Besiruošiant statyti naują namą, siekiame, kad jis būtų energetiškai ir ekonomiškai efektyvus. Daugelis tokį namą vadina „Energetiškai efektyviu pastatu“.
Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas tai Lietuvos teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu apskaičiuojamas pastato energijos sunaudojimas.
Kuo aukštesnė namo energinė klasė, tuo mažesnės šildymo sąnaudos arba jos beveik lygios nuliui. Informuojame ir primename, kad nuo 2021 metų visoje Europos Sąjungoje visi nauji pastatai (ar jų dalys) turės atitikti A++ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus.
Taip pat dar yra išskiriami ir Pasyvieji namai („Passivhaus“). Tai namai, kurių energijos poreikis yra labai nedidelis, nes didžiąją dalį šilumos poreikio patenkina šilumos energija, kuri gaunama iš pasyvių šaltinių.
Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą - namo energetinį pasą, kuris patvirtina, kad namas atitinka energinio naudingumo klasę arba pasyviems namams keliamus reikalavimus. Bet svarbiausia tokių namų vertė pamatuojama komfortišku mikroklimatu ir mažomis šilumos sąnaudomis.
A klasės namai, dar vadinami protingais namais, yra statomi siekiant sutaupyti energijos, todėl tokio namo statybai naudojamos medžiagas ir technologijas, galinčias sumažinti tam tikrų išteklių suvartojimą.
Šiomis dienomis A klasės namai nėra prabanga, o būtinybė, nes pagal 2016 m. priimtą įstatymą visi naujai statomi namai privalo atitikti bent A klasės reikalavimus. Dar daugiau, numatyta, jog ateityje reikalavimai namams dar labiau išaugs: nuo 2018 m. naujai statomi namai turės atitikti A+ energetinės klasės reikalavimus, o nuo 2021-ųjų m. - A++ klasės reikalavimus.
Pasirūpinus sprendimų kompleksiškumu, pastatyti A energinio efektyvumo klasės ar net pasyvųjį namą galima iš bet kurios statybinės medžiagos. Ir netikslu teigti, kad mūrinis namas bus geresnis nei medinis ar atvirkščiai. Tačiau, vertinant praktiniu ir gamybiniu požiūriu, kai kurios technologijos turi privalumų.
Mediniai namai, tapę įprastu naujakurių pasirinkimu, kaip nuolatiniam gyvenimui tinkamas būsto variantas pradėti vertinti vos prieš kelis dešimtmečius. Nors rąstiniai namai statomi jau daug metų (juose užaugo mūsų seneliai ir proseneliai), šiuolaikiniai mediniai būstai gerokai skiriasi nuo senojo tipo.
Medinių Namų Energinio Efektyvumo Klasės
Pagal ES žaliąjį kursą, iki 2050 m. Europa sieks tapti klimatui neutraliu regionu, o visi statiniai turės atitikti A++ energinio efektyvumo reikalavimus. Pastatų energinių klasių reikalavimai keičiasi siekiant pagrindinio tikslo - turėti energiją.
Galima manyti, kad skirtingose šalyse ar žemynuose A energetinės klasės namams keliami reikalavimai skiriasi, tačiau tai netiesa. Aukštos kokybės sandarumą užtikrinanti sistema yra vienas iš svarbiausių parametrų, kuris užtikrina, kad pastatas yra patvarus, saugus ir patogus.
Skydiniai namai
Kylant susidomėjimui energiškai efektyviais pastatais, individualių namų statybos sektoriuje jaučiamas augantis pasitikėjimas skydine-karkasine statyba. Skydinių namų privalumas - galimybė užtikrinti namo sandarumą bei santykinai nedidelis sienų storis.
Medinio skydinio namo konstrukcija susideda iš medinio karkaso, kurio vidinė dalis užpildoma nuo pageidaujamos šiluminės vertės priklausančio storio šiltinimo medžiaga. Vidinė skydo pusė aptaisoma orui ar garams nelaidžiu sluoksniu, o išorinė - vėjui nelaidžia medžiaga, kuri kartu yra laidi vandens garams iš vidinės pusės.
„Galima papildomai auginti medieną ir dėti tarp jos daugiau, tarkime, mineralinės vatos, galima montuoti ant išorinio paviršiaus specialią priešvėjinę vatą, kuriai nebereikia medinio karkaso, - aiškino M. Ramonas. - Bet kuriuo atveju skydininkai šiandien vieni geriausiai pasiruošusių permainoms - sandarumo standartą jie pradėjo taikyti anksčiau, negu Lietuvoje apie tai pradėta kalbėti.
Dar reikšmingesni yra kiti aspektai: svarbiausias statinio gamybos etapas vyksta ne statybų aikštelėje, bet uždarame ceche, taip apsaugant konstrukcijas nuo žalingo kritulių, temperatūros svyravimų poveikio, be to, toks pasiruošimas sąlygoja ir itin trumpą statinio montavimo laiką. Į aikštelę keliauja atskiri, protingo - transportuojamo dydžio - namo segmentai (sienos, perdanga, stogas ir pan.).
Pasyviųjų namų projektuotojo sertifikatą Vokietijoje įgijęs M. Ramonas pabrėžia ir kitą, esmingai su kokybišku projekto rezultatu susijusį skydinių namų technologijos privalumą: tokio tipo pastatas, galima sakyti, priverstine tvarka kokybiškai suprojektuojamas dar prieš pradedant gamybos procesą.
„Statant įprastiniu būdu, architektui sutvarkius projekto dokumentus užsakovas samdo konstruktorių arba pasikliauna dešimtmečių patikrinta kitų statybininkų patirtimi, kuri galbūt visai nebeatitinka šiandienių standartų. O kalbant apie skydinių namų technologiją, tas konstrukcijų ir detalus projekto sprendimas sudaro svarią dalį - gamykloje negalima namo sukalti bet kaip ir iš bet ko, - lygino M. Ramonas. - Daromi labai aiškūs konstruktyviniai, darbo brėžiniai, iškart išsprendžiama daugybė klausimų, ypač svarbių statant energiją taupančius pastatus: langų montavimas, atitvarinių pastato konstrukcijų šiltinimo storis, sandarinimo koncepcija, apskaičiuojamos ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficiento vertės, parenkamos tokiems pastatams tik aukščiausios kokybės medžiagos.
Reikliose užsienio rinkose duoną užsidirbantys medinių namų gamintojai išskirtiniai ir tuo, kad daugelis jau turi ar ruošiasi įsigyti Skandinavijos šalyse svarbų kokybės atitikties sertifikatą SINTEF. Norvegijoje juo sertifikuojamas arba gamybos procesas, arba gaminys: siena, stogas, perdanga.
Būtina paminėti dar vieną skydinių namų pasirinkimo teikiamą privalumą: vienose rankose sutelktas visas namo gamybos procesas reiškia ir vienoje vietoje sutelktą atsakomybę - kilus problemų savininkams neteks ginčytis su būriu subrangovų. Susipažinti su visa technine dokumentacija ir galutiniais sprendiniais užsakovas irgi gali dar prieš pradedant gamybos etapą.
Montuoti namą iš gamykloje pagamintų lego detalių galima nepriklausomai nuo oro sąlygų. Svarbu tik tai, kad galėtų privažiuoti sunkiasvorė technika.
Projektuotojas atkreipė dėmesį - kitaip, negu kartais tvirtinama, architektūriniai medinių skydinių namų sprendimai nėra saistomi jokių suvaržymų. Tiksliau tariant - tai, kaip ir kitos rūšies statybos atvejais, yra tik užduoties išpildymo klausimas.
Lietuvoje, pašnekovo vertinimu, dar per mažai pastangų skiriama pastatų ir pačių statybos procesų poveikiui aplinkai mažinti. „Mes daugiausia kalbame apie energinio efektyvumo klases, ir tai yra labai svarbu, nes per tą prizmę išsprendžiama daug kitų klausimų, tačiau reikia žiūrėti ir patį gamybos procesą.
Reikia apgalvoti, ar mums geriau naudoti birų statybinį mišinį, ar rinktis uždarus statybinius procesus, kuo labiau mažinti statybinių atliekų ir pan. Čia skydinių namų gamintojai kartelę yra užkėlę turbūt aukščiausiai, nes yra optimizavę savo gamybos procesą, naudoja tik sertifikuotas ir Skandinavijos, Vakarų rinkose priimtinas medžiagas, medieną, kurios ilgalaikėje perspektyvoje vertintinos kaip lengvai perdirbami gaminiai“, - komentavo M.
Reikalavimai A Klasės Namams
Projektuojant tokius namus keliama daug reikalavimų, privalu atitikti tam tikrus kriterijus. Tiesą sakant, kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės namas, tuo jo statyba brangesnė, tačiau investicijos gana greitai atsiperka (vidutiniškai per 4-8 metus).
Norint gauti namo energinio naudingumo sertifikatą, reikia atlikti oficialų sandarumo testą. Tokio testo metu tarp namo vidaus ir išorės sukeliamas 50 paskalių slėgio skirtumas. Kitaip sakant, namo viduje specialiais prietaisais didinamas oro slėgis, kol pasiekiamas reikiamas dydis.
Jei užrašysite, kad statomas A ar A+ energinio naudingumo klasės pastatas, nei projektuotojas, nei statybininkas nebegalės kuriame nors etape pasakyti, kad nežinojo, jog turėjo ką nors daugiau padaryti. Aš pats nepasirašyčiau galutinio akto tol, kol nebūtų įgyvendintas sandarumo reikalavimas. Kalbant apie A klasę, jis turėtų būti ne prastesnis nei 1 (vadovaujantis nauja sušvelninta tvarka), A+ - 0,6 karto esant 50 paskalių slėgio skirtumui.
Oro apykaita - vienas svarbiausių testų, nusakančių, ar namas sandarus. O sandarumas ir šiluminė izoliacija yra du labai glaudžiai susiję dalykai. Šilumos izoliacijos storį arba šiltinimo medžiagos kokybę galima tikrinti net gamybos ar statybos proceso metu. Tačiau tik sandarumo testas parodo, ar kokybiškai atlikti montavimo ir sandarinimo darbai, ir tik tada projektinės U vertės įgauna tikrąją prasmę.
Nustatyti energinio naudingumo klasę suprojektuotam pastatui verta todėl, kad atlikus energijos sąnaudų skaičiavimus dar tik statomame name, statytojas gauna energinį efektyvumą gerinančių priemonių sąrašą (jeigu tokių priemonių papildomai reikia), gali jas įdiegti ir taip taupyti eksploatacijos kaštus.
Energinio naudingumo sertifikate nurodyta ne vien energinio naudingumo klasė, bet ir skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos pastato ploto kvadratinio metro šildymui. A ir A+ klasės namai skiriasi tik parametrais. A+ klasės namui jie yra didesni. O štai A++ klasės namas jau turi naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.
A+ klasės reikalavimai griežtesni už dabar esamus, todėl natūralu, kad tinkamai pastatytas toks statinys turės daug mažesnes eksploatacijos išlaidas ir bus komfortiškesnis. A++ energinio naudingumo klasė ypatinga dar ir todėl, kad didžiąją dalį pastatui šildyti, vėdinti bei karštam vandeniui ruošti reikalingos energijos pastatas pasigamina pats.
A++ klasės reikalavimai namui
Pastatų energinio naudingumo standartai vis labiau griežtėja, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo tikslų. Nuo 2021 m. Europos Sąjungoje visi nauji pastatai turi atitikti aukščiausią - A++ energinio naudingumo klasę.
A++ energijos naudingumo klasės apibrėžimas: A++ energinio naudingumo klasė reiškia, kad pastatas sunaudoja minimalų energijos kiekį, daugiausia gaunant ją iš atsinaujinančių šaltinių. Pastatai, priskiriami šiai klasei, pasižymi šiais pagrindiniais rodikliais:
- Energijos vartojimo rodiklis (C): C < 0,25.
- Sandarumas: ≤ 0,6 oro mainų per valandą.
- Konstrukcijų šiluminės savybės: Aukščiausias šilumos izoliacijos lygis.
- Atsinaujinantys energijos ištekliai: Geoterminė, saulės, vėjo, aeroterminė ir hidroterminė energija.
Konstrukcijų šiluminės savybės
Pagrindinis A++ klasės namų reikalavimas yra žemas konstrukcijų šilumos laidumo koeficientas (U), kuris užtikrina, kad pastato energijos nuostoliai būtų minimalūs.
Palyginimui pateikiama lentelė, kurioje apibendrinamos skirtingų energinio naudingumo klasių konstrukcijų savybės:
| Konstrukcija | A klasė (m²K/W) | A+ klasė (m²K/W) | A++ klasė (m²K/W) |
|---|---|---|---|
| Stogas | 0,10 | 0,09 | 0,08 |
| Su išore besiribojančios perdangos | 0,10 | 0,09 | 0,08 |
| Su gruntu besiribojančios atitvaros | 0,14 | 0,12 | 0,10 |
| Perdangos virš nešildomų rūsių | 0,14 | 0,12 | 0,10 |
| Išorinės sienos | 0,12 | 0,11 | 0,10 |
| Langai, stoglangiai, švieslangiai | 1,00 | 0,85 | 0,70 |
| Durys, vartai | 1,00 | 0,85 | 0,70 |
Kaip matyti iš lentelės, A++ klasės pastatų šilumos laidumo reikalavimai yra griežčiausi. Palyginus su A klase, A++ stogo šilumos laidumo koeficientas yra 20 % mažesnis, o langų - net 30 %. Tai leidžia žymiai sumažinti šilumos nuostolius.
Sandarumas
Pastatų sandarumas tiesiogiai veikia energijos taupymą. A++ klasės pastatuose būtina pasiekti ≤ 0,6 oro mainų per valandą, atliekant sandarumo testą. Tai pasiekiama naudojant aukštos kokybės izoliacines medžiagas, specialius sandarinimo metodus ir sumažinant šalčio tiltelius.
Palyginimas su kitomis klasėmis:
| Energijos Naudingumo Klasė | Oro Mainai (oro k./h) |
|---|---|
| A | ≤ 1,0 |
| A+ | ≤ 0,8 |
| A++ | ≤ 0,6 |
Kuo mažesni oro mainai, tuo mažiau šilumos prarandama per plyšius ir nesandarias vietas. Tai lemia mažesnes šildymo sąnaudas ir pastovesnę vidaus temperatūrą.
Mechaninė vėdinimo sistema
A++ klasės namuose vėdinimo sistema turi užtikrinti ne tik šviežio oro tiekimą, bet ir efektyvų šilumos atgavimą (rekuperaciją). Rekuperatoriaus šilumos naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,9, kas reiškia, kad 90 % šilumos yra grąžinama į patalpas.
| Parametras | A klasė | A+ klasė | A++ klasė |
|---|---|---|---|
| Rekuperatoriaus efektyvumas | ≥ 0,65 | ≥ 0,80 | ≥ 0,90 |
| Oro kokybės standartai | Vidutiniai | Aukšti | Labai aukšti |
Mechaninės vėdinimo sistemos ne tik palaiko komfortišką mikroklimatą, bet ir pašalina dulkes, alergenus bei perteklinę drėgmę, apsaugodamos nuo pelėsio susidarymo.
Atsinaujinantys energijos ištekliai
A++ klasės pastatai privalo naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie užtikrina didžiąją dalį pastato energijos poreikių. Populiariausi sprendimai:
- Saulės energija: Saulės kolektoriai ir fotovoltinės plokštės.
- Geoterminė energija: Naudojama šildymui ir vėsinimui.
- Vėjo energija: Individualiuose projektuose.
- Aeroterminė ir hidroterminė energija: Energija iš oro ar vandens.
| Energijos Šaltinis | Paskirtis | Naudojimo Efektyvumas (%) |
|---|---|---|
| Saulės energija | Šildymas, elektra | 70-90 |
| Geoterminė energija | Šildymas, vėsinimas | 80-95 |
| Vėjo energija | Elektra | 40-60 |
| Aeroterminė energija | Šildymas | 60-85 |
Mažai energijos naudojančiuose namuose labai svarbu įdiegti aukštos kokybės mechaninę ventiliacijos sistemą, kuri sukuria patogią ir malonią gyvenamąją aplinką. Vienas iš svarbiausių tokios ventiliacijos sistemos uždavinių yra tinkamai naudoti orą, kuris patenka į namus ir iš jų išeina.
Jei mechaninė vėdinimo sistema tinkamai įdiegta, galite būti tikri, kad temperatūra namuose visada išliks tokia pat. Be to, aukštos kokybės mechaninė ventiliacijos sistema užtikrina, kad nebūtų skersvėjų bei pašalina dulkes ar kitas smulkias daleles iš oro, kuris patenka į namą.
Taigi, A klasės namai - ne tik ekonomiški, ekologiški, draugiški aplinkai, bet ir labai patogūs, gražūs bei šiuolaikiški.