Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (CPK), įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d., įveda naują proceso dalyvį - kuratorių. Kuratorius laikinai, atsiradus tam tikroms įstatymo numatytoms sąlygoms, atlieka civiliniame procese įstatymu numatyto atstovo funkcijas.
Atsiradus kuratoriaus institutui civiliniame procese, daugelis su šio instituto taikymu praktikoje susijusių klausimų liko nesureguliuoti. Net ir šiandien, taikant kuratoriaus veiklą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, išlieka neaiškūs kai kurie jo procesinės padėties, leidimo veikti civiliniame procese, įgaliojimų tęstinumo ir kiti klausimai. Neabejotina, kad šios aplinkybės daro neigiamą įtaką teisminės gynybos garantijų sistemai bei menkina teisingumo vykdymo kokybę.
Kuratorius - tesimo tam tikrais atvejais laikinai paskirtas asmuo, civiliniame procese dalyvaujantis kaip atstovas pagal įstatymą, kuris turi visas atstovo pagal įstatymą teises ir pareigas. Kuratoriumi gali būti tik fizinis asmuo, kuris sutinka būti paskirtas atstovauti asmenį konkrečioje byloje kaip atstovas pagal įstatymą.
Pretendento į kuratorius sutikimas yra labai svarbus, kadangi jis reiškia, jos asmuo prisiima tam tikra atsakomybę už kito asmens teisių įgyvendinimą, pareigų atlikimą, tam tikrais atvejais, turtą. Kuratorius negali kenkti atstovaujamajam. Kuratoriaus pareigų vykdymas atima laiką. Tai atsakingas darbas, todėl sutikimas turėtų būti pateiktas raštu arba, jei duotas teismo posėdyje, įtrauktas į posėdžio protokolą.
Kuratoriaus paskyrimo sąlygos
Pagal LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 39 str. kuratorius skiriamas, kai:
- Šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą;
- Šaliai, kuri neturi jai atstovaujančio organo;
- Šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma.
Taigi kuratorius skiriamas tuomet, kai proceso šalis negali pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ar įvykdyti procesines pareigas bei apginti savo pažeistas teises. Kuratorių skiria teismas, bet jis negali šito padaryti savo iniciatyva. LR CPK nurodyta, kad kuratorius skiriamas priešingos šalies prašymu.
Kuratoriumi negali būti skiriamas asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jei jis yra priešingas atstovaujamosios šalies interesams, tad teisėjams tenka labai atsakingas darbas - parinkti asmenį, kuris galės tinkamai atstovauti proceso šalies interesus.
Apie kuratoriaus paskyrimą (išskyrus atvejus, kai kuratorius paskiriamas šaliai, neturinčiai civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą) paskelbiama viešai teisme bei viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių. Paskelbimą dienraštyje apmoka asmuo, prašęs paskirti kuratorių.
Kuratoriaus įgaliojimai ir atlyginimas
Kuratoriaus paskyrimą iniciavusi šalis taip pat apmoka ir atstovavimo išlaidas, pagal teisės aktų nustatytus įkainius. Atstovavimo išlaidos sumokamos iš anksto. Kuratorius gali būti paskirtas bet kurioje civilinio proceso stadijoje.
Kuratoriaus, kitaip nei atstovo pagal įstatymą, įgaliojimai apsiriboja tik konkrečia civiline byla, kuratorius veikia tik civiliniame procese, jo įgaliojimai negali būti išplėsti į materialinės teisės reguliuojamų atstovaujamojo teisinių santykių sritį. Autoriai nagrinėja, kokius konkrečius įgaliojimus kuratorius turi civiliniame procese, koks tų įgaliojimų tęstinumas.
Straipsnyje teigiama, kad CPK nenumatyta, kokie reikalavimai yra taikomi kuratoriaus kandidatūrai. Autorių nuomone, parenkant kuratoriaus kandidatūrą prioritetą reikėtų skirti šalies šeimos nariams ir giminaičiams, nes būtent jie geriau pažįsta nesantįjį asmenį. Tai neabejotinai užtikrina geresnę jo interesų apsaugą ir gynybą.
Kuratoriaus paskyrimas vykdymo procese
Kuratoriaus paskyrimas vykdymo procese turi tam tikrų ypatumų, kurie nurodyti LR CPK 601 str. Vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuratorius gali būti paskirtas tik skolininkui ir tik tuo atveju, jei skolininko buvimo vieta nežinoma, pvz.: jis slapstosi (taip vilkindamas procesą), bet to yra skolininko turto.
Skolininko kuratorius turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir skolininkas (išskyrus teisę į atstovą). Įstatymas skolininkui nustato pareigą aktyviai dalyvauti vykdymo procese, paklusti įgaliotiems asmenims bei teisėtiems jų reikalavimams. Skolininkai dažnai nevykdo šių pareigų, taip apsunkindami sprendimo įvykdymą. Paskyrus kuratorių tokių dalykų galima išvengti.
Kuratoriaus paskyrimo turi teisę prašyti kreditorius, kreipdamasis į vykdymo vietos apylinkės teismą. Taigi šiuo atveju kuratorių taip pat skiria teismas, kurio veiklos teritorijoje vykdomas teismo sprendimas. Prašymą paskirti kuratorių reikia paduoti antstoliui, vykdančiam sprendimą. Antstolis prašymą kartu su vykdomąja byla perduoda atitinkamam teismui. Antstolis visa tai turi padaryti per tris dienas nuo prašymo gavimo.
Teismas šį prašymą išnagrinėja per penkias dienas paprastai rašytinio proceso tvarkas. Teismas turi nuspręsti, ar kuratorius gali būti paskirtas bei ką paskirti kuratoriumi, kaip ir įprastai tai tusi būti asmuo, galintis tinkamai atstovauti skolininko interesus.
Kuratorius ir vykdant sprendimą turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą, tik jo dydį nustato sprendimų vykdymo instrukcija. Tačiau šiuo atveju šį atlyginimą moka ne kreditorius kreipęsis dėl kuratoriaus paskyrimo. Atlyginimas mokamas iš lėšų, gautų vykdant išieškojimą iš skolininko turto.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją kuratoriui yra nustatytas 80 eurų atlygis už atstovavimą vienam skolininkui.
Vis dėlto, jeigu išieškotojas nesutinka, kad būtų paskirtas skolininko kuratorius, antstolis pats inicijuoti jo paskyrimo negali. Todėl antstoliai paprastai informuoja ieškotojus apie galimybę kreiptis į teismą dėl skolininko kuratoriaus paskyrimo, kai vykdant sprendimą nepavyksta surasti skolininko jokiais žinomais adresais, visa jam siunčiama korespondencija grįžta neįteikta ir neduoda rezultatų paskelbta skolininko paieška.
Sutikdamas, kad būtų paskirtas skolininko kuratorius, išieškotojas pateikia atitinkamą prašymą sprendimą vykdančiam antstoliui, o antstolis šį prašymą kartu su vykdomąja byla perduoda tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai.
Esant teismo paskirtam kuratoriui, jau gali būti taikomos visos priverstinio skolos išieškojimo priemonės. Antstolių praktikoje buvo atvejų, kai skolininkams išvykus į užsienį iš varžytynių buvo parduoti jiems nuosavybės teise priklausę butai, jų dalys ar žemės sklypai. Todėl nereikėtų manyti, kad ilgas skolininko buvimas užsienyje užkerta kelią priverstiniam turto realizavimui Lietuvoje.
Paskiriant kuratorius, taip pat pavyksta išieškoti skolas iš veiklos nebevykdančių įmonių, kurių buvę vadovai po skolų priteisimo dažnai palieka įmones nelikviduotas įstatymo nustatyta tvarka.