Kiekviena įmonė ar fizinis asmuo, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio, valdo didesnį ar mažesnį turtą. Teisingas jo naudojimas, skirstymas, vertinimas ir nudėvėjimas nulemia veiklos sėkmę.
Šiame straipsnyje aptarsime ilgalaikio turto PVM atskaitos ypatumus, kada reikia tikslinti PVM ir kokiais atvejais galima to nedaryti.
Ilgalaikis Turtas ir Jo Skirstymas
Visas fizinio asmens turimas ir ekonominėje veikloje naudojamas turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį. Pagrindinis skirstymo požymis - jo sunaudojimas per tą laikotarpį, per kurį uždirbamos pajamos.
Ilgalaikiu laikomas turtas, kuris ilgiau kaip vienus metus naudojamas ūkio pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ir jo kaina yra ne mažesnė už kiekvienai turto grupei nustatytą minimalią kainą. Šio ilgalaikio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per to turto nudėvėjimo laikotarpį.
Fizinis asmuo savo vykdomai ekonominei veiklai gali priskirti šias ilgalaikio materialiojo turto rūšis:
- gyvenamąjį pastatą, butą ar kitą statinį;
- mašinas ir įrengimus;
- ūkinį inventorių;
- baldus;
- kompiuterinę techniką;
- krovininius automobilius, autobusus, priekabas ir puspriekabes;
- traktorius, savaeiges ir žemės ūkio mašinas;
- lengvuosius automobilius, kurių atskaita, nėra apribota;
- mobiliojo ryšio priemones ir kt.
Maksimali ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM dalis, kuri gali būti įtraukta į PVM atskaitą, jei turtas skirtas tik ekonominei veiklai vykdyti, yra 100 procentų.
Tačiau tokio ilgalaikio turto, kaip gyvenamojo namo ar buto, kuriame fizinis asmuo ir gyvena, ir vykdo ekonominę veiklą, jokia pirkimo PVM dalis negali būti atskaityta. Tik tuo atveju, jeigu gyvenamasis pastatas ar kitas statinys yra skirtas tik ekonominei veiklai vykdyti, jo pirkimo PVM suma gali būti traukiama į PVM atskaitą.
Su gyvenamuoju namu ar statiniu susijusių prekių ir paslaugų pirkimo PVM maksimali dalis, jei šis namas ar statinys skirtas tik ekonominei veiklai vykdyti, yra 100 proc., kitais atvejais - 50 procentų.
Fizinio asmens, PVM mokėtojo, ilgalaikis turtas, kuris yra jo nuosavybė, neišvengiamai gali būti panaudotas tiek jo asmeniniams poreikiams tenkinti, tiek jo vykdomai ekonominei veiklai. Tad kai ilgalaikį turtą įsigyja fizinis asmuo, visų pirma būtina atskirti to turto naudojimą privatiems poreikiams, t. y. ne ekonominei veiklai, ir ekonominei veiklai.
Jeigu fizinis asmuo, PVM mokėtojas, iš kitų PVM mokėtojų įsigijo prekių, skirtų kitoms PVM apmokestinamoms prekėms gaminti arba PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, tai jis turi teisę įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą.
Fizinio asmens įsigytų prekių ir paslaugų, susijusių su ilgalaikiu materialiuoju turtu (išskyrus gyvenamąjį pastatą ar kitą statinį, lengvąjį automobilį), atskaitoma pirkimo PVM dalis negali viršyti paties ilgalaikio turto atskaitomos pirkimo PVM dalies.
Su lengvuoju automobiliu susijusių prekių ar paslaugų pirkimo arba importo PVM maksimali dalis, kuri gali būti įtraukta į PVM atskaitą, yra 50 procentų. Taigi, jeigu fizinis asmuo, PVM mokėtojas, yra įsigijęs lengvąjį automobilį, nors pirkimo PVM už įsigytą lengvąjį automobilį atskaityti negalėjo, bet jei šį automobilį naudoja savo ekonominėje veikloje, tai į PVM atskaitą jis gali traukti iki 50 proc. prekių ir paslaugų, skirtų šio automobilio eksploatavimui ar remontui (degalų, atsarginių dalių ir kt.), pirkimo PVM sumos.
Kada Reikia Tikslinti PVM Už Ilgalaikį Materialųjį Turtą?
Ilgalaikio materialiojo turto PVM atskaita tikslinama, jei ilgalaikis materialusis turtas pagal prigimtį yra nekilnojamasis (įskaitant ir jo kapitalinį pagerinimą, taip pat yra ir su kitomis ilgalaikio materialiojo turto rūšimis, apibrėžtomis teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, kuriems nustatytas ne trumpesnis nei 4 metų nusidėvėjimo normatyvas).
PVM atskaita šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi būti tikslinama: nekilnojamojo pagal prigimtį daikto - 10 metų, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto - 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį atskaityta to turto pirkimo arba importo PVM ar jo dalis (pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju - taip pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM atskaita tikslinama 10 metų nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo užbaigti pagerinimo darbai).
Jeigu turtas buvo įsigytas arba importuotas iki įregistravimo PVM mokėtoju, PVM atskaita tikslinama tokį skaičių metų, kiek metų atitinkanti pirkimo arba importo PVM dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą.
Konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto (įskaitant pastato (statinio) esminį pagerinimą) pirkimo arba importo PVM suma dalijama iš PVM atskaitos tikslinimo metų skaičiaus.
Kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, atsižvelgiant į faktinį to turto naudojimą šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje per tuos kalendorinius metus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti apskaičiuota tiems kalendoriniams metams tenkanti atskaitytina pirkimo ir (arba) importo PVM dalis ir metinėje PVM deklaracijoje PVM atskaita turi būti patikslinta.
Prievolė, susijusi su PVM atskaitos tikslinimu, tenka pastato ar statinio savininkui, o ne kitam pagal nuosavybės teisę pastato naudotojui. Naudotojas, pagerinęs pastato būklę, privalo pastato savininkui išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, arba prievolė, susijusi su PVM atskaitos tikslinimu, tenka PVM mokėtojui, kuris pastatą pagerino.
Jei pastatas grąžinamas jo savininkui nepraėjus 10 metų laikotarpiui, turi būti apskaičiuotas pardavimo PVM išrašant PVM sąskaitą faktūrą pastato savininkui. Nuo to momento prievolė tikslinti PVM atskaitą tenka pastato savininkui. Jis PVM atskaitą tikslina dar tiek metų, kiek likę iki 10 metų laikotarpio pabaigos skaičiuojant nuo to momento, kada buvo užbaigti pastato gerinimo darbai.
Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ilgalaikis materialusis turtas nebebus PVM mokėtojo naudojamas šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, PVM atskaita turi būti patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai (t. y. atskaityta pirkimo arba importo PVM dalimi, tenkančia iki PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos likusiam laikotarpiui) padidinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą.
Kada Galima Netikslinti PVM Atskaitos?
PVM atskaita gali būti netikslinama šiais atvejais:
- Dėl prarasto prekių kiekio, kuris atsiranda įvykus natūraliai netekčiai, tačiau neviršijant natūralios netekties normų.
- Jeigu LRV ar atitinkamų institucijų nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės prarastos dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos ar force majeure.
- Jei pagal faktinius metus apskaičiuotos PVM dalies priskirtai veiklai dydis skiriasi ne daugiau kaip 5 proc. Kai ilgalaikio materialiojo turto pagal faktinius duomenis apskaičiuotos tiems kalendoriniams metams tenkančios atskaityto pirkimo ar importo PVM dalies, tenkančios faktiškai atskaityto pirkimo / importo PVM skirtumas yra ne daugiau kaip 5 proc.
Jeigu pagal faktinius rodiklius apskaičiuota tiems kalendoriniams metams tenkanti atskaitytina turto pirkimo ir (arba) importo PVM dalis skiriasi nuo tiems kalendoriniams metams tenkančios faktiškai atskaityto pirkimo ir (arba) importo PVM dalies ne daugiau kaip 5 procentais, PVM atskaita gali būti netikslinama.
Kaip Atliekamas Tikslinimas?
PVM atskaita tikslinama tą mokestinį laikotarpį, per kurį įvyko pasikeitimas apskaitoje, PVM deklaracijoje priklausomai nuo pasikeitimo atitinkamai didinant mokėtiną arba mažinant grąžintiną iš biudžeto PVM sumą.
Ilgalaikio turto pardavimo pajamos
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 10 straipsnį 1 dalies nuostatas, individualios veiklos (įskaitant individualią žemės ūkio veiklą) pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Šioms pajamoms priskiriamos ir tos pajamos, kurios gaunamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos turtą, t. y. tokio turto perleidimo pajamos apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir iš individualios veiklos gautos pajamos.
Žemės ūkio veiklą vykdantis ūkininkas, norėdamas, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo, eksploatavimo, remonto sąnaudos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais ir norėdamas atskaityti pirkimo pardavimo PVM, prieš pradėdamas individualioje veikloje naudoti ilgalaikį turtą turi mokesčių administratoriui pateikti užpildytą Fizinio asmens pranešimą apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba kitai ekonominei veiklai formą - FR0457.
Visos gyventojo individualios veiklos pajamos, įskaitant ir žemės ūkio veiklos pajamas, individualios veiklos turto pardavimo pajamos ir išlaidos, apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį, yra sumuojamos.
Pagal LR GPMĮ 17 str.1 d. 28 punktą gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos, gautos perleidus kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, jei yra tenkinamos šiame punkte nustatytos sąlygos:
- neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus kilnojamąjį daiktą, jeigu šiam daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra privaloma teisinė registracija, šis daiktas yra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks turtas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo nuosavybėn;
- neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, įregistruotą Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau nei prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio nuosavybėn perleidimo.
Pagal LR GPMĮ 17 str.1 d. 53 ir 54 punktus gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos gautos :
- pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;
- pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpiau nei 2 metus. Gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.
Pagal 12 VAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatas, jei už įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą sumokėtą ar mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM) įmonė susigrąžina, šis mokestis į turto įsigijimo savikainą neįskaičiuojamas. Jei PVM negrąžinamas, įmonė gali jį įskaičiuoti į turto įsigijimo savikainą arba į bendrąsias ir administracines sąnaudas.
Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, pridėtinės vertės mokestis į turto įsigijimo kainą neįskaitomas, neatsižvelgiant į tai, ar vienetas yra PVM mokėtojas, ar ne. Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos.
Be PVM pardavus nekilnojamąjį turtą, tikslinama pirkimo PVM atskaita. Turto perleidimo faktą pagrindžia turto perdavimo-priėmimo aktas ar kitas jį atitinkantis dokumentas.
PVMĮ 32 str. Pastato pardavimas ir 5 proc. Parduodant įrangą, kuri buvo įsigyta iš ES ir kuriai buvo taikomas atvirkštinis PVM, lengvatos netaikomos. Motociklo pardavimas nėra atleistas nuo PVM, net jeigu įmonė jį pirko iš gyventojo ir be PVM.
Jeigu įmonė vykdo nuotolinę prekybą, turi e. PVMĮ nustato išimtį PVM mokėtojui parduoti IT be PVM tik keliais atvejais: 1) IT ne mažiau kaip 99 proc. Seno pastato pardavimo pajamos PVM neapmokestinamos ir į 45 000 Eur sumą neįtraukiamos.
Parduodant NT praėjus 24 mėn. Kai parduodamos išardyto automobilio dalys, toks tiekimas nėra laikomas ilgalaikio turto tiekimu. Yra ne vienas būdas užregistruoti pardavimą. Dažniausiai tai daroma dviem įrašais. Parduodant ne PVM mokėtojui nekilnojamąjį turtą, kuris nėra laikomas nauju, PVM neskaičiuojamas.
Jeigu automobilis nebenaudojamas veikloje, nėra draudžiama iki pardavimo jį perkelti į atsargas. Parduodant turtą, kuriam įsigyti buvo naudojama dotacija, dotacijos likutis nurašomas. Kai sąskaitoje yra nurodyta konkreti prekė - vilkikas ar jo dalis, įrodinėti, kas buvo paduota, nebus sudėtinga.
Likutinė vertė - tai apskaitos dydis, kuris neturi nieko bendra su patalpų kainomis rinkoje ar turto verte. Padalijus patalpas, reikėtų padalyti ir jų įsigijimo vertę, perkainotą dalį bei nusidėvėjimą. Kai įmonė pirko N1 kategorijos automobilį, ji atskaitė pirkimo PVM.
Dėl senų baldų pardavimo po vieną eurą darbuotojams gali atsirasti pajamų natūra. VšĮ automobilis, kuris buvo skirtas dalyvauti sporto varžybose, turėtų būti laikomas VšĮ ilgalaikiu turtu. Turtas, kuris priklauso akcininkui, neturėtų patekti į įmonės balansą.
Nekilnojamųjų daiktų pardavimas visuomet įforminamas notarine tvarka. Teisės į išperkamosios nuomos būdu perkamą automobilį perleidimas yra laikomas prekių - automobilio tiekimu. Naujo pastato pardavimas turi būti apmokestinamas 21 proc. PVM.
Parduodant automobilį reikės skaičiuoti PVM, net jeigu jis nudėvėtas iki 1 Eur vertės. Lengvojo automobilio, kurio PVM atskaita draudžiama, pardavimas neapmokestinamas. Parduodant ilgalaikį turtą apskaitoje registruojamas tik perleidimo rezultatas - pelnas arba nuostoliai.
Jeigu automobilio pirkimo PVM neatskaitomas pagal PVMĮ 62 str. 2 d. Bet kokio ilgalaikio turto perleidimas, kai turtą perleidžia PVM mokėtojas, apmokestinamas PVM. Veiklos kaip komplekso perleidimo sandorio PVM neskaičiuojamas.
Lengvųjų automobilių PVM atskaita ribojama. Parduodant nekilnojamąjį turtą be PVM, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, pirkimo PVM atskaita yra tikslinama. Parduodant lengvąjį automobilį, kuris laikomas krovininiu skaičiuojamas pardavimo PVM.
Turto perkainojimas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nepripažįstamas. Jeigu PVM sumą pagal PVM įstatymo 96 str. Jei nevažiuojantį automobilį įmonė gali parduoti tik už 1000 Lt, tai ši kaina ir yra rinkos kaina. Parduodant pasigamintą IMT, įmonė turėtų skaičiuoti pardavimo PVM. Pasigamintas IMT būtų parduotas su PVM, t. Senų pastatų, taip pat jų dalių pardavimas PVM neapmokestinamas.
Jeigu automobilis būtų parduotas pelningai, pelnas būtų priskiriamas pelno mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.
Nusprendus nurašyti nevisiškai nudėvėtą ilgalaikį turtą, tokį sprendimą reikia dokumentuoti. Pastato nugriovimas ir tokio fakto dokumentavimas neatleidžia nuo NTM skaičiavimo. Griaunant seną pastatą patirtos griovimo išlaidos įskaičiuojamos į naujai statomo pastato įsigijimo savikainą. Iškomplektuoti ilgalaikį turtą, jeigu jis buvo sudarytas iš atskirų turto vienetų, įmanoma.
Policija retai randa pavogtus automobilius, todėl automobilį reikėtų nurašyti į nuostolius. Turto nurašymo nuostoliai, ypač jeigu nurašant turtą apskaitoje realiai jo nebuvo, bus neleidžiami atskaitymai. Turto, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. žanga. Turto praradimų apmokestinimas 1 situacija. Kavinėje sugedo maisto prekės 2 situacija.
Iš įmonė balanso dingęs krovininis automobilis turėtų sudominti mokesčių administratorių. Nurašo iki 10 proc. Pavogtas, sugadintas, pamestas ar kitaip prarastas turtas apskaičiuojant pelno mokestį yra neleidžiami atskaitymai. Nemokamai gauto turto vertė yra lygi 0 Eur. Turtas, kuris nelaikomas ilgalaikiu, pradėtas naudoti nelaikomas ir atsargomis. Nurašymo nuostoliai laikomi neleidžiamais atskaitymais.
Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl joje pateikiamos informacijos: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija).
Pirkimo PVM, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas už iš kitos valstybės narės įsigyjamas prekes, į PVM atskaitą gali būti įtrauktas tik tuo atveju, kai įsigytų prekių apmokestinamoji vertė ir pardavimo PVM, apskaičiuotas už šias prekes, yra deklaruoti šio Įstatymo nustatyta tvarka teikiamoje PVM deklaracijoje, o PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kuria įformintas prekių tiekimas ir kuri atitinka reikalavimus, keliamus PVM sąskaitai faktūrai, kuria įforminamas prekių tiekimas kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui. Jeigu PVM sąskaita faktūra nėra gauta, tačiau prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM pagal šio Įstatymo 14 arba 141 straipsnį atsirado, pirkimo PVM gali būti atskaitytas, jeigu tenkinami kiti šioje dalyje nustatyti reikalavimai.
Lietuvos Respublikоs Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti atvejus, kuriais PVM suma, išskirta PVM sąskaitoje-faktūroje, gali būti dalimis įtraukta į kelių PVM mokėtojų PVM atskaitą, taip pat tvarką, kurios laikantis tokios PVM sumos įtraukiamos į PVM atskaitą.
Šiame straipsnyje aptarsime PVM atstatymo klausimą, kai kalbama apie nurašytą turtą, remiantis Lietuvos Respublikos PVM įstatymo nuostatomis.
PVM įstatymo 67 straipsnis reglamentuoja PVM atskaitos tikslinimą ilgalaikiam materialiajam turtui. Šis straipsnis yra svarbus norint suprasti, ar ir kaip reikia atstatyti PVM, kai turtas yra nurašomas.
Pagal PVM įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą, PVM atskaita turi būti tikslinama kitoms ilgalaikio materialiojo turto rūšims, kurioms teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, nustatytas ne trumpesnis kaip 5 metų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas.
PVM atskaita šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi būti tikslinama: nekilnojamojo pagal prigimtį daikto - 10 metų, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto - 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį atskaityta to turto pirkimo arba importo PVM ar jo dalis (pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju - taip pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM atskaita tikslinama 10 metų nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo užbaigti pagerinimo darbai).
Jeigu turtas buvo įsigytas arba importuotas iki įregistravimo PVM mokėtoju, PVM atskaita tikslinama tokį skaičių metų, kiek metų atitinkanti pirkimo arba importo PVM dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą.
Konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto (įskaitant pastato (statinio) esminį pagerinimą) pirkimo arba importo PVM suma dalijama iš PVM atskaitos tikslinimo metų skaičiaus.
Kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, atsižvelgiant į faktinį to turto naudojimą šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje per tuos kalendorinius metus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti apskaičiuota tiems kalendoriniams metams tenkanti atskaitytina pirkimo ir (arba) importo PVM dalis ir metinėje PVM deklaracijoje PVM atskaita turi būti patikslinta.
Jeigu pagal faktinius rodiklius apskaičiuota tiems kalendoriniams metams tenkanti atskaitytina turto pirkimo ir (arba) importo PVM dalis skiriasi nuo tiems kalendoriniams metams tenkančios faktiškai atskaityto pirkimo ir (arba) importo PVM dalies ne daugiau kaip 5 procentais, PVM atskaita gali būti netikslinama.
Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ilgalaikis materialusis turtas nebebus PVM mokėtojo naudojamas šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, PVM atskaita turi būti patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai (t. y. atskaityta pirkimo arba importo PVM dalimi, tenkančia iki PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos likusiam laikotarpiui) padidinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą.
Apibendrinant, PVM atstatymas nuo nurašyto turto yra būtinas, jei turtas nebebus naudojamas PVM apmokestinamai veiklai. Tai reiškia, kad reikia patikslinti PVM atskaitą ir sumokėti atitinkamą PVM dalį į biudžetą.
PVM atskaitos tikslinimo terminai priklauso nuo turto rūšies:
- Nekilnojamajam turtui - 10 metų.
- Kitam ilgalaikiam materialiajam turtui (nusidėvėjimo normatyvas ne trumpesnis kaip 5 metai) - 5 metai.
Šis straipsnis pateikia pagrindinę informaciją apie PVM atstatymą nuo nurašyto turto.