Artėjant rudeniui ir vėstant orams, daugiabučių gyventojams kyla klausimas: kada prasidės šildymo sezonas? Lietuvoje šildymo sezonas tradiciškai pradedamas, kai tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra nukrenta žemiau 10 °C. Vis dėlto oficialų sezono startą skelbia savivaldybės.
Paprastai, pirmiausia šildymas įjungiamas ugdymo ir gydymo įstaigoms. Vertinant istorinius duomenis, dažniausiai šildymo sezonai sostinėje pradėti pirmąją spalio savaitę, tačiau, pavyzdžiui, 2014-2025 m. laikotarpiu, pradžia varijavo. Pasitaiko, kad rudenį šaltas dienas ir naktis keičia pakankamai šiltos, todėl šildymo sezono pradžia kasmet varijuoja. 2022 m. spalio 17 d. prasidėjo šildymo sezonas Vilniuje.
Gyventojų iniciatyva
Tačiau tam, kad savo būstuose gyventumėte šiltai ir komfortiškai, nebereikia nei miesto valdžios, nei energetikų leidimo. Pageidaujant daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, šildymas atskiruose daugiabučiuose namuose gali būti pradedamas anksčiau nei nustatyta savivaldybės institucijos. Norint pasinaudoti tokia galimybe, sprendimui turi pritarti ne mažiau kaip 50 proc. + 1 gyventojas.
Pernai tokia galimybe pasiankstinti šildymo sezoną Vilniuje pasinaudojo 8 proc. namų. Sprendimui konkrečiame daugiabutyje pradėti šildymo sezoną turi pritarti 50 proc. + 1 namo gyventojas.
Kaip įgyvendinti?
Norint šildymo sezoną pradėti anksčiau, svarbu, kad daugiabutis jau būtų paruoštas šaltajam sezonui ir būtų pateiktas šilumos punkto parengties šildymo sezonui aktas. Apie nutarimą bendrijos pirmininkas privalo raštu informuoti AB „Panevėžio energija“ arba AB Vilniaus šilumos tinklus. Po priimto sprendimo pradėti šildymo sezoną anksčiau, šilumos tiekėjas informuojamas raštu; daugiabučiame name šildymą įjungia namo šildymo ir kašto vandens sistemos prižiūrėtojas.
Atkreipiame dėmesį, yra namų, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti, todėl jie šildymo sezoną gali pradėti tik po Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo. Vis dėlto jei daugiabutis neturi nustatyta tvarka pasirašyto parengties šildymo sezonui akto, šildymą pradėti draudžiama. Svarbu: vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. šildymo sezonui akto, pradėti šilumos vartojimą pastate yra draudžiama.
Pradedamas šildymo sezonas
Šildymo efektyvumas ir taupymas
Ekspertai primena, kad pavėluotas šildymo įjungimas nepadeda taupyti. Įšalusioms, drėgnoms sienoms įšildyti vėliau prireikia daugiau energijos. „Daugiabutis namas funkcionuoja tarsi vienas organizmas, tačiau atskirame bute gali būti įrengti sandaresni langai, durys, apsišiltintos sienos, todėl kambariuose net ir paspaudus šaltukui temperatūra išliks komfortiška. Jei namas senas, nerenovuotas - atvėsęs oras ar rudeninė drėgmė greičiau prasiskverbia į būstus, visa tai neleidžia jaustis komfortiškai. Taigi net ir identiškuose pastatuose ar butuose temperatūra gali skirtis“, - teigia L.
Siekdami, kad sąskaitos už suvartotą šilumą būtų mažesnės, pasirūpinkite pastato energinį efektyvumą. Modernizuotas daugiabutis gali sumažinti net 25 proc. sąskaitas už šildymą. Taip pat, galite atlikti mažąją renovaciją, kuriai valdymo agentūra (APVA) skiria net iki 80 proc. finansavimą.
Šiluma namuose priklauso ne vien nuo šildymo įrenginių veikimo. Didelę įtaką daro gyvenimo įpročiai, vėdinimo kokybė, baldų išdėstymas bei pastato energinis efektyvumas.
Kaupiamosios lėšos
Nuo sausio kai kurių daugiabučių gyventojų sąskaitos už kaupiamąsias lėšas keičiasi dėl valstybės nustatyto minimalaus tarifo. Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos taip: mėnesio įmoka = tarifas (Eur/kv. m) × buto plotas (kv. m). Kaupiamosios lėšos nėra administravimo mokestis ir nėra administratoriaus pajamos - tai butų savininkų pinigai, kaupiami konkrečiam namui ir naudojami tik to namo remontui ir atnaujinimui. Taigi, praktiškai, jei bazinis tarifas yra 0,1025 Eur/kv. m, „Civinity“ skaičiavimu, pagal pastato būklę 50 kv. m buto kaupiamasis mokestis gali siekti nuo 5,13 Eur iki 20,5 Eur.
Nuo 2026 m. dėl minėtų pokyčių daugiabučiuose namuose kaupiamosios lėšos bus perskaičiuotos pagal naują minimalų tarifą - 0,1025 Eur už kv. m vietoje ankstesnio, pavyzdžiui, 0,0923 Eur už kv. m. Atkreiptinas dėmesys, jog renovuotiems ir naujiems namams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis tarifas. Vis dėlto A. teigia, kad didžiausia rizika gyventojams - ne sausio pokytis, o 2026 m. liepos terminas.
Ilgalaikis remonto planas yra dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės tvarkyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionaliausia. Ilgalaikį planą gali parengti namo administratorius, samdyti techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas. Ilgalaikis planas neatsiranda vien dėl to, kad jį parengia administratorius - jis įsigalioja tik tada, kai savininkai jį patvirtina balsuodami.
AB „Panevėžio energija“ veikla
AB „Panevėžio energija“ yra regioninė įmonė, kuri gamina ir tiekia šilumą bei karštą vandenį Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestų ir rajonų vartotojams. Šiais metais AB „Panevėžio energija“ įgyvendina 16 investicinių projektų Panevėžio, Rokiškio, Kėdainių , Pasvalio, Kupiškio, Zarasų rajonuose ir miestuose. Įgyvendinus šiuos projektus iš viso bus rekonstruota apie 40 km centralizuotų šilumos tinklų, pastatytos naujos 2,6 km ilgio naujos šilumos trasos, rekonstruotos trys katilinės, pastatant naujus biokuro katilus. Į šilumos ūkio modernizavimą bus investuota apie 21 mln. eurų.
Kad šiluma iš AB „Lifosa“ pasiektų Kėdainių vartotojus, AB „Panevėžio energija“ turi užtikrinti kokybišką ir saugų šilumos tiekimą iki pastato įvado. Kasmet pasibaigus šildymo sezonui, AB „Panevėžio energija“ atlieka kiekvieno rajono šilumos tinklų hidraulinius bandymus, kurių metu nustatomos susidėvėjusios, korozijos pažeistos šilumos trasų vietos, vykdomi remonto darbai. Taip siekiama paruošti šilumos tinklus šildymo sezonui ir išvengti gedimų šildymo sezono metu.
tags: #ar #daugiabutis #gali #bet #kada #pasijungti