Šiame straipsnyje remiamės Studijų Biuro 1942 metų leidiniu, išleistu Kaune, kurio naują laidą paruošė Dr. J. Prunskis. Leidinyje apžvelgiamas gyvenimas Lietuvoje sovietinės okupacijos metais, remiantis žmonių, stebėjusių ir iš pirmųjų šaltinių žinančių, informacija.
Bolševikų invazijos metu Lietuvoje buvo labai mažas skaičius komunistų - vos apie 0,1 procento visų Lietuvos gyventojų. Tai buvo įvairių tautybių žmonės, tačiau inteligentų jų gretose tebuvo labai mažai. Po 1940 m. birželio 15 d. bolševikų invazijos, visuomenė neatsipeikėjo nuo plerpiančių tankų, o skubėjimo viską griauti, keisti dienos vyko stachanoviškais tempais.
Sovietiniai tankai Vilniuje 1940 m.
Liaudies Seimo rinkimai: parodija demokratijos
Paskelbus savo dešimt reikalavimų, 1940 m. liepos 5 d., t. y. praėjus mėnesiui po bolševikų invazijos, buvo paskelbti vadinamojo Liaudies Seimo rinkimai. Pasirengti rinkimams tebuvo tik 9 dienos, nes patys rinkimai turėjo įvykti liepos 14 d. Nors tai atrodė neįmanoma, bolševikams tokie rinkimai įvykdyti buvo vieni niekai. Viskas buvo daroma pagal komandą ir jau iš anksto žinoma, kas bus išrinktas. Tai buvo tik šlykšti rinkimų parodija.
Visuomenė nieko nežinojo apie kandidatus, kuriuos vienintelė turėjo teisę statyti komunistų partija. Pranešta apie kandidatus buvo likus vos kelioms dienoms iki rinkimų. Rinkimai vyko pagal šabloną, o kandidatais į Liaudies Seimą buvo siūlomi partijos centro komiteto nariai. Vietiniai gyventojai dažnai nepažinojo kandidatų. Rinkimų metu buvo naudojami įvairūs lozungai, tokie kaip "Už liaudies priešus" ir "Ne vieno balso liaudies priešams", kurie demonstravo rinkimų absurdiškumą ir kvailumą.
Žmonėms buvo dalijami nesigailintys pažadai, kad tik priviliotų juos prie rinkiminės urnos. Pavyzdžiui, karininkams buvo žadama, kad jie nebegalėsią neteisingai bausti. Tačiau rinkimų komisijos pridėdavo į urnas balsų tiek, kiek reikėjo, o kai kurie asmenys galėjo balsuoti po kelis kartus. Tokie klastojimai buvo plačiai vartojami.
Liaudies Seimo rinkimų rezultatai:
| Šaltinis | Rezultatas |
|---|---|
| J. Putelis | 99 procentai |
| J. Paleckis | 15-16% |
Nepaisant abejonių dėl rinkimų rezultatų tikslumo, liepos 21 d. Liaudies Seimas turėjo susirinkti į pirmąjį posėdį. Iš oficialiosios propagandos nebuvo aiškus galutinis Maskvos sprendimas.
Sovietų nusikaltimai Lietuvoje: Pravieniškių, Panevėžio ir Rainių tragedijos
Susitikimas su G. Dekanozovu: Nepriklausomybės iliuzijos
1940 m. liepos 18 d. arba 19 d. įvyko susitikimas su G. Dekanozovu, Sovietų Sąjungos patikėtiniu Lietuvoje. Susitikimo metu buvo aptariami Sovietų Sąjungos planai Lietuvos klausimu. Dekanozovas aiškiai pareiškė, kad Lietuva jau nebegali būti nepriklausoma, o šalyje esantys tankai tai įrodo. Jis teigė, kad Lietuva išvaduota iš Smetonos režimo ir dabar ateina laisvė bei gerovė darbininkams ir valstiečiams.
Dekanozovas įspėjo, kad Lietuvoje nereikia bandyti sukelti priešbolševikinį judėjimą, nes tai turės neigiamų pasekmių. Jis taip pat pagrasino, kad bus imamasi priemonių, jei bus bandoma priešintis sovietinei valdžiai.
Lietuvos inkorporavimas į Sovietų Sąjungą
Liaudies Seimo posėdis: marionetinis teatras
Liepos 21 d. įvyko pirmasis Liaudies Seimo posėdis Valstybės Teatre. Posėdis buvo panašus į balaganišką cirką su bolševikiniais atributais. Seimo nariai, ypač nepartiniai, jautė didelį nerimą ir dalyvavo laidotuvių nuotaikoje. Salėje buvo pilna komjaunuolių, čekistų ir šnipų, kurie stebėjo kiekvieną judesį.
Posėdyje buvo priimtos rezoliucijos dėl Lietuvos įstojimo į Sovietų Sąjungą, įmonių nacionalizavimo ir amnestijos. Tačiau jokios diskusijos ar kritikos nebuvo leidžiamos. Liaudies Seimas tebuvo seimo parodija, kuri atliko bolševikų norimus darbus. Jis nieku būdu neišreiškė lietuvių tautos valios, o tik komunistų ir Maskvos viešpačių valią.
Tautos naikinimas: sovietizacijos pasekmės
Per vienerius bolševikų okupacijos metus (1940.VI.15-1941.VI.28) buvo siekiama sunaikinti lietuvių tautą. Nors bolševizmo teorikai neigia tautų egzistenciją, sovietizavimas Lietuvoje reiškė jos visišką sunaikinimą. Buvo siekiama sunaikinti tautinę sąmonę, o kultūriniai ir ekonominiai laimėjimai buvo paverčiami sovietine propaganda.
Vienas iš pagrindinių būdų naikinti tautą buvo lietuvių išvežimas. Valstybės Saugumo Liaudies Komisariatas (NKGB) vykdė "antisovietinio ir socialiai svetimo Lietuvos elemento" atranką. Agentūros, kurių visoje Lietuvoje buvo pristeigta tūkstančiai, įdavinėjo savo draugus ir pažįstamus. Žmonės buvo verčiami ginklu ir grasinimais būti slaptais agentais.
Buvo sudaryta sistema prieštarybinio elemento registravimui. Kasdien buvo daromos suvestinės apie "antisovietinį, kriminalinį ir socialno opasnogo elementą". Tačiau šis darbas vyko lėtai ir nevisai tiksliai. NKGB skyrių viršininkai skundėsi dėl didelio darbo krūvio ir mažo poilsio.
1941 m. Birželio sukilimo žemėlapis
1941 m. buvo pradėtas buvusių dvarininkų ir stambesnių ūkininkų surašinėjimas. Buvo renkama informacija apie jų gyvenamą vietą, turtą ir šeimos narius. Šis surašinėjimas buvo vykdomas slaptai, o jo tikslas buvo žinomas tik kompartijos ir saugumo vadovams - ruošiantis masiniam trėmimui.
tags: #apiplestas #butas #smetonos #al