Praktikoje dauguma į teismą besikreipiančių asmenų pasinaudoja Civilinio proceso kodekso (CPK) suteikta teise ir prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors egzistuoja nemaža galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių įvairovė, vyraujant turtiniams ginčams visgi pastebima, kad viena dažniausiai taikomų - atsakovo turto areštas. Apibendrinant, turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą.
Turto Arešto Taikymo Ypatumai
Turto areštas taikomas bet kokiam atsakovui priklausančiam turtui Lietuvos teritorijoje. Jeigu reikia areštuoti kitose jurisdikcijose esantį atsakovui priklausantį turtą, būtina kreiptis dėl Lietuvos teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti tose konkrečiose jurisdikcijose. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra veiksminga priemonė, kurios naudinga siekti.
Remiantis Briuselio Ibis reglamentu, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė valstybės narės, kurioje siekiama jos vykdymo, teisėje nėra numatyta, šios valstybės narės teismas turėtų taikyti esamas priemones, kurių „poveikis būtų panašus ir kuriomis būtų siekiama tų pačių tikslų“.
Pavyzdžiui, Lietuvos teisėje nėra numatyta „laikinojo likvidatoriaus“ (angl. - provisional liquidator) paskyrimo galimybė, o tai yra svarbi priemonė Jungtinėje Karalystėje. Nors Jungtinė Karalystė jau nebepriklauso Europos Sąjungai, Briuselio Ibis reglamentu ji galės vadovautis pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m. Be to, galiojančios Civilinio proceso kodekso taisyklės suteikia mūsų nacionaliniams teismams teisę teikti pagalbą užsienio teismuose nagrinėjamose bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Teismų Praktikos Pokyčiai
Nors įstatymo nuostatos šiuo klausimu yra gana nuoseklios, teismų praktikoje matyti reikšmingų pokyčių. Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai. 2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė. Dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau. Jei ieškovui reikia įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus, taktikos požiūriu gana svarbus yra kreipimosi dėl turto arešto laikas.
Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto. Latvijoje buvo nagrinėjama byla dėl Lietuvos teismo nutarties taikyti turto areštą Latvijos nacionalinių avialinijų „AirBaltic“ atžvilgiu vykdymo. Ilgai trukusioje kovoje byla pasiekė Latvijos Aukščiausiąjį Teismą, kur buvo priimtas garsusis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas „flyLAL“ byloje.
Atsargumas Prašant Laikinųjų Apsaugos Priemonių
Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo. Taip pat turėtumėte būti atsargūs prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakovo veiksmus, kai pastarasis pareiškė nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vertino kaip neteisėtus veiksmus. „Motieka ir Audzevičius“ komanda atstovauja byloje, kurioje didžiausia Lietuvos įmonių grupė šiuo pagrindu pareiškė ieškinį vienam savo galutinių naudos gavėjų. Pastarasis naudos gavėjas buvo įšaldęs daugiau nei 300 mln. EUR vertės turto įsigijimo sandorį. Draudimų taikymo laikotarpiu turto kaina padidėjo apie 80 mln. EUR. Tačiau vėliau laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Lietuvos ir Maltos teismuose. Mes pasiekėme, kad actio Pauliana pagrindu toks akcijų perleidimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Lietuvos teismuose.
2020 m. sausio mėn. Vokietijos įmonė pradėjo bylą dėl deliktinės atsakomybės Lietuvos bankui. Byloje keliamas klausimas, ar Lietuvos bankas tinkamai atliko įmonės, kuria pasinaudojo sukčiai, „pažink savo klientą“ procedūras.
Budrys apie oro erdvę pažeidusius naikintuvus: turime akcentuoti poreikį stiprinti NATO atsaką
Praktiniai Aspektai ir CPK Pakeitimai
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, tačiau į teismą besikreipiančiam ieškovui nežinant, kiek ir kokio turto turi atsakovas, šias priemones prašęs taikyti ieškovas per 14 dienų (nuo nutarties priėmimo dienos) turi kreiptis į antstolį. Per tą patį 14 dienų terminą antstolis turi patikslinti areštuoto turto duomenis. Praktikoje šis reglamentavimas neretai sukelia problemų, ypač jeigu į antstolį kreipiamasi likus kelioms dienoms iki 14 dienų termino pabaigos, pavyzdžiui, ieškovui nutartį dėl arešto gavus po 5-10 dienų nuo jos priėmimo.
Tokiais atvejais antstoliams neretai praktiškai nebeįmanoma per nustatytą terminą patikslinti areštuoto turto duomenų ir kyla reali rizika, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali taip ir likti neužtikrintas. Problemą iš dalies sprendė atsiradusios elektroninės bylos, ženkliai sutrumpinusios nutarties „keliavimo“ iš teismo pas ieškovą ir iš ieškovo pas antstolį laiką.
Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos įsigaliojus CPK pakeitimams situacija, tikėtina, keisis. Asmuo, prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turės teisę teismo nutartį antstoliui pateikti per 14 dienų. Antstoliui atlikti pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą bus suteikiamas atskiras 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo vykdyti.
Viena vertus, nauju reglamentavimu antstoliui suteikiama garantija, kad jis turės pakankamą ir aiškų terminą būtiniems veiksmams atlikti. Laikinąsias apsaugos priemones prašiusiam taikyti asmeniui taip pat aišku, kad nutartį antstoliui jis turi pateikti per 14 dienų ir nereikia „sukti galvos“ dėl to, kiek laiko dar reikėtų palikti antstoliui.
Vis dėlto, naujojoje CPK 147 str. 6 d. redakcijoje, priešingai nei dabar galiojančioje, nėra aiškiai nurodoma nuo kada skaičiuojamas pastarasis 14 dienų terminas: nuo nutarties priėmimo ar įteikimo ieškovui dienos. Kita vertus, antstoliui nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galios dvigubai ilgiau nei iki šiol (28 dienas vietoj 14 dienų). Tai tikrai nėra palanku žvelgiant iš skolininko (atsakovo) pozicijos.
Pavyzdžiui, teismui pritaikius turto areštą skolininkas (atsakovas) yra priverstas laukti, kol antstolis nustatys turimą turtą ir jo vertę, kiek ir kokio turto reikia areštuoti. Per šį laiką skolininkui apribojama teisė disponuoti savo turtu nepaisant to, kad turto vertė galbūt ženkliai viršija ieškovo reikalavimų sumą. Be to, skolininkas (atsakovas) neturi jokių efektyvių teisinių priemonių paskubinti ieškovą kreiptis į antstolį arba paskubinti patį antstolį, nesibaigus nustatytam terminui patikslinti areštuoto turto duomenis.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nei vienos ginčo šalies interesams negali būti suteikiamas nepagrįstas prioritetas, turi būti padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos.
| Šalis | Veiksmas | Terminas |
|---|---|---|
| Ieškovas | Pateikti teismo nutartį antstoliui | 14 dienų nuo nutarties priėmimo |
| Antstolis | Atlikti pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą | 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti |