Šiandien Lietuvoje žydi pelynas ir kietis, o iš Pietų Europos atkeliauja ambrozijos žiedadulkės, todėl alergijų kamuojami žmonės jaučia diskomfortą. Kietis ir pelynas yra įprasti augalai Lietuvoje, tačiau ambrozijos žiedadulkės gali atkeliauti iš tolimų Pietų Europos šalių.
Tai invazinis augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos, kurio populiacija nekontroliuojamai auga pietinėse šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Ispanija ir Graikija. Pavienių ambrozijos augalų galima rasti ir Lietuvoje. Alergologė Rūta Tamošiūnienė teigia, kad ambrozija yra agresyvus alergenas, nes jos žiedadulkės mažos ir lakios. Vienas augalas gali pagaminti iki bilijono žiedadulkių, kurios plačiai išnešiojamos vėjo.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip alergijos gali paveikti gyvenimą Ispanijoje, ypač jei planuojate įsigyti nekilnojamojo turto arba praleisti atostogas.
Ambrozija - stiprus alergenas, kurio žiedadulkės gali sukelti nemalonius simptomus.
Alergijos simptomai ir gydymas
Ir Lietuvoje augantis kietis, ir ambrozija, atkeliaujanti iš Pietų Europos, sukelia panašius simptomus: šienligę, slogą, kosėjimą ir akių tinimą. Kartais pakanka vaistų simptomams palengvinti, tačiau jei alergija žiedadulkėms apsunkina gyvenimą, gali prireikti ilgalaikio gydymo.
Specifinė imunoterapija, kai į paodį leidžiami arba po liežuviu lašinami alergenai, gali trukti apie trejus metus. Tačiau, pasak alergologų, verta pakentėti, nes alergijos daugeliu atvejų išnyksta. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pataria neplanuoti atostogų Pietų Europoje rugsėjo mėnesį, jei esate alergiški ambrozijai.
NVSC skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė sako, kad nors nėra paprasta išvengti ambrozijos žiedadulkių, kelionę galima suplanuoti taip, kad aplenktumėte šalis, kuriose jų koncentracija didžiausia. Tačiau su kauke nuolat nevaikščiosi, nes ji galėtų filtruoti žiedadulkes.
Kaip apsisaugoti nuo alergijos?
Alergologai įspėja, kad vien tik vengti buvimo lauke ar neplanuoti atostogų Pietų Europoje neužteks. Alergiški kiečiui ar pelynui žmonės neturėtų vartoti alkoholio, ypač amareto ar absento. Pasitaiko atvejų, kai pacientai, alergiški visus metus, laiko džiovintus pelynus namuose, manydami, kad jie apsaugo nuo kandžių. Ambrozija, pelynas ir kietis baigia žydėjimo sezoną rugsėjo gale.
Alergijos simptomai gali būti įvairūs, todėl svarbu žinoti, kaip apsisaugoti.
Profesorė I. Šiaulienė pataria pasirūpinti savimi ir vengti kontakto su žiedadulkėmis: nebūti atidarytais langais, pasikeisti rūbus, užsidėti kaukę ant veido, išsiplauti nosį, vaikščioti surištais plaukais, nedžiauti skalbinių lauke. Taip pat svarbu žinoti, kad naktį žiedadulkių kiekis ore išlieka panašus kaip ir dieną.
Prieš keliaujant į kitą šalį, svarbu pasidomėti, kokie augalai tuo metu ten žydi. Jei keliaujate į Ispaniją ar Prancūziją, ten žydi alyvmedžiai, kurių Lietuvoje nėra. Jei nesuprantate, iš kur atsirado alergija, galite pasinaudoti žiedadulkių dienoraščiu internete.
Žmonės gali naudotis žiedadulkių dienoraščiu ir jame sužinoti, kokios žiedadulkės šiuo metu tvyro ore. Tinklalapyje www.polleninfo.org galite pasitikrinti, kokie augalai žydi ir kokios žiedadulkės sklando Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Europos mokslininkų nemokamai teikiama paslauga - Žiedadulkių dienoraštis gali padėti suprasti, kokią įtaką Jūsų sveikatai turi ore sklandančios žiedadulkės.
Gyvenimas per du namus: ar tai įmanoma?
Vis daugiau žmonių svajoja apie galimybę gyventi dviejose vietose: vienoje - šiltuoju metų laiku, kitoje - šaltuoju. Europoje itin populiari antrojo būsto šalis - Ispanija. Britai, vokiečiai, skandinavai ir rusai intensyviai kuriasi Pietų Ispanijoje ir Kipre. Labai populiarėja Italija, Portugalija, Graikija ir netgi Bulgarija. Ir ne tik Europa - štai lietuviai garsina Balį, kiti europiečiai renkasi Turkiją, Tailandą ir net Pietų Afriką bei Braziliją.
Antrojo būsto plėtra itin išaugo, kai atsirado pigių skrydžių bendrovių, žymiai sumažinusių skrydžių kainas ir išplėtusių jų geografiją. Tačiau, pasirinkus tokį gyvenimo būdą, finansais turi būti pasirūpinta net ne dvigubai, o beveik trigubai. Dveji namai - tai du ūkiai plius kelionių išlaidos. Jei būstas ne nuosavas, o nuomojamas, vis viena gyvenimas per dvi vietas nėra ekonominis variantas.
Gyvenimo per du namus iššūkiai
- Finansiniai: Dveji namai reikalauja dvigubų išlaidų būstui, komunaliniams mokesčiams ir kelionėms.
- Logistiniai: Reikia pasirūpinti abiem būstais, net jei viename jų gyvenate tik retkarčiais.
- Psichologiniai: Nuolatinis persikėlimas gali sukelti diskomfortą ir jausmą, kad neturite tikrų namų.
Kita vertus, gyvenimas per du namus gali suteikti galimybę mėgautis skirtingais klimatais, kultūromis ir aplinkomis.
Antras būstas gali būti puiki galimybė mėgautis skirtingais klimatais ir kultūromis.
Genetinės konsultacijos ir vaikų neįgalumas
Seniai žinoma, kad paveldimų ligų dažnis auga priklausomai ir nuo tėvo, ir nuo motinos amžiaus. Tokią riziką gali įvertinti gydytojas genetikas. Tokias ligas galima nustatyti prenataliai. Genetinių paslaugų spektras žymiai išsiplėtė ir liečia visas galimas paslaugas: naujagimiams, suaugusiems, iki gimimo ar ir po mirties. Manoma, kad kiekvienai šeimai turi rūpėti jų palikuonių sveikata, ir šeimos turi prisiimti atsakomybę už savo vaikų sveikatą.
Šiuolaikinių Lietuvos gyventojų kilmė gali būti siejama su neolito gyventojais, kurių nepakeitė jokia kita etninė grupė. Lietuvos populiacija yra iš dalies izoliuota bei genetiškai išsiskirianti iš kitų Europos populiacijų, išsaugojusi senovės genetinį komponentą. Geografiškai specifinių regionų, kaip Lietuva, genominė analizė gali padėti geriau suprasti mikroevoliucinius procesus, kurie veikia vietines žmonių populiacijas.
Šis tyrimas papildys fundamentinio mokslo žinias ir padės geriau suprasti ryšį tarp natūralios gamtinės atrankos ir ligų bei praplės mūsų supratimą apie evoliucijos mechanizmus tiek individo, tiek populiacijos lygmeniu. Naujos nustatytos gamtinės atrankos veikiamos genomo sritys gali padėti paaiškinti vykstančius žmonių prisitaikymo procesus. Taip pat papildys žinias apie tai, kokią įtaką turėjo senovės genomai formuojantis šiuolaikinių žmonių genomui.
ES finansavimas ir smulkus bei vidutinis verslas
Europos Komisijos tyrimo duomenimis, daugiausiai finansavimo prašymų ES atmetama Lietuvoje. 2024 metų gruodį paskelbtas įmonių finansavimo ES tyrimas rodo, kad Lietuvoje atmetama daugiausia smulkaus ir vidutinio (SVV) finansavimo prašymų - 36 proc. Tvirtinama, jog SVV yra Lietuvos ekonomikos pagrindas. 2024 m. pradžioje Lietuvoje buvo 119 944 veikiančios SVV įmonės. Jose sukuriama daugiau nei pusė viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), įmonėse dirba daugiau nei 720 tūkst. žmonių.
Visa tai susiję su SVV. Apie penktadalis Lietuvos SVV įmonių užsiima prekyba, ketvirtadalis - profesinėmis, mokslinėmis ir techninėmis veiklomis (13 proc.) bei statyba (12 proc.). Beveik po 10 proc.
GERIAUSIAS BŪDAS atsikratyti alergijų | Dr. Eric Berg
tags: #alergija #nekilnojamas #turtas #ispanijoje #ru