktūros gerinimą. Jei turite privačios žemės, turėtumėte žinoti, kad šis mokestis yra neatsiejama jūsų finansinės atsakomybės dalis.
Aktuali informacija apie žemės mokestį. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos. Visą reikalingą žemės mokesčio informaciją galite rasti VMI.
Žemės Mokesčio Mokėjimo Taisyklės
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas yra pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis žemės mokesčio taikymą ir administravimą Lietuvoje. Šis įstatymas nustato visus mokesčio aspektus įskaitant mokėtojus, tarifus ir mokėjimo terminus.
Mokesčio Mokėtojai
Žemės mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise valdo privati žemę esančią Lietuvos Respublikoje. Tai apima tiek namų ūkius, tiek verslo subjektus turinčius žemės sklypus.
Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, žemės savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdančiu ir teises įgyvendinančiu asmeniu (mokesčio mokėtoju) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.
Mokesčio objektas - Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Kaip apskaičiuojamas jūsų nekilnojamojo turto mokestis
Mokesčio Tarifai
Žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Tarifas priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip žemės naudojimo paskirtis, geografinė vieta ir kiti kriterijai. Svarbu atminti, kad skirtingoms žemės rūšims gali būti taikomi skirtingi tarifai.
Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.
Tarifus nustato ne valstybė, o savivaldybės, kiekvienais metais savivaldybės taryba nustato tarifus pagal žemės paskirtį, naudojimą ir kitus kriterijus.
Mokestinis Laikotarpis
Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Tai reiškia, kad visi mokesčiai turi būti apskaičiuojami ir mokami už visus kalendorinius metus.
Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų. Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.
Mokėjimo Terminai
Žemės mokesčio mokėtojai privalo sumokėti mokesčius iki lapkričio 15 d. Šis terminas yra svarbus norint užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti laiku ir išvengti papildomų baudų ar palūkanų. Rekomenduojama planuoti mokėjimus iš anksto, kad būtų išvengta netikėtumų.
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
Vertės Nustatymas
Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės mokestinės vertės, kuri nustatoma pagal masinio vertinimo metodiką (Registrų centras ją nustato kas 5 metus arba dažniau).
Žemės vidutinė rinkos vertė, Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu: Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų ir Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių, ir Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Žemės mokesčio nemoka:
- užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
- Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
- bendra naudojimo kelių užimta žemė;
- mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
- fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas;
- valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
- paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
- gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
- į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
- į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė;
- ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą;
- žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
- žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.
Žemės Mokesčio Administravimas ir Kontrolė
Žemės mokesčio administravimas ir kontrolė Lietuvoje yra atliekama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (VMI). VMI yra atsakinga už žemės mokesčio surinkimą, mokesčių mokėtojų registravimą, mokesčio apskaičiavimą ir kontrolę, taip pat už informacijos teikimą mokesčių mokėtojams.
Mokesčių mokėtojai gali lengvai gauti aktualią informaciją per oficialią VMI interneto svetainę arba kreipdamiesi tiesiogiai į inspekciją. Inspekcija teikia konsultacijas, padeda spręsti iškilusias problemas ir suteikia reikiamą informaciją apie mokesčių įstatymus, procedūras ir dokumentus. Tai leidžia mokesčių mokėtojams gauti aiškias instrukcijas ir išvengti galimų nesusipratimų.
Teisė Apeliuoti
Žemės mokesčio mokėtojai turi teisę apeliuoti VMI sprendimus, jei mano, kad mokesčio apskaičiavimas arba taikomos taisyklės buvo neteisingos. Apeliacijos procesas yra numatytas įstatyme ir mokesčių mokėtojai turi teisę ginti savo interesus.
VMI mokėjimų duomenys:
- Įmokų kodai
- Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos
Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje. Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama: Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d. Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.
INFOLEX PASTABA: 2019 06 06 įstatymu Nr. XIII-2197 (TAR, 2019, Nr. 2019-09856) nustatyta, kad 8 str. 2 d. 11 p.
Atnaujinta 2025-11-07