Intelektinės nuosavybės bendroji rinka ES: strategijos ir iniciatyvos

Bendroji rinka yra vienas didžiausių Europos integracijos laimėjimų ir viena iš pagrindinių jos varomųjų jėgų. Šiais metais ES bendrajai rinkai - jau 30 metų! Bendroji rinka skatina konkurenciją ir prekybą Europos Sąjungoje.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Europos pramonė yra Europos augimo ir gerovės varomoji jėga. Ji veikia geriausiai, kai ji remiasi tuo, kas ją daro stiprią: savo žmonėmis ir jų idėjomis, talentais, įvairove ir verslumo dvasia. Dabar, kai pasaulyje, kuris tapo nestabilesnis ir nenuspėjamesnis, Europa pradeda vykdyti savo plataus užmojo skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, tai kaip niekad svarbu.

Už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Thierry Breton teigė: „Europos pramonė - stipriausia pasaulyje. Mūsų įmonės - didelės ir mažos - mums užtikrina darbo vietas, gerovę ir strateginį savarankiškumą. Kad Europos pramonė ir toliau pirmautų, nauja pramonės strategija padės įgyvendinti tris pagrindinius prioritetus: išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą pasaulyje ir vienodas sąlygas ES ir pasaulio mastu, užtikrinti, kad iki 2050 m.

Europiečiai ir toliau susiduria su kliūtimis, kurios jiems neleidžia visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos galimybėmis. Apskaičiuota, kad pašalinus šias kliūtis iki dešimtmečio pabaigos būtų galima sutaupyti iki 713 mlrd. EUR. Siekdama šias kliūtis pašalinti, Komisija priima Geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planą, kuriuo siekiama pašalinti dėl ES teisės pažeidimų kylančias kliūtis.

Veiksmų planas grindžiamas atnaujinta valstybių narių ir Komisijos partneryste, nes joms tenka bendra atsakomybė užtikrinti, kad bendrosios rinkos taisyklės būtų tinkamai vykdomos ir taikomos. Atsižvelgiant į tai, pagal veiksmų planą įsteigiama bendra Komisijos ir valstybių narių darbo grupė, kurios tikslas - stiprinti bendradarbiavimą bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimo srityje.

Nauja strategija Europos pramonei

Komisija pristato naują strategiją, kuria siekiama padėti Europos pramonei imtis dvejopo perėjimo - prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir prie skaitmeninės lyderystės. Iniciatyvų rinkinyje išdėstytas naujas Europos vertybėmis ir socialinės rinkos tradicijomis tvirtai pagrįstas požiūris į Europos pramonės politiką.

Jame išvardyti įvairūs veiksmai, kuriais remiami visi Europos pramonės subjektai, be ko kita, didelės ir mažos įmonės, novatoriškos pradedančiosios įmonės, mokslinių tyrimų centrai, paslaugų teikėjai, tiekėjai ir socialiniai partneriai.

Mums reikia, kad ES ir už jos ribų konkurencija būtų sąžininga. Komisija ne tik kuo geriausiai išnaudos savo prekybos apsaugos mechanizmų galimybes, bet ir iki 2020 m. vidurio priims baltąją knygą, kuria bus siekiama mažinti iškraipomąjį poveikį, kurį bendrojoje rinkoje daro užsienio subsidijos, ir spręs, ar leisti užsienio subjektams dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir gauti ES finansavimą. Su užsienio subsidijomis susijęs klausimas bus sprendžiamas 2021 m. teisės akto pasiūlymu.

Švaraus vandenilio aljansas, kurio tikslas - paspartinti pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir išlaikyti pramonės pirmavimą. Be visapusiškų veiksmų, tiek horizontaliųjų, tiek skirtų konkrečioms technologijoms, Komisija sistemingai analizuos įvairių pramonės ekosistemų riziką ir poreikius. Atlikdama šią analizę, Komisija glaudžiai bendradarbiaus su įtraukiu ir atviru pramonės forumu (jis turi būti įsteigtas iki 2020 m. rugsėjo mėn.).

Forumas jungs pramonės, įskaitant MVĮ, didelių įmonių, socialinių partnerių, mokslininkų, taip pat valstybių narių ir ES institucijų atstovus. Prireikus konkrečių sektorių ekspertai bus kviečiami dalytis savo žiniomis.

MVĮ vaidmuo ir parama

MVĮ atlieka labai svarbų vaidmenį Europos pramonės struktūroje. Jos sukuria dvi iš trijų darbo vietų ir yra labai svarbios šio naujo požiūrio į pramonę sėkmei. Strategijos tikslas - padėti MVĮ tapti dvejopo perėjimo proceso lyderėmis, o tai, be ko kita, reiškia, kad reikia užtikrinti tinkamus įgūdžius.

Kad MVĮ pajėgtų pasirengti perėjimui, Komisija atnaujins Europos įmonių tinklą - į jį įtrauks specialių patarėjų tvarumo klausimais. Ji taip pat išplės skaitmeninių inovacijų centrus visuose Europos regionuose, kad MVĮ galėtų integruoti skaitmenines inovacijas. Ji taip pat suteiks galimybių savanoriškai veiklai ir mokymui skaitmeninių technologijų srityje.

Kad MVĮ būtų lengviau veikti bendrojoje rinkoje ir už jos ribų, Komisija siūlo imtis veiksmų, kad būtų pašalintos reguliavimo ir praktinės kliūtys užsiimti verslu arba plėsti veiklą. Be ko kita, Komisija deda daugiau pastangų, kad užtikrintų greitą atsiskaitymą, visų pirma sukurdama naują virtualią observatoriją, taip pat pasitelkdama alternatyvų ginčų sprendimą.

Kad MVĮ būtų lengviau viešai skelbti informaciją Europoje, pagal „InvestEU“ MVĮ liniją Komisija taip pat rems Pirminio viešo MVĮ akcijų siūlymo fondą. Ji taip pat suteiks daugiau galių moterims užsiimti verslu, nes skatins investicijas į moterų vadovaujamas įmones ir fondus. Be to, Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad įmonėms būtų teikiama vieno langelio principu grindžiama pagalba.

Siekiama, kad Europa taptų geriausia vieta pradėti verslą ir augti. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis dėl ES startuolių standarto, kad būtų dalijamasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir jie būtų taikomi siekiant paspartinti aukštųjų technologijų MVĮ ir pradedančiųjų įmonių augimą.

Kad būtų prisiimti politiniai įsipareigojimai vykdyti šias priemones, aukšto lygio ES MVĮ atstovas užtikrins glaudžią partnerystę ir koordinavimą su ES valstybėmis narėmis per nacionalinius MVĮ atstovus, taip pat su regionų ir vietos valdžios institucijomis.

Intelektinės nuosavybės apsauga

Šiandien Europos Komisija pasiūlė pirmąją sistemą, kuria siekiama apsaugoti intelektinę nuosavybę, susijusią su amatininkų ir pramonės gaminiais, gaminamais taikant originalią ir autentišką tradicinę tų regionų praktiką. Ši sistema bus taikoma tokiems gaminiams kaip Murano stiklas, Donegalo tvidas, Limožo porcelianas, Zolingeno stalo įrankiai ir Boleslaveco keramika.

Remdamasi sėkmingai taikoma žemės ūkio ir maisto produktų bei vyno ir spiritinių gėrimų geografinių nuorodų sistema, šios dienos pasiūlymu dėl reglamento Europos Komisija siekia sudaryti gamintojams sąlygas apsaugoti amatininkų ir pramonės gaminius, siejamus su jų regionu, bei jų sukauptą tradicinę praktinę gamybos patirtį Europoje ir už jos ribų.

Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas kalbėjo: „Europa gali didžiuotis išskirtiniu paveldu: visame pasaulyje garsiais amatais ir pramonės gaminiais. Atėjo laikas ir šiems gamintojams pasinaudoti nauja intelektinės nuosavybės teise, kuria jau naudojasi maisto produktų ir vyno gamintojai ir kuri padidins pasitikėjimą jų gaminiais bei tų gaminių matomumą, užtikrins jų autentiškumą ir reputaciją.

Nustatyta ES masto amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsauga, siekiant padėti gamintojams apsaugoti ir ginti savo gaminių intelektinės nuosavybės teises visoje ES. Naujuoju reglamentu taip pat bus sudarytos palankesnės sąlygos imtis veiksmų kovoje su suklastotais gaminiais, įskaitant parduodamus internetu.

Sudarytos sąlygos paprastai ir ekonomiškai efektyviai registruoti amatininkų ir pramonės gaminių geografines nuorodas, nustatant dviejų lygių paraiškų teikimo procesą. Tam gamintojai turėtų pateikti savo geografinių nuorodų paraiškas paskirtosioms valstybių narių institucijoms, kurios vėliau pateiks atrinktas paraiškas Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) toliau vertinti ir tvirtinti. Valstybės narės, kurios neturi nacionalinės vertinimo procedūros, taip pat galės pasinaudoti tiesioginio paraiškų teikimo EUIPO procedūra.

Užtikrintas visiškas suderinamumas su tarptautine geografinių nuorodų apsauga sudarant sąlygas amatininkų ir pramonės registruotų geografinių nuorodų gaminių gamintojams apsaugoti savo gaminius visose šalyse, kurios yra pasirašiusios Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Ženevos aktą dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, prie kurio ES prisijungė 2019 m. lapkričio mėn. ir kuris taikomas amatininkų ir pramonės gaminių geografinėms nuorodoms.

Remiama Europos kaimo ir kitų regionų plėtra teikiant paskatas gamintojams, ypač MVĮ, investuoti į naujus autentiškus gaminius ir kurti nišines rinkas. Siūlomas reglamentas taip pat padės išsaugoti unikalius įgūdžius, kurie priešingu atveju galėtų išnykti, ypač Europos kaimo ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Regionams būtų naudinga naujų geografinių nuorodų teikiama reputacija.

ES muitinės vaidmuo

2011 m. ES muitinės sulaikė beveik 115 mln. prekių (2010 m. - 103 mln.), kaip įtariama, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Palyginti su 2010 m., sulaikymo atvejų skaičius išaugo 15 %. Remiantis duomenimis, pateiktais Komisijos metinėje muitinių veiksmų saugant intelektinės nuosavybės teises ataskaitoje, perimtų prekių vertė siekė beveik 1,3 mlrd. EUR (2010 m. - 1,1 mlrd.).

Šiandienos ataskaitoje taip pat pateikiami statistiniai duomenys apie ES pasienyje sulaikytų prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, rūšį, kilmę ir gabenimo būdus. Daugiausia muitininkai sulaiko vaistų (24 %), pakavimo medžiagos (21 %) ir cigarečių (18 %). 28,6 % visų sulaikytų prekių sudaro kasdienio naudojimo produktai ir produktai, kurie gali būti pavojingi vartotojų sveikatai ir saugai (palyginti su 14,5 % tokių produktų 2010 m.).

2011 m. Už mokesčius, muitų sąjungą, kovą su sukčiavimu ir auditą atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta sakė: "Muitinės yra pirmoji ES gynybinė linija, sauganti nuo padirbtų produktų, dėl kurių kyla grėsmė tiek mūsų piliečių saugai, tiek teisėtą veiklą vykdančioms įmonėms. Šiandienos ataskaita rodo, kokį didelį ir svarbų darbą šioje srityje atlieka muitinės.

Kalbant apie kilmės šalis, Kinija tebėra pagrindinis prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, šaltinis - joje pagaminta 73 % visų sulaikytų prekių. Tam tikrų kategorijų sulaikytos prekės daugiausiai pagamintos kitose šalyse, pavyzdžiui, maisto produktai - Turkijoje, alkoholiniai gėrimai - Panamoje, nealkoholiniai gėrimai - Tailande, o mobilieji telefonai - Honkonge.

Kaip pabrėžiama strategijoje "Europa 2020", intelektinės nuosavybės teisių apsauga - ES ekonomikos pagrindas ir viena iš svarbiausių jos tolimesnio augimo varomųjų jėgų tokiose srityse, kaip moksliniai tyrimai, inovacijos ir užimtumas. Siekiant užtikrinti, kad prekės, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, nepatektų į vidaus rinką, ES muitinei tenka labai svarbus vaidmuo.

Komisija imasi tam tikrų veiksmų, kad pagerintų muitinės galimybes kovoti su tokia veikla. Glaudus bendradarbiavimas su prekybos partneriais taip pat gali būti naudingas siekiant užkirsti kelią prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, eksportui į ES. Be to, siekiant tinkamai nustatyti, kurios prekės pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, labai svarbu bendradarbiauti su pramone. Įmonės gali prašyti muitinės imtis veiksmų, jei kyla įtarimų, kad jų intelektinės nuosavybės teisės pažeidžiamos; be to, pramonės atstovų teikiama informacija padeda muitinei vykdyti patikrinimus tikslingiau.

ES muitinės sulaikytų prekių rūšys 2011 m.
Prekių rūšis Procentinė dalis
Vaistai 24%
Pakavimo medžiaga 21%
Cigaretės 18%
Kitos prekės (kasdienio naudojimo, pavojingos) 28.6%

tags: #intelektines #nuosavybes #bendroji #rinka