Akmenų dvaro sodybos istorija ir architektūra

Lietuvos dvarai - tai ne tik praeities liudininkai, bet ir unikalūs architektūros paminklai, pasakojantys apie skirtingus istorijos laikotarpius, kultūras ir žmonių likimus. Šiandien kviečiame pasivaikščioti po kelis įspūdingiausius Lietuvos dvarus, kurių kiekvienas turi savitą istoriją ir architektūrinį stilių.

Leipalingio dvaras

Leipalingio dvaras - vienas svarbiausių istorinių Dzūkijos architektūros paveldo kūrinių, savo gyvavimo metus skaičiuojantis nuo 1503 metų. Nuo 1508 iki 1742 metų, kai Žygimantas Senasis dvarą amžiams padovanojo Jonui Sapiegai, čia šeimininkavo visa Sapiegų dinastija. Vis dėlto, per ilgus gyvavimo metus dvaras spėjo pakeisti ne vienus šeimininkus. Čia taip pat kurį laiką gyveno Masalskių giminė, vėliau Kruševskių bei Balinskių giminės.

Peterburgo pirklys Balinskis stipriai prisidėjo prie dvaro ir jo aplinkos puoselėjimo - jo iniciatyva buvo iškasti kanalai, praturtintas aplink esantis parką. Jam šeimininkaujant, taip pat buvo iškastas ir Simoniškės ežerėlis, pastatyti prabangūs tilteliai. Šiandien čia stovi klasicistinio stiliaus centriniai dvaro rūmai, visai neseniai rekonstruoti - 2015-aisiais metais.

Rūmuose šiandien veikia miestelio seniūnija, biblioteka bei unikalus Leipalingio mokyklos kraštotyros muziejus su daugiau nei 12 000 eksponatų.

Aštriosios Kirsnos dvaras

Aštriosios Kirsnos dvaras - didžiausias Dzūkijoje. Jį sudaro 19 pastatų bei dvarą supantis parkas su ypač išvystyta vandens telkinių sistema bei gausybe kitų parko elementų. Dvaras įsikūręs banguoto reljefo vietovėje, todėl parke galima rasti tiek natūraliai susiformavusių, tiek dirbtinių piltinių kalvelių, leidžiančių geriau apžvelgti dvaro parką ir aplinką.

XIX amžiaus pradžioje čia dar veikė lentpjūvė, spirito valykla, kalkinė, plytinė bei malūnas. Leipalingio dvaro ansamblis išsiskiria keliais skirtingais architektūriniais bruožais - pastebėti galima tiek romantizmo, tiek klasicizmo stilistinių detalių, išlikę pagrindiniai rūmai - neoklasicistinio architektūros stiliaus.

Pastatą puošia keturios kolonos, dėmesį taip pat atkreipia aplink duris ir langus esantys ornamentai. Šiandien iš 19 dvaro pastatų naudojami vos 4. Čia auginami elniai, žirgai, organizuojamos edukacinės programos bei įvairios konferencijos.

Vainežerio buvusio dvaro fragmentai ir parkas

Vainežerio dvaro fragmentai - vienas garsiausių Kapčiamiesčio seniūnijos objektų. Šis dvaro sodybos kompleksas įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir yra kone lankomiausias objektas visame Lazdijų rajone. Vainežerio dvaro parkas įsikūręs jaukioje Veisiejų regioninio parko teritorijoje. Čia persipina vietinio Dzūkijos kraštovaizdžio ir istorijos dermė.

Nuo XVI iki XX amžiaus stūksojęs dvaras nuolat keitė šeimininkus - žemes čia valdė ne vienas Lietuvos didikas. Tarp jų M. Oginskis, J. Masalskis, Tiškevičius, I. Ablamavičius ir jo dinastija. Būtent Ignaco Ablamavičiaus valdymo metu, 1831 metais šiame dvare mirė grafaitė, sukilimo dalyvė, lietuviškaja Žana d‘Ark vadinta Emilija Pliaterytė. Čia stovi ir jai atminti skirta skulptūra.

Šiandien Vainežerio dvaro belikę tik fragmentai, šis sudegė 1948-aisiais metais, tačiau turistų dėmesį traukia išsaugotas ir puoselėjamas dvaro parkas. Jame galima susipažinti su ypač turtinga parko augalija - be lietuviškų klevų ir uosių, parke taip pat auga pilkieji kėniai bei europiniai maumedžiai. Pasivaikščioti rekomenduojama ir po vakarinėje bei rytinėje parko dalyse esančias įspūdingas alėjas su liepomis, skroblais bei šimtamečius skaičiuojančiais klevais.

Liškiavos dominikonų vienuolyno ansamblis

XVII-XVIII amžiaus architektūriniu paminklu laikomas Liškiavos dominikonų vienuolyno ansamblis pasigirti gali ypač turtinga istorija. 1830 metais šiame vienuolyne veikė kunigų demeritų (red. past. nusikaltusių kunigų) pataisos namai, 1920 metais vienuolyno kambariuose veikė raštinė, paštas bei smulkių prekių parduotuvė. 1939 metais buvo pasirašyta sutartis dėl turizmo centro vienuolyne įkūrimo, tačiau turizmo stovykla virto pabėgėlių iš Lenkijos prieglauda.

Kuriam laikui Liškiavos dominikonų vienuolyno ansamblio patalpos buvo naudojamos ir edukacinėms paskirtims - čia veikė 8-metė mokykla. Šiandien vienuolyno bažnyčioje kiekvieną sekmadienį laikomos pamaldos, o patį vienuolyną apžiūrėti traukia vietiniai ir užsienio turistai. Čia dažnai rengiamos konferencijos, susitikimai, o senosiose vienuolyno patalpose galimas trumpalaikis apgyvendinimas.

Sakralinis paveldas aplink Lazdijus

Neogotikiniu architektūros stiliumi išsiskirianti Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia įspūdinga tiek architektūros, tiek kultūros prasme. Šio statinio architektūrai įtakos nemažai turėjo Nyderlandų, Pamario bei Lietuvos gotika. Bažnyčia išsiskiria raudonų plytų, tašytų akmenų pagrindu. Statinio vidaus erdvę dengia išraiškingi žvaigždiniai ir kryžminiai skliautai, jos viduje gausu molbertinės tapybos dailės paminklų.

Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia stovi Metelių kaime, vakariniame Metelio ežero ir rytiniame Dusios ežero krante, tad atsiveriantis vaizdas - vertas trupučio pasivaikščiojimo. Pats statinys stūksto aukštumoje, tad iki jo reikia šiek tiek palypėti - iki bažnyčios veda neaukšti laipteliai. Naujoji, šiandien Meteliuose stovinti bažnyčia pastatyta 1822 metais, išsiskiria eklektiška architektūra - statinyje išsiskiria klasicistiniai ir neobaroko architektūros bruožai. Šis statinys - vienas pagrindinių Metelių gyvenvietės lankomų objektų.

Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia - vienas unikaliausių Dzūkijos krašto architektūrinių statinių. Ši tarpukario laikotarpio bažnyčia pastatyta 1935-aisiais metais. Kunigas Jonas Reitelaitis ją pats suprojektavo ir pastatė, pritaikydamas tuo metu populiarius tautinio stiliaus elementus. Labiausiai dėmesį traukia statinio šoniniai bokštai, išnyrantys virš pušynų ir priverčiantys pakelti galvą aukštyn. Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia stovi Lazdijų rajone, Krikštonių kaime, 9 kilometrai į pietryčius, važiuojant nuo Seirijų gyvenvietės.

Rudaminos Šv. Trejybės bažnyčia stovi buvusio miestelio dvaro rūmų teritorijoje. Rudaminoje ji statyti buvo pradėta 1757 metais, perstatyta - 1913 metais. Kadangi bažnyčia buvo statyta keliais skirtingais etapais, jos architektūroje galima įžvelgti kelis skirtingus architektūrinius stilius - nuo renesanso, istorizmo iki ankstyvojo baroko. Bažnyčia stūkso Rudaminos miestelyje, 8 kilometrai į vakarus keliaujant nuo Lazdijų pusės.

Pietiniame Dusios ežero krante stovi dar vienas dėmesio vertas architektūros statinys - Švenčiausios Mergelės Marijos Rožinio Karalienės diecezinė kryžių šventovė. Koplyčia - stačiakampio formos, vienabokštė, turinti vieną vidinę erdvę ir šonines koplyčias. Įspūdį palieka 41 metro aukščio bažnyčios bokštas bei kūginės bokštų viršūnės. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės diecezinė kryžių šventovė atstatyta buvo 2000 metais.

Kiti Lietuvos dvarai

Pakruojo dvaro sodyba laikoma didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su daugiau nei 48 ha plote esančiais 34 statiniais. dabartinis dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva ir lėšomis. Jo dėka XIX a. Šiandien dvare - Gyvasis istorijos muziejus, kuriame atgaivintas XIX a. atgyja kelių šimtmečių dvaro istorija.

Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. dvaras priklausė iš Livonijos atsikėlusiai Bistramų giminei - taip kilo ir jo pavadinimas. aplankysite prabangius vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus su istoriniais XVIII a. dvare gegužės-rugsėjo mėn. festivaliuose.

Pirmoji pilis buvo pastatyta XVI a. vado Kristupo Radvilos Perkūno iniciatyva ir XVI-XVII a. buvo viena svarbiausių bastioninių pilių LDK. muziejuje eksponuojamas vienintelis išlikęs karo inžinieriaus Juozapo Narūnavičiaus-Naronskio sudarytas Biržų kunigaikštystės žemėlapis (XVII a.). šalia pilies tyvuliuoja Širvėnos ežeras - seniausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, suformuotas 1575 m.

Būtent grafams Tyzenhauzams nuo XVIII a. priklausė dvaras, o dvaro rūmai buvo pastatyti 1801 m. Ignoto Tyzenhauzo iniciatyva. susipažinsite su išskirtine žymiausio XX a. vos už 4 km iš tolo baltuoja Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia Jūžintuose.

XVI a. bruožus įgijo XIX a. viduryje, kai jame šeimininkavo rusų grafai Naryškinai, atvežę angliškos architektūros idėjų. pasivaikščiosite po vieną didžiausių dvarų parkų Lietuvoje, užimantį daugiau nei 70 ha.

Įvairiais laikais buvęs kultūros ir švietimo židiniu Kelmės dvaras ir dabar kviečia dalyvauti unikaliose edukacinėse programose ir apžiūrėti ekspozicijas. dėmesį patraukia dviaukštis bokšto išvaizdos XVII a. vartų pastatas. Tai retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras, įkurtas XV a. Šiandien išlikę devyni XVII-XIX a. ir pajodinėti žirgais, ir pasivažinėti karieta.

Dvaras žinomas nuo XV a., tačiau suklestėjo XVIII a., kai jį įsigijo bajorai Nagurskiai. ilgiausiai išlikusių dvaro elementų - barokinės formos svirnas. Tai Lietuvos medinio architektūros paveldo vertybė. apie 300 m nuo dvaro dangų remia mūrinė XVIII a. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, kurią pastatė Nagurskiai.

Nuo XV a. žinomas dvaras matė daug garsių asmenybių. „Pirmyn į praeitį“ - edukacinėje programoje kviečia vienas geriausiai Lietuvoje išlikusių medinių dvarų. Bajorišką XIX a. buvo labai mylimas ir gerbiamas, todėl vietai prigijo Adomynės vardas. šalia dvaro rūmų - dvaro savininko A.Vilėniškio lėšomis 1921 m. pastatyta medinė bažnyčia, gavusi Švč. Mergelės Marijos vardą.

Dabartinius klasicistinio stiliaus rūmus pastatė kartu su Bona Sforca į Lietuvą iš Italijos atvykę grafai Morikoniai. kolonų portiką rinkdavosi svečiai į prabangiausias to meto puotas, skambėjusias visoje Lietuvoje. Čia buvo filmuotas J. Krisiūno filmas „Širdys“ su Rolandu Kazlu viename iš pagrindinių vaidmenų.

Akmenėlių dvaras - Editos Aperavičienės, 2007 m. įsigijusios ir atrestauravusios kompleksą, rankose. Didžiam Žiemgalos sūnui, Stasiui Ušinskui atminti. Semper Verum“.

Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras per 6,5 val. Dvaro istorija siekia dar Žygimanto Augusto laikus. Jie XIX a. antroje pusėje buvo kone turtingiausi Žemaitijos dvarininkai. Kuršėnų dvaro sodybos rūmuose, pastatytuose 1812 m. pr., yra išlikę autentiški laiptai, langų rėmai, durys. Ivinskis.

langinių bei palangių autentika. Čia filmą „Sinefilija“ kūrė režisierius Algimantas Puipa. Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras Jakiškiuose siūlo aplankyti dar vieną išskirtinį objektą - Šv. Ignaco Lojolos (Maironių) koplyčią, statytą XVIII a. įtraukta į Lietuvos medinės architektūros lobyną.

aktyvus sukilimo norint išsivaduoti iš carinės Rusijos gniaužtų rėmėjas, todėl sukilimą numalšinus buvo ištremtas. gubernijoje suorganizavo sukilėlių būrį, vadovavo jam, kol pateko į nelaisvę ir buvo pakartas. Paberžės dvare įkurtas 1863 m. sukilimo muziejus - vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje. Ją ypač išgarsino kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis - Tėvas Stanislovas. įdomu, kad 1863 m. sukilimo muziejuje kasmet vyksta Rainerio Marijos Rilkės poezijos skaitymai. Paberžė yra piligrimų kelyje „Camino Lituano“.

Sovietų okupacijos metu dvaras buvo nacionalizuotas, jame įkurta mokykla. kambariai dvaro rūmuose pavadinti parko gėlių, o kumetyne - parko medžių vardais. galimai medinis dvaras dabartinio mūrinio Dautarų dvaro vietoje netoli Latvijos sienos stovėjo jau XIII a.

Dvaras - kaip meno kūrinys. Taip Žeimių dvarą Jonavos r. vertina dabartinis jo savininkas menininkas bei restauratorius Domas Noreika. dvaro puošmena - rytinėje jo pusėje, vidiniame kieme, XX a. pr. pristatyti neobarokiniai laiptai su baliustradomis ir centriniu elementu liūtu. netoli dvaro išlikusi Žeimių koplyčia yra vadinama Sukilėlių koplytėle, nes mena Medekšų laikus ir jų dalyvavimą Baro konfederacijoje.

Žeimių Švč. Pasakojama, kad prezidentas mėgdavęs čia užsukti ir švęsti savo vardo dieną. savininkai buvo Nasvyčiai. išlikusios autentiškos dvaro detalės - skliautinis rūsys, kolona, medinių sienų fragmentai.

Visgi, gal vieta ir nebūtų tokia ypatinga, jei ne čia ilgus metus gyvavęs Grinkiškio (senovėje dar vadintas Sarvais) dvaras. Beje, šis dvaro sodybos kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Sovietmečiu dvaro pastatų sienos, ypač svirnas, matė kraupų ir negailestingą žmonių žiaurumą. Rūmuose 1944-1953 m. veikė NKVD poskyris, o svirne buvo areštinė. Partizanų - jaunų vaikinų, merginų, vyrų, moterų kūnai būdavo užkasami prie dvaro pastatų, tvenkinių, kai kurie - plūduriuodavo vandenyje.

Šis tvenkinys buvo iškastas XVI a., kai kūrėsi pirmoji Kretingos dvaro sodyba. Kai Kretingos grafystės valdas įsigijo Vilniaus vyskupas Ignacas Jokūbas Masalskis, 1771 m. Dar kitų dvaro šeimininkų - grafų Zubovų - laikais įvyko patys didžiausi pakitimai dvaro sodyboje - XIX a. pirmoje pusėje greta rūmų buvo suformuotas peizažinio stiliaus parkas, kuris išgarsėjo kaip vienas gražiausių visoje Žemaitijoje. Nors vandens malūnas (dešinėje) buvo keliskart perstatytas, bet išliko 1775 m. autentiškų pamatų liekanų. 1878 m. prie senojo tvenkinio grafas J. Tiškevičius įkūrė pirmąją hidroelektrinę Lietuvoje ir vieną pirmųjų Rusijos imperijoje.

Šiandien Lietuvos dvarai - tai svarbi kultūros paveldo dalis, kurią būtina saugoti ir puoselėti. Kiekvienas dvaras turi savo unikalų veidą, istoriją ir architektūrą, todėl juos aplankyti - tai puiki galimybė geriau pažinti Lietuvos istoriją ir kultūrą.

tags: #akmeniu #dvaro #sodyba