Ar daugiabučio gyventojas gali pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją?

Lietuvos gyventojai jau yra girdėję apie prasidėjusį elektros rinkos monopolinių sąlygų atsisakymą, kuris suteikia galimybę kiekvienam rinktis pačiam. Šis pokytis aktualus kiekvienam, mat ilgainiui palies visus buitinius elektros vartotojus. Taigi, ar daugiabučio gyventojas gali pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją?

Kaip rašoma interneto puslapyje www.pasirinkitetiekeja.lt, kiekvienas daugiabučio butas, t. y. kiekvienas savininkas gali rinktis tą tiekėją, kuris jam atrodo tinkamiausias, dėl sprendimo tartis su kaimynais nereikia.

Elektros energiją tiekia nepriklausomi tiekėjai, o ESO savo ruožtu yra atsakinga už bendrą infrastruktūrą ir rūpinasi, kad tiekiama elektra pasiektų vartotojus. Tad daugiabučiuose kiekvienas butas savo nuožiūra, gali pasirinkti jam labiausiai priimtiną elektros energijos tiekėją nepriklausomai nuo to, ką nusprendė jų kaimynai.

Net jeigu kaimynai pasirinks kitą elektros energijos tiekėją nei jūs, iš esmės niekas nepasikeis - naujų laidų, skaitliukų ar įvadų vartotojams keisti tikrai nereikės.

Taigi, elektros energijos tiekėją gyventojai renkasi individualiai, pagal savo poreikius. Bendrosioms daugiabučių namų patalpoms tiekėjus reikės rinktis tik trečiajame elektros energijos liberalizacijos etape, kuris vyks kitais metais.

Licencijas gauti gali ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonės, įsteigusios atstovybes Lietuvoje. Licencijos dalyvauti šalies energetikos sektoriuje išduodamos vadovaujantis veiklos saugumo, patikimumo ir nediskriminavimo principais.

Tarp elektros tiekimu bei klientų aptarnavimu užsiimti norinčioms įmonėms keliamų reikalavimų - finansinis stabilumas bei gebėjimas užtikrinti veiklai reikalingus technologinius bei personalo resursus.

Perėjimas prie nepriklausomų tiekėjų - nesudėtingas. Viskas, ką turės padaryti vartotojas, tai pasirašyti sutartį su pasirinktu naujuoju tiekėju.

„Žmogui nereikia niekur eiti ar ko nors ieškoti - visa reikalinga informacija pati pasieks galutinį vartotoją, t.y. jam reikės tiesiog pasirinkti vartojimo įpročius geriausiai atitinkantį - naudingiausią elektros energijos tiekimo pasiūlymą.

Nuo rugsėjo pradžios, vartotojui nepareiškus nesutikimo, ESO perduos jo kontaktinius ir elektros suvartojimo duomenis nepriklausomiems tiekėjams, o šie teiks savo pasiūlymus potencialiems klientams“.

Atitinkamai antrojo ir trečiojo reformos etapo dalyviai savo pasirinkimus turės padaryti 2021-ais ir 2022-ais metais, kad iki 2023-iųjų, kai neliks visuomeninio tiekimo veiklos, jie turėtų galimybę visapusiškai naudotis monopolinių visuomeninio tiekimo sąlygų nevaržoma rinka.

Išsami projekto informacija pateikiama www.pasirinkitetiekeja.lt.

Seimo Ekonomikos komitetas posėdyje bendru sutarimu pritarė Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektų paketui (įstatymų projektai Nr. XVP-189 - XVP-191), kuriuo įgyvendinamas XIX Vyriausybės programos uždavinys - smulkiesiems ir pažeidžiamiems buitiniams vartotojams leisti naudotis visuomeniniu tiekimu.

Pakeitimais siūloma patikslinti pažeidžiamo elektros energijos vartotojo sąvoką ir nustatyti, kad pažeidžiami vartotojai - tai piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai ir asmenys su negalia, o smulkieji vartotojai - buitiniai vartotojai, suvartojantys mažiau kaip 1 000 kWh elektros per metus (t. y. vidutiniškai 83 kWh per mėnesį).

Pažymėtina, kad siūloma nustatyti tvarką, pagal kurią pažeidžiami vartotojai ir smulkieji vartotojai galės naudotis visuomeniniu elektros energijos tiekimu iki 2030 m. sausio 1 d.

Taip pat nustatoma tvarka, pagal kurią nepriklausomą tiekėją rinksis visi likę vartotojai (pvz., nauji vartotojai - naujakuriai, daugiabučių bendroms reikmėms suvartojamos elektros tiekimui reikalinga elektra).

Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius pabrėžė, kad įstatymų pakeitimais suteikiami įgaliojimai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai diferencijuoti visuomeninio tiekimo kainos tarifus pažeidžiamiems vartotojams.

Keliamas lūkestis visuomeniniam tiekėjui - užtikrinti, kad pažeidžiamiems vartotojams (o galbūt ir visiems visuomeninio tiekimo vartotojams) elektros energija būtų perkama tiesiogiai iš atsinaujinančių energetikos išteklių parkų, sudarant ilgalaikę elektros pirkimo sutartį, ir tokiu būdu užsitikrinant mažesnes ir stabilesnes elektros energijos kainas, palyginti su elektros energijos pirkimu biržos kainomis, kaip yra šiuo metu.

elektros buitinių vartotojų - t. y. apie 45 proc. visų vartotojų - turėtų teisę naudotis visuomeniniu tiekimu. Daugiau nei pusę šių vartotojų - 430 877 (54 proc.) - sudaro pensinio amžiaus vartotojai, suvartojantys mažiau nei 1 000 kWh per metus.

Pažeidžiamieji ir smulkieji vartotojai, kurie šiuo metu yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, nuo šių metų birželio 1 d. galės pasirinkti visuomeninį tiekimą, jeigu to norės.

Vienas svarbiausių klausimų: iš ko nuo šiol pirksime elektrą, t. y. kas mums ją parduos ir kam bus leidžiama užsiimti prekyba elektra?

Pasirašoma nauja elektros tiekimo sutartis besikeičiantis santykis su tiekėju - galutiniam vartotojui yra kertiniai reformos aspektai.

„Į monopolininko teisėmis veikusio vieno valstybinio tiekėjo vietą stos nepriklausomi tiekėjai, iš kurių elektros vartotojas išsirinks sau tinkamiausią, geriausiai atliepiantį konkretaus namų ūkio bei vartojimo poreikius.

Nauda, kurią sulig šiuo pokyčiu gauna galutinis vartotojas, yra galimybė rinktis, tai yra vartotojas galės pasirinkti ar pakeisti savo elektros tiekėją taip, kaip pavyzdžiui mobiliojo ryšio operatorių.

Jau prasidėjęs energetikos sektoriaus pokytis bus vykdomas nuosekliai, etapais, per trejus metus, įtraukiant gyventojų grupes pagal jų sunaudojamos elektros kiekį.

Pavyzdžiui, į pirmąjį etapą patenka per metus daugiausia energijos, 5000 kWh ir daugiau, sunaudojanti gyventojų grupė.

Ji pirmoji, t. y. dar šiemet (iki metų pabaigos), turi pareigą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Į antrą etapą patenka nuo 1000 iki 5000 kWh sunaudojantys privatūs namų ūkiai - jie prie nepriklausomų tiekėjų turės pereiti nuo 2022 metų.

Ir nors šiemet pasirinkti nepriklausomą tiekėją pareigą turi tik pirmoji buitinių vartotojų grupė, kurių yra kiek per 98 tūkst., visi kiti vartotojai taip pat gali pasirinkti savo naująjį elektros tiekėją nieko nelaukdami.

Šiuo metu privatų sektorių aptarnauja keturi nepriklausomi elektros tiekėjai. Visus juos rasite apie šalies energetikos rinkos pokytį nuolat informuojančioje svetainėje www.pasirinkitetiekeja.lt.

Planuojama, jog artimiausiu metu į buitinius vartotojus besiorientuojančių elektros tiekėjų atsiras ir daugiau, mat teisę užsiimti šia veikla jau dabar turi per 80 įmonių.

„Tikėtina, jog nemažai iki šiol tik verslui elektrą tiekusių įmonių pasiūlys paslaugą ir kitai pirkėjų grupei - buitiniams vartotojams, - sakė ESO atstovas ryšiams su visuomene.

Norintys užsiimti elektros tiekimu privalo atitikti šiai veiklai keliamus reikalavimus bei gauti licenciją, kurią išduoda VERT‘as - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Ši licencija suteikia teisę pirkti elektrą „NordPool“ biržoje bei tiekti, t. y. parduoti, ją galutiniams vartotojams.

Gyventojai skatinami aktyviai domėtis pokyčiu, mat būdami aktyviais vartotojais jie galės pasinaudoti konkurencijos teikiamais pranašumais bei užsitikrinti geriausias elektros tiekimo sąlygas.

„Pavyzdžiui, patenkantieji į pirmąjį reformos etapą gyventojai jau liepą iš visuomeninio tiekėjo gavo laiškus apie nuo sausio 1-osios pasibaigsiančią elektros tiekimo sutartį (baigiasi tik į pirmąjį etapą patenkančiųjų sutartys) ir informaciją apie galimybę pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Norėdami sužinoti, į kurį elektros rinkos liberalizavimo etapą patenkate, galite pasinaudoti tinklalapyje www.pasirinkitetiekeja.lt esančioje skaičiuoklėje, kurioje turite įrašyti, kiek kWh elektros energijos sunaudojate per mėnesį.

Preliminarų namų ūkių suvartojamos elektros energijos kiekį interneto puslapyje nurodo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Pateiktais duomenimis, viename bute per metus vidutiniškai suvartojama apie 1200 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos.

Vis dėlto gyventojams, kurie nedalyvauja pirmajame etape, LRT.lt žurnalistės Gabrielės Sagaitytės kalbintas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius pataria neskubėti.

„Tiems, kurie neprivalo rinktis, rekomenduoju neskubėti ir pirmiausia sulaukti elektros energijos kainų, kurias patvirtins VERT. Kai jos bus patvirtintos, tie, kurie neprivalo rinktis dabar, galės jas palyginti, nes bet kokiu atveju jiems nustatyta kaina galios kitais metais. Jeigu nepriklausomas tiekėjas pasiūlys mažesnę kainą, nei nustatysime mes, tada, be abejo, gali rinktis“, - LRT.lt sakė R.

„Norime informuoti namų bendrijas ir administratorius, perkančius elektros energiją daugiabučių gyvenamųjų namų bendroms reikmėms, liftams, kad jie turi išsirinkti elektros energijos tiekėją iki 2022 m. gruodžio 10 d.

Šios kategorijos vartotojai turi dar du metus laiko apsispręsti. Energetikos ministerijos rašte pažymima, kad daugiabučių gyvenamųjų namų, bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, bendrojo naudojimo objektų administratoriai perkantys elektros energiją daugiabučių gyvenamųjų namų bendroms reikmėms ir (ar) liftams, bendrabučio tipo daugiabučiams gyvenamiesiems namams (butams, kambariams, bendroms reikmėms ir (ar) liftams), patenka į trečiąjį dereguliavimo etapą ir jiems visuomeninis teikėjas nutrauks elektros energijos tiekimą visuomenine kaina 2023 m.

Lietuva yra įsipareigojusi panaikinti monopolines sąlygas elektros energijos rinkoje ir sudaryti joje sąlygas veikti konkuruojančioms įmonės.

Bene dažniausias klausimas, kurį užduoda daugiabučių namų gyventojai - ar elektros energijos tiekėją visi namo gyventojai turi pasirinkti vieningu sprendimu?

Juk kai kurie tvirtai įsitikinę: jei į namą ateina vienas laido kabelis, vadinasi ir tiekėjas visiems turi būti tas pats.

Tai - klaidingas supratimas, sako nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Perlas Energija“ vadovas Vilius Juraitis ir paaiškina: nors elektros infrastruktūra ir tinklas visiems yra bendras, elektros energiją juo perduoti gali bet kuris VERT licencijuotas elektros energijos tiekėjas.

Panašiai, kaip ir šviesolaidinio interneto kabeliu gali keliauti bet kurio interneto tiekėjo internetas.

Tačiau tuo gyventojams kol kas rūpintis nereikia, nes tiekėjus bendrosioms daugiabučių namų patalpoms reikės rinktis tik trečiajame elektros energijos liberalizacijos etape, kuris vyks kitais metais.

Be abejonės, natūralu, kad vartotojams iškyla klausimų ir dėl būsimos elektros kainos.

„Perlas Energija“ vadovas V. Juraitis patikina: kainos mažėjimas arba augimas nuo elektros rinkos liberalizacijos niekaip nepriklauso.

O tai, kokį elektros energijos tiekėją pasirinks kaimynai, įtakos kainai irgi neturės.

„Tiekėją kiekvienas objektas - šiuo atveju butas - renkasi individualiai. Vien dėl to, kad visi daugiabučio namo gyventojai pasirinks tą patį arba skirtingus tiekėjus, elektros energijos kaina nei didės, nei mažės, - sako V. Juraitis. - Maždaug pusę kainos už elektros energijos kilovatvalandę reguliuos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kitą pusę kainos lems elektros biržos kaina ir tiekėjų konkurencija.“

Vis dėlto tiems, kurie nepasirinks nepriklausomo elektros energijos tiekėjo laiku, mokėti už elektrą teks daugiau.

Nuo sausio mėnesio tokie vartotojai pateks į vadinamąjį garantinį tiekimą, tad tolimesnį elektros energijos tiekimą 6 mėnesius jiems užtikrins garantinis tiekėjas (ESO).

Elektros energetikos įstatymas numato, kad tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams elektros kaina bus apskaičiuojama su antkainiu, praėjusio mėnesio vidutinę biržos kainą dauginant iš koeficiento 1,25 - vadinasi, kaina bus 25 procentais didesnė.

„Šiuo atveju vartotojui finansiniu atžvilgiu būtų naudingiau pasirinkti vieną iš galimų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, o, esant poreikiui, sutartį vėliau nutraukti ir sudaryti su kitu tiekėju“, - pataria „Perlas Energija“ vadovas.

Pasirašius neterminuotą sutartį, tiekėjo keitimas nesukels sunkumų: tereikės pasirašyti sutartį su nauju elektros energijos tiekėju.

Senoji sutartis bus nutraukta automatiškai arba apie tai informavus esamą tiekėją.

Jei nuspręsite pasirašyti terminuotą sutartį, atkreipkite dėmesį į joje nurodytas sutarties nutraukimo sąlygas, mat dažnu atveju paslaugos tiekėjai prašo grąžinti suteiktas nuolaidas, nustato įvairias kitas sutarties nutraukimo sąlygas.

Daugiau informacijos apie tai, kaip galima pakeisti elektros energijos tiekėją, rasite ČIA.

2022-05-05 10:22Įsibėgėjęs Lietuvos elektros rinkos liberalizavimo procesas kelia gyventojams ne tik papildomų rūpesčių, bet ir klausimų. Ryškėja ir dar viena tendencija - tarp gyventojų ima sklandyti nepagrįsti mitai, kurie ilgainiui gali jiems lemti ir papildomų išlaidų. „Ignitis“ pasiūlymų klientams vadovas Deividas Rinkevičius paneigia dažniausiai pasitaikančius mitus.

Pirmasis mitas. Nieko daryti nereikia. Šis mitas labiausiai kenkia vartotojams. Pagal Lietuvos įstatymus, iki šių metų birželio 18 dienos nepriklausomo elektros tiekėjo sutartį pasirašyti turi visi namų ūkiai, kurie per metus suvartoja elektros nuo 1000 iki 5000 kilovatvalandžių, o per mėnesį už elektrą sumoka apie 15-70 eurų.

Jeigu namų ūkis nesudarys sutarties, senoji sutartis su visuomeniniu tiekėju nutrūks, ir jis automatiškai pateks į garantinį tiekimą, kuris bus laikinas ir padidins elektros kainą. Tokiu atveju galutinę kainą vartotojams sudarys tuo metu galiojanti vidutinė mėnesio elektros kaina „Nord Pool“ biržoje, o taip pat pridedamas koeficientas, kurio numatyta reikšmė yra 25 procentai.

Tai reiškia, kad prie vidutinės biržos kainos bus pridedamas ketvirtadalis, ir jei nepaskubėsite, tikėtina, kad už elektrą mokėsite brangiau. Antrasis mitas. Elektros tiekėją parinks bendrija, savivaldybė ir t.t. Nors, kai kurie gyventojai mano, kad sutartį už juos sudarys namų bendrija ar savivaldybė - tai netiesa.

Pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją yra kiekvieno iš mūsų pareiga ir atsakomybė. Kiekvienas vartotojas, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena - nuosavame name ar daugiabutyje - elektros tiekėją renkasi ir sutartį sudaro savarankiškai.

Trečiasis mitas. Galima laukti iki paskutinės dienos. Kai kurie gyventojai šiuo metu neskuba sudaryti nepriklausomo elektros tiekimo sutarties, manydami, kad laiko dar yra daug. Deja, laikas neišvengiamai bėga, o iki šiol dar beveik 400 tūkst. namų ūkių nėra sudarę sutarčių.

Tai reiškia, kad artėjant birželio mėnesiui, klientų aptarnavimo centruose gali susidaryti spūstys ir eilės. Maža to, vienu metu esant itin didelei paklausai užfiksuoti kainą į ateitį, šių elektros produktų pasiūla gali nebespėti patenkinti visų poreikių. Vien dėl šios priežasties paskutinės minutės klientai gali gauti didesnę kainą. Fiksuotos kainų produktų visiems norintiems gali ir neužtekti.

Ketvirtasis mitas. Norint pakeisti elektros tiekėją, reikia kviesti elektriką. Šis mitas yra absoliučiai niekuo nepagrįstas - renkantis tiekėją, nereikia keisti nei elektros instaliacijos, nei skaitiklių, taigi meistro į namus ar butą kviesti taip pat nereikia.

Sudarydamas sutartį dėl nepriklausomo elektros tiekimo, namų ūkis pasirenka, kuris paslaugos tiekėjas jam tieks paslaugą. Nepaisant vartotojo pasirinkimo, elektra tekės tais pačiais laidais į tuos pačius namus, tačiau paslaugą užtikrins pasirinktas tiekėjas pagal sutartyje numatytas sąlygas.

Penktasis mitas. Dėl nepriklausomo tiekimo elektra brangs. Tiesa yra ta, kad ne nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimas lemia aukštesnę elektros kainą. Kaina galutiniam vartotojui labiausiai priklauso nuo elektros kainos „Nord Pool“ elektros biržoje, kuri yra didžiausia tokio tipo organizacija visoje Europoje.

Todėl nesvarbu ar elektrą perka valstybė, ar nepriklausomas tiekėjas. Kol valstybės nustatyta kaina yra žemesnė nei biržoje, vartotojai gyvena į „skolą“.

Anksčiau ar vėliau vartotojai turės sumokėti tokią kainą, kokia yra biržoje. Valstybė nustatytą kainą atnaujina daug rečiau nei nepriklausomi tiekėjai. Šiuo metu ji yra mažesnė ir neatspindi drastiškų įvykių elektros rinkoje, kurie vyko nuo 2022 m. pradžios.

Šaltinis - UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“

Apibendrinant, daugiabučių gyventojai turi teisę pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją individualiai, nepriklausomai nuo kaimynų sprendimų. Svarbu domėtis rinkos pokyčiais, paneigti mitus ir priimti informacija pagrįstus sprendimus, kad užsitikrintumėte geriausias elektros tiekimo sąlygas.

Elektros rinkos liberalizavimas Lietuvoje

Dažniausiai užduodami klausimai

  • Ar galiu pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, jei gyvenu daugiabutyje? Taip, kiekvienas daugiabučio buto savininkas gali pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją individualiai.
  • Ar man reikia tartis su kaimynais dėl elektros tiekėjo pasirinkimo? Ne, sprendimo tartis su kaimynais nereikia.
  • Kas atsakingas už elektros energijos tiekėjo pasirinkimą bendrojo naudojimo patalpoms? Tiekėją išrinkti turėtų namą administruojanti įmonė, kuri gali nuspręsti pati arba skelbti konkursą.
  • Ar elektros kaina priklauso nuo to, kokį tiekėją pasirinks kaimynai? Ne, elektros kaina nepriklauso nuo to, kokį tiekėją pasirinks kaimynai.
  • Kas nutiks, jei nepasirinksiu nepriklausomo elektros energijos tiekėjo laiku? Nuo sausio mėnesio pateksite į vadinamąjį garantinį tiekimą, o elektros kaina bus 25 procentais didesnė.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti elektros rinkos liberalizavimo etapus:

Etapas Terminas Energijos suvartojimas per metus
Pirmas Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Daugiau kaip 5000 kWh
Antras Iki 2022 metų Nuo 1000 iki 5000 kWh
Trečias Iki 2023 metų Mažiau nei 1000 kWh arba bendro naudojimo patalpos

Elektros rinkos liberalizavimo fiasko: bejėgė valstybė ar nepajėgi valdžia?

tags: #ar #daugiabucio #gyventojas #gali #pasirnkti #nepriklausoma