Kiekvienas kūrėjas ir/ar verslininkas atiduoda daug pastangų savo veiklai, kad pasiektų geriausią viso to rezultatą - sukurtų unikalų prekių ženklą, dizainą ar išradimą. Tam, kad šis darbas būtų įvertintas, kūrėjai ir/ar verslo atstovai turi žinoti su kūrybine veikla susijusias teises ir reikalavimus, kad intelektinis turtas būtų tinkamai apsaugotas. Tiesa, ir visuomenė - nepažeisti tokių kūrėjų ir/ar verslininkų intelektinės nuosavybės teisių.
Intelektinės Nuosavybės Svarba Verslui
Intelektinė nuosavybė (IN) gali padėti išsaugoti jūsų kūrybą bei paskatinti jūsų verslo plėtrą. Svarbu tinkamai suprasti IN svarbą, kad išvengtumėte galimų pažeidimų ir sukurtumėte tvirtą pagrindą ilgalaikei sėkmei. Nes tik tinkamai užregistruota IN suteikia teisines priemones ginti jos savininko teises. Intelektinės nuosavybės apsauga - tai raktas į pažangą, puoselėjant kūrybiškumą, skatinant inovacijas ir sąžiningą konkurenciją, ginant kūrėjų teises!
Intelektinės nuosavybės vagys vis dar egzistuoja, o jų taikinyje - išradimų, dizainų, prekių ženklų ar gaminių nusavinimas ir klastojimas. Pakliuvus į tokių vagišių pinkles, niekais paverčiamas kūrėjų sunkiai įdėtas darbas, praleistos galybė valandų, kuriant ir įgyvendinant unikalias idėjas. Ir dar daugiau - atimama galimybė užsidirbti.
Prieš registruojant prekių ženklą, dizainą ar patentuojant išradimą reikšminga įsitikinti, ar Jūsų konkurentai neužregistravę panašių ar tapačių intelektinės nuosavybės objektų į jūsų planuojamus registruoti.
Kaip Apsaugoti Intelektinę Nuosavybę?
- Kai realizavote idėją (sukūrėte prekių ženklą, dizainą ar išradimą), verta apgalvoti teisinę apsaugą - užregistruoti dizainą, prekių ženklą.
- Rekomenduojama tinkamai pasirūpinti pramoninės nuosavybės objektų apsauga, nes pramoninės nuosavybės objektai, tokie kaip išradimai, prekių ženklai, dizainas, saugomi tik nuo registracijos momento.
- Prieš patentuojant savo išradimą svarbu atlikti ir paiešką viešai prieinamose nemokamose patentų duomenų bazėse. Tokiu būdu rasite duomenis apie jau paskelbtas patentų paraiškas arba išduotus patentus panašiems išradimams.
- Prieš naudojantis saugomu intelektiniu turtu, svarbu turėti leidimą ar licenciją iš jo savininko.
Žinodami kaip tinkamai apsaugoti savo prekių ženklus, dizainus ir patentus, užtikrinsite, jog jūsų verslas bus pasiruošęs plėtrai, atveriant naujas pajamų ir bendradarbiavimo galimybes.
Atverkite duris naujoms galimybėms sumaniai valdydami turimą intelektinę nuosavybę! Intelektinė nuosavybė yra neatsiejama verslo turto visumos dalis. Tačiau intelektinė nuosavybė kaip tokia neturi didelės vertės, jeigu ji nėra naudojama rinkoje tiek paties savininko, tiek kitų asmenų su jo leidimu. Tam, kad intelektinę nuosavybę būtų galima efektyviai valdyti kaip turimą turtą, būtina suprasti ypatumus, susijusius su jos valdymu, naudojimu ir disponavimu. Verslo generuojamas pajamas galite padidinti tinkamai komercializuodami valdomą intelektinę nuosavybę.
Patarimai, kaip apsaugoti savo verslo intelektinę nuosavybę | Kelionė
Intelektinės Nuosavybės Komercializavimo Būdai
- Licencijavimas: Intelektinės nuosavybės licencijavimas - intelektinės nuosavybės savininko leidimas kitiems asmenims naudotis savininko teisėmis atliekant tam tikrus veiksmus su intelektinės nuosavybės teisėmis saugomu objektu. Suteikdamas licenciją intelektinės nuosavybės savininkas mainais gauna atlygį už leidimo naudotis intelektinės nuosavybės teisėmis suteikimą. Atlygis paprastai gaunamas sutartinio mokėjimo forma. Atlyginimas apibrėžiamas kaip tam tikra pajamų iš pardavimo procentinė dalis arba gali būti mokamas ir periodinėmis fiksuotomis išmokomis ar vienkartine išmoka. Licencijos davėjas gali nustatyti intelektinės nuosavybės naudojimo apribojimus (geografinę teritoriją, naudojimo sritį ir t.t.).
- Teisių Perdavimo Sutartys: Intelektinės nuosavybės savininkai taip pat gali gauti pajamas perleisdami savo teises į intelektinės nuosavybės objektus - tai intelektinės nuosavybės perleidimas arba perdavimas. Perleidžiant arba perduodant intelektinę nuosavybę, savininkas perduoda nuosavybės teises į turimą intelektinę nuosavybę. Perleidžiant ar perduodant intelektinę nuosavybę yra perduodamos visos turėtos teisės į konkretų intelektinės nuosavybės objektą (prekių ženklų teisėje gali būti dalinis teisių perdavimas prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra registruotas). Reikia pažymėti, kad negalima perduoti tokių teisių, kurių pats teisių turėtojas neturi. Perleidus intelektinę nuosavybę, ankstesnis teisių turėtojas nebėra atsakingas už perduotą intelektinę nuosavybę ir ateityje negauna naudos iš perduoto intelektinės nuosavybės objekto, nebent sutartyje ar įstatyme būtų numatyta kitaip (pvz. meno kūrinio ir rankraščio originalo perpardavimo teisė).
- Franšizė: Tai verslo plėtros modelis, kai vienas subjektas (franšizės davėjas) už apibrėžtą mokestį perduoda kitam subjektui (franšizės gavėjui) teisę naudoti savo sukurtą verslo sistemą, verslo skiriamuosius ženklus, sukauptą praktinę patirtį ir žinias. Franšizavimas yra paremtas bendradarbiavimu tarp sėkmingos verslo koncepcijos savininko ir verslaus žmogaus, siekiančio pradėti savo verslą. Franšizavimas padeda Franšizės davėjui susirasti verslo partnerį - Franšizės gavėją, kuriam už tam tikrą mokestį yra suteikiama teisė naudoti prekės ženklus bei verslo valdymo patirtį atidarant nuosavą padalinį. Verslininkui, pasirinkusiam franšizavimą kaip verslo plėtros būdą, yra ne tik sukuriamas pagrindas sparčiai plėtrai, bet ir stabilus pajamų šaltinis. Tuo tarpu franšizę įsigyjantis asmuo gauna franšizės paketą leidžiantį išvengti naujos verslo koncepcijos kūrimo klaidų bei didelių išlaidų. Prie franšizės paketo, franšizę įsigyjantis asmuo gauna profesionalaus, motyvuoto ir suinteresuoto padėti verslininko konsultacijas, leidžiančias greitai ir užtikrintai pradėti savo verslą. Franšizės gavėjas gali būti įmonė arba verslininko statusą turintis fizinis asmuo.
Sutuoktinių Turtas ir Nuosavybė Skyrybų Atveju
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkytą į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidėjus jos kapitalui. Tad įmonės vertės padidėjimas, prieaugis pripažintinas bendrąja jungtine buvusios individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio (-ės) nuosavybe.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Pavyzdžiui, sutuoktinė yra rašytoja ir už išleidžiamas knygas gauna honorarą. Honoraras yra bendroji sutuoktinės ir jos vyro nuosavybė.
- Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunomos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.
Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.
- Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui. Arba, pavyzdžiui, dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo sutuoktinis buvo sužalotas, ko rezultate jam buvo išmokėta sveikatos draudimo išmoka.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Turto Padalinimo Santuokos Nutraukimo Procese Ypatumai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.
Bendroji Nuosavybė: Teisės ir Pareigos
Bendroji nuosavybė - kas tai?Visų pirma tam, kad bendrasavininkai žinotų visas savo teises bei atsakomybes reikia tikslai apibrėžti, kas yra bendroji nuosavybė. Pažymėtina, kad bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Svarbus akcentas, jog bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. Taip pat akcentuojamos dažniausios bendrosios nuosavybės formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, kai turtą paveldi ar gauna dovanų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.
Bendrosios Nuosavybės Formos
- Bendroji dalinė nuosavybė: Svarbu žinoti, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Tai reiškia, jog bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.
- Bendroji jungtinė nuosavybė: Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Reikia žinoti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais. Vienas geriausių pavyzdžių - sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
NT Bendrasavininkų Teisės
Siekiant išvengti galimų nesutarimų visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises:
- Teisė gauti pajamas. Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas. Tai reiškia, jog jei iš bendro turto naudojimo, valdymo, disponavimo yra gaunamos pajamos, kiekvienas bendrasavininkas turi teisę į gaunamas pajamas, bet tik į tokią pajamų dalį, kuri yra proporcinga jo valdomam, naudojamam ir disponuojamam turtui.
- Teisė disponuoti savo dalimi. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas. Svarbu tai, kad jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama.
- Teisė atsidalinti. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Reikia žinoti, kad atidalijant pasikeičia turto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama individualios nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.
NT Bendrasavininkų Pareigos
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendrasavininkų pareigos yra ne ką mažiau reikšmingos nei teisės:
- Finansinė atsakomybė. Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
- Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus. Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.