Šiame straipsnyje apžvelgiami 212 namų butų savininkų bendrijų moksliniai tyrimai. Pasirinkta tema įpareigoja išsiaiškinti šio modelio veiksmingumo kriterijus ir naudą.
Nagrinėjamos šios temos:
- Komunalinių atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.
- Institucijų atsakomybė bei planavimas šioje srityje.
- Atliekų tvarkymo proceso ir sistemos bruožai.
- Savivaldybės institucinė samprata ir jai priskirtos funkcijos komunalinių atliekų tvarkymo srityje.
Komunalinių Atliekų Tvarkymo Teisinis Reglamentavimas
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo teisinius dokumentus buvo perkeltos visos Europos Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktų nuostatos, pagrindiniai principai bei prioritetai. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo politika remiasi Europos Sąjungos principinėmis nuostatomis. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema administruojama, organizuojama bei plėtojama pagal principą ,,teršėjas moka".
Atliekų rūšiavimas - vienas iš atliekų tvarkymo principų.
Kodifikavus direktyvą 75/442/EEB, Europos Parlamentas ir taryba 2006 m. balandžio 5 d. priėmė bendrąją atliekų direktyvą (2006/12/EB). Perkėlus Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvų nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę, bendra atliekų apibrėžtis yra išaiškinta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 punkte.
Pagal poveikį aplinkai ir susidarymo sritis visos atliekos klasifikuojamos į pavojingas ir nepavojingas. Pagrindinis strateginis Europos Sąjungos atliekų tvarkymo tikslas - užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį nepažeidžiant vidaus rinkos veiklos ir skatinti darnųjį vystymąsi. Atliekų (tvarkymo principų) hierarchija klasifikuoja pasirenkamas atliekų tvarkymo strategijas taikant esminį atliekų minimizavimo kriterijų. Pagrindinės strategijos yra atliekų mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas (angl. "3 R's": reduce, reuse, recycle).
,,Teršėjas moka" principas - atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti atliekų turėtojai arba atliekų gamintojai. Į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo teisinius dokumentus buvo perkeltos visos Europos Sąjungos teisės aktų atliekų tvarkymo principų nuostatos bei pagrindiniai prioritetai.
Bendroji direktyva dėl atliekų (2006/12/EB)
Ši direktyva buvo priimta 2006 m. balandžio 5 d., kodifikavus ET direktyvą 75/442/EEB tai - pagrindinis ES atliekų tvarkymo teisės aktas. Direktyvos dėka buvo suvienodinti atliekų tvarkymo reikalavimai ir veiksmai valstybėse narėse. Šis pakenkti aplinkai bei numatanti tam reikalingas priemones. Pagal direktyvos reikalavimus atliekų tvarkytojas atliekų tvarkymo veiklai vykdyti privalo gauti už atliekų tvarkymą atsakingos valstybės narės institucijos leidimą. Viss atliekų tvarkytojs veikla turi būti reguliariai tikrinama, jie privalo vykdyti atliekų apskaitą.
Konstitucija tai - pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato atliekų tvarkymo principus, pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas. 23 straipsnyje skelbiama, kad asmenys privalo laikytis LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų, o atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas. Atliekų tvarkymo įstatymas - pagrindinis atliekų tvarkymą Lietuvos Respublikos reglamentuojantis teisės aktas, nustatantis bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, aalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
Atliekų Tvarkymo Procesas ir Sistema
Atliekų tvarkymas yra sudėtinis procesas, apimantis jų atsiradimo kontrolę, saugojimą, surinkimą, transportavimą, perdavimą surinkėjams ar perdirbėjams, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei aalinimą, įskaitant tokios veiklos priežiūrą bei atliekų aalinimo įrenginių priežiūrą po jų uždarymo. Atliekų susidarymo (atsiradimo) etapas - atliekos susidaro jau pirminiuose gamybos procesuose, išgaunant žaliavas, gaminant tarpines žaliavas, gaminant produktus, kurie pasiekia vartotojus. Šiame etape sprendžiama, jeigu daiktai ar medžiagos tapo nereikalingomis, ieškoma būdų kaip jas sutvarkyti. Kad atliekos būtų pristatytos į jų perdirbimo, panaudojimo ar aalinimo punktus jos turi būti surinktos. Pasaulyje taikomi trys atliekų surinkimo tipai: nerūšiuots, rūšiuots ir perdirbimui skirts bendras atliekų surinkimas.
Atliekų tvarkymo schema.
Atliekų aalinimas į sąvartyną vis dar išlieka galutiniu atliekų sutvarkymo etapu. Susidariusios atliekos perdirbimo, deginimo, kompostavimo ir kituose atliekų tvarkymo etapuose taip pat aalinamos sąvartyne. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema - organizacinis, techninis ir teisinis priemonių visuma, susijusi su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.
Statistikos departamento duomenimis 2008 m. susidarė 1,4 mln. tonų komunalinių atliekų. Augant ekonomikai ir vartojimui, bendras komunalinių atliekų kiekis kasmet didėja. Mišrių atliekų aalinimas vien tik regioniniuose sąvartynuose sudaro prielaidas pažeisti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. Dėl šiltnamio dujų susidarymo, sąvartynuose aalinams biodegraduojams atliekų kiekis Lietuvai yra ribojamas. Atliekų tvarkymo sistemos valdymą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.
Pagrindinis regioninis atliekų tvarkymo plano tikslas - suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar aalinimo įrenginius. Šios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiekiamos visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
Savivaldybės Institucinė Samprata ir Funkcijos
Vietos savivaldos įstatymas nustato savivaldybės institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybės institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus. Savivaldybės funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešasis paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymais nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės taryba.
Lentelė: Atliekų tvarkymo sistemos dalyviai ir jų funkcijos
| Dalyvis | Funkcijos |
|---|---|
| Atliekų turėtojai | Rūšiuoti atliekas, mokėti už atliekų tvarkymą |
| Atliekų vežėjai | Surinkti ir transportuoti atliekas |
| Savivaldybės | Organizuoti atliekų tvarkymo sistemą, priimti teisės aktus |
| Regioniniai atliekų tvarkymo centrai | Tvarkyti atliekas, užtikrinti tinkamą aalinimą |