Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m.
Konfidencialios Informacijos Samprata Viešuosiuose Pirkimuose
Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta konfidencialios informacijos viešuosiuose pirkimuose samprata, pateikiant pavyzdinį konfidencialios informacijos sąrašą pozityviuoju bei negatyviuoju aspektais.
Konfidencialia informacija gali būti, pavyzdžiui, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.
Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali.
Taigi, nors pagal VPĮ 20 straipsnio 1 dalį tam, kad būtų sprendžiamas klausimas, ar tiekėjo informacija gali būti vertinama ir saugoma kaip konfidenciali, tiekėjas pats savo pasiūlyme turi nurodyti apie informacijos konfidencialumą, tačiau jis neturi neribotos diskrecijos bet kokią jo pasiūlymą sudarančią informaciją nurodyti kaip konfidencialią.
Tiekėjo Pareigos ir Teisės
VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos vykdymas pirmiausia priklauso nuo tiekėjų pasiūlyme taip pažymėtų duomenų nurodymo[5]. Taigi, pirmiausia tiekėjas, siekiantis, kad būtų tinkamai užtikrinta jo teisė į informacijos apsaugą, turi tinkamai įgyvendinti teisę į šios informacijos konfidencialumą.
Pabrėžtina, kad VPĮ 20 straipsnio 1 dalį sistemiškai aiškinant ir taikant su VPĮ 20 straipsnio 3 dalimi, tiekėjo teisės į konfidencialios informacijos apsaugą įgyvendinimas nėra išimtinai diskrecinis, neapsiriboja vien tik formaliu informacijos konfidencialumo nurodymu - tiekėjas turi pagrįsti (įrodyti) atitinkamos informacijos apsaugos poreikį (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio 3 dalies komentarą).
Nors komentuojamo VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje aprašyta situacija dėl perkančiosios organizacijos kaip konfidencialios nurodytos informacijos turinio (statuso) kvestionavimo (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio 3 dalies komentarą), manytina, kad panašaus pobūdžio pareigos perkančiosioms organizacijoms kiltų, kai objektyviai, vidutiniam atitinkamos informacijos vertintojui būtų akivaizdu, jog jam patikėta informacija galimai yra komerciškai jautri, nors taip pasiūlyme ir neįvardyta.
Perkančiosios Organizacijos Pareigos
Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.
Tiekėjui pasiūlyme nurodžius, kad kartu su pasiūlymu teikiama informacija yra konfidenciali ir perkančiajai organizacijai įsitikinus tokios informacijos konfidencialumu (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio 3 dalies komentarą), perkančioji organizacija, Komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, pavyzdžiui, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovai (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio 4 dalies komentarą), bei pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėjai (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 23 dalies komentarą) privalo užtikrinti tokios informacijos apsaugą ir negali jos atskleisti tretiesiems asmenims.
Bendroji perkančiųjų organizacijų ir kitų subjektų, turinčių teisę susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija, pareiga saugoti konfidencialią informaciją, be kita ko, įtvirtinta ir VPĮ 58 straipsnio nuostatose (detaliau žiūrėti VPĮ 58 straipsnio komentarą).
Komisijos protokolai, susirašinėjimas su konkursų dalyviais, jiems paskelbti sprendimai ir pan. Tai, kad procedūros metu su viešuoju pirkimu susijusi informacija neatskleistina tretiesiems asmenims, nereiškia, jog su pirkimais susijusi informacija VPĮ 58 straipsnio 5 dalies prasme laikytina konfidencialia informacija ir atitinkamai nevieša bylos medžiaga.
Teismų Praktika ir Ginčų Nagrinėjimas
Nors VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai tai nereglamentuojama, tačiau pareiga užtikrinti tiekėjų konfidencialios informacijos apsaugą tenka ne tik VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, bet ir ginčus nagrinėjančioms institucijoms - teismams (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio 4 dalies komentarą).
ESTT yra išaiškinęs, kad nors už viešojo pirkimo procedūrų peržiūrą atsakinga institucija nepatenka tarp subjektų, kuriems negalima suteikti konfidencialios ir komercinę paslaptį turinčios informacijos, tačiau ji pati privalo užtikrinti minėtų duomenų slaptumą[12]. Dėl ypač rimtos žalos, kuri galėtų atsirasti neteisėtai atskleidus konkurentui tam tikrą informaciją, peržiūros institucija, prieš pateikdama šią informaciją bylos šaliai, turi atitinkamam ūkio subjektui suteikti galimybę reikalauti šios informacijos konfidencialumo ar komercinių paslapčių slaptumo[13].
Pažymėtina, kad CPK 101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas nutartimi gali nustatyti konkrečius asmenis, turinčius teisę susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais, gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją).
Komercinė Paslaptis kaip Konfidencialios Informacijos Dalis
Atsižvelgiant į tai, viešuosiuose pirkimuose (kaip ir kituose santykiuose) pirmiausia saugotina komercinė (verslo ir gamybos) paslaptis.
LAT, nagrinėdamas viešųjų pirkimų bylas dėl konfidencialumo aspekto, yra konstatavęs, jog VPĮ neįtvirtinta konfidencialios informacijos - komercinės paslapties ir konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų - samprata. Dėl to sprendžiant dėl tokios informacijos apsaugos, taikytinos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) nuostatos ir jų taikymo bei aiškinimo praktika.
Komercinės paslapties sąvoka įtvirtinta nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame CK 1.116 straipsnyje. Pažymėtina, kad komercinių paslapčių teisinis reguliavimas yra reglamentuotas ES lygmeniu - Direktyvoje 2016/943/ES.
Įgyvendinant Direktyvą 2016/943/ES, nuo 2018 m. birželio 1 d. buvo pakeistas CK 1.116 straipsnis, taip pat buvo priimtas specialus Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas.
Komercinės Paslapties Požymiai
- Informacijos slaptumas: Komercinių paslapčių apsaugos tikslas - ne informacijos nuslėpimas, o ribota (kontroliuojama) jos sklaida[24]. Teisės doktrinoje sutariama, kad, vertinant informacijos slaptumą, svarbiausias kriterijus yra tai, ar informacija tapo žinoma komercinės paslapties turėtojo konkurentams (konkurentai ir yra laikytini ta aplinka, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija)[26].
- Informacijos vertingumas: Šis kriterijus kasacinio teismo praktikoje paprastai aiškinamas kartu su slaptumu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Komercinės paslapties vertingumui labai svarbus laiko pranašumas - komercinė paslaptis, pagrįsta manyti, turi didžiausią konkurencinę vertę iškart po jos sukūrimo, nes leidžia jos savininkui panaudojant paslaptį gaminti naujas prekes ar siūlyti naujas paslaugas, taip iš komercinės paslapties gaunant maksimalią naudą.
- Informacijos turėtojo protingos pastangos išsaugoti informacijos slaptumą: Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, vertinant, ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių[45]. Viešųjų pirkimų kontekste VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tiekėjų pareiga nurodyti kartu su pasiūlymu teikiamos informacijos konfidencialumą iš dalies reiškia ir tiekėjo pastangas išsaugoti tokios informacijos slaptumą.
Nuotolinis Teismo Posėdis Civiliniame Procese
Visgi pastaruoju metu civilinėse bylose vis dažniau rengiamas nuotolinis teismo posėdis, t. y. posėdis, kuris vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Tokio posėdžio vykdymo galimybė Lietuvoje nustatyta dar 2013 m., priėmus Vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimo nagrinėjant civilines ir administracines bylas tvarkos aprašą (Aprašas)[2].
Vis dėlto CPK nenustato, kokiais pagrindais teismas gali priimti sprendimą bylą nagrinėti nuotoliniu būdu ir kokius kriterijus jis turėtų vertinti spręsdamas dėl tokios procesinės formos taikymo.
Ginčų Sprendimo Procedūra Pasaulio Prekybos Organizacijoje (PPO)
PPO Ginčų sprendimo sistemos tikslas yra abiems ginčo pusėms priimtinas ir sutarčių nuostatas atitinkantis sprendimas.
Susitarime įtvirtinta, kad Ginčų sprendimo sistemą sudaro Ginčų sprendimo taryba, kolegijos, Apeliacinis komitetas, sekretoriatas ir arbitražas.
GST funkcijas atlieka PPO Bendroji taryba. Ji administruoja ginčų sprendimo taisykles ir tvarką, konsultacijų ir ginčų sprendimo nuostatas, esančias atitinkamose PPO sutartyse.
Kolegija padeda GST atlikti savo funkcijas, objektyviai įvertinti svarstomą atvejį, su juo susijusius faktus, nustato kiek tam atvejui pritaikomos atitinkamos PPO sutartys, renka ir sistemina duomenis, padėsiančius teikiant rekomendacijas ar priimant sprendimus, reguliariai konsultuojasi su ginčo šalimis ir suteikia galimybę rasti šalims priimtiną sprendimą.
Konfidencialios Informacijos Apsauga Pirkimuose
Komentuojamo PĮ 32 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji perkančiojo subjekto, pirkimo komisijos, jos narių, ekspertų ir kitų asmenų, dalyvaujančių pirkimo procedūroje, pareiga užtikrinti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią tiekėjai nurodė kaip konfidencialią, apsaugą.
Taigi, nors pagal PĮ 32 straipsnio 1 dalį tam, kad būtų sprendžiamas klausimas, ar tiekėjo informacija gali būti vertinama ir saugoma kaip konfidenciali, tiekėjas pats savo pasiūlyme turi nurodyti apie informacijos konfidencialumą, tačiau jis neturi neribotos diskrecijos bet kokią jo pasiūlymą sudarančią informaciją nurodyti kaip konfidencialią.
Jurisprudencijoje (teismų praktikoje) konfidencialios informacijos samprata įtvirtinta siaurinamai, siekiant užtikrinti ieškovų teisę į teisminę gynybą, taip pat dėl pirkimų santykių daugiašalio pobūdžio, kai ūkio subjekto siekis laimėti varžymąsi (sudaryti sutartį) lemia jo pareigą išviešinti informaciją, skirtą patikrinti atitiktį iškeltiems reikalavimams.
Pažymėtina, kad teisėtas komercinės paslapties atskleidimas, t. y. aplinkybė, jog apie tam tikrus duomenis teisėtai žino ne tik informacijos šaltinis (kūrėjas), bet ir kiti subjektai (perkantysis subjektas), savaime nereiškia, kad tokia informacija praranda komercinės paslapties statusą ir dėl to gali būti neribotai suteikta jos prašančiam asmeniui.
Atsižvelgiant į tai, tiekėjų informacijos slaptumo apsauga būtent ir sietina tik su komercine paslaptimi, o ne su kita konfidencialia informacija, kurios apimtis (turinys) iš esmės pasižymi subjektyvumu, t. y. priklauso nuo informacijos turėtojo valios, o ne objektyvių kriterijų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad komercinių paslapčių teisinis reguliavimas neseniai tapo reglamentuotas ES lygmeniu - Direktyva 2016/943/ES pirmą kartą ES lygiu nustatytas komercinių paslapčių reguliavimas.
Įgyvendinant Direktyvą 2016/943/ES, nuo 2018 m. birželio 1 d. buvo pakeistas CK 1.116 straipsnis, taip pat buvo priimtas specialus Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas.
Trys Svarbūs Aspektai
- Informacijos slaptumas: Komercinių paslapčių apsaugos tikslas - ne informacijos nuslėpimas, o ribota (kontroliuojama) jos sklaida. Teisės doktrinoje sutariama, kad, vertinant informacijos slaptumą, svarbiausias kriterijus yra tai, ar informacija tapo žinoma komercinės paslapties turėtojo konkurentams (konkurentai ir yra laikytini ta aplinka, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija).
- Informacijos vertingumas: Šis kriterijus kasacinio teismo praktikoje paprastai aiškinamas kartu su slaptumu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.
- Informacijos turėtojo protingos pastangos išsaugoti informacijos slaptumą: Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, vertinant, ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių.
Šis požymis labiausiai atspindi informacijos turėtojo valią ir vienašališkus veiksmus, kurie skirti tam tikrai informacijai kaip komercinei paslapčiai identifikuoti ir jos teisinei apsaugai užtikrinti.
Naujausia viešųjų pirkimų Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, 2 dalis
tags: #ar #gali #buti #konfidencialu #pateikimas #zodynas