Skydliaukės ligos: Priežastys, Simptomai ir Gydymo Būdai

Skydliaukė yra svarbi endokrininės sistemos dalis, gaminanti hormonus, kurie kontroliuoja daugybę mūsų organizme vykstančių procesų. Ši endokrininė liauka sintetina hormonus, kontroliuojančius medžiagų apykaitą (metabolizmą). Metabolizmas - tai procesas, kurio metu suvartojamas maistas paverčiamas energija. Medžiagų apykaitą kontroliuoja hormonai tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), nurodantys kūno ląstelėms, kiek energijos reikia sunaudoti. Skydliaukės hormonų kiekį kraujyje „stebi“ ir kontroliuoja po smegenimis esanti hipofizė. Kai skydliaukės veikla sutrinka, gaminama per mažai arba per daug hormonų, todėl pradedami jausti nepageidaujami simptomai, atsiranda ligos. Šios endokrininės liaukos sutrikimai kamuoja net apie trečdalį Lietuvos gyventojų. Taigi akivaizdu, jog tai - paplitusi problema.

Skydliaukės vieta žmogaus kūne

Kas yra skydliaukės ligos?

Skydliaukės liga - sveikatos būklė, kuriai esant negaminamas reikiamas skydliaukės hormonų, palaikančių normalų organizmo funkcionavimą, kiekis. Kai jų gaminama per daug, kūnas energiją sunaudoja per greitai, kitaip tariant, skydliaukė yra hiperaktyvi. Tokia būklė vadinama hipertiroze. Priešinga būklė, kai skydliaukės hormonų gaminama per mažai, vadinama hipotiroze (miksedema). Jai esant, gali pasireikšti nuovargis, padidėti kūno svoris ir tapti sunku toleruoti žemą temperatūrą.

Kaip jau minėjome prieš tai, pagrindinės skydliaukės sutrikimų rūšys yra hipertirozė (hiperaktyvi skydliaukė) ir hipotirozė. Skydliaukės ligomis gali sirgti visi: vyrai, moterys, kūdikiai, paaugliai ir pagyvenę žmonės. Jos gali būti paveldimos (dažniausiai hipotirozė) arba išsivystyti laikui bėgant (pavyzdžiui, moterims po menopauzės).

Pagrindinės skydliaukės ligos:

• Hipertirozė: Sergant ja, skydliaukė gali būti pernelyg aktyvi ir gaminti per daug hormonų.
• Skydliaukės mazgai: Tai skydliaukėje esantys dariniai, kuriuos galima apčiuopti ir (arba) pamatyti ultragarsu. Nedideli mazgai paprastai nejuntami, tačiau jei skydliaukės mazgai yra dideli ar daugybiniai, jie gali būti matomi kaip kaklo deformacija arba sutrikdyti kvėpavimą, rijimą.
• Poūmis tiroiditas: Viena iš dažniausių skausmą skydliaukėje sukeliančių priežasčių. Esant tokiai būklei, paprastai pasireiškia karščiavimas, silpnumas ir skausmai kakle, gali būti padidėjusi skydliaukė. Be to, daugeliu atvejų ji būna itin skausminga.
• Lėtinis autoimuninis tiroiditas: Iš pradžių dažniausiai nesukeliantis jokių simptomų. Visgi kartais pasireiškia nemalonūs pojūčiai kakle, skydliaukė būna standi ir nelygi.
• Skydliaukės uždegimas: Gali sukelti ne tik hipertirozę, bet ir hipotirozę.
• Hašimoto tiroiditas: Autoimuninis susirgimas, kurį sukelia skydliaukės audinio uždegimas. Jis laikomas dažniausia hipotirozės priežastimi. Hašimoto tiroiditui būdingi tokie patys simptomai kaip ir hipotirozei. Jis diagnozuojamas atliekant kraujo tyrimus, nustačius būdingus antikūnus prieš skydliaukės baltymus ir įvertinus skydliaukės funkciją.
• Pogimdyminis skydliaukės uždegimas: Pasireiškia moterims po gimdymo (maždaug 3-16 proc. gimdyvių). Tai autoimuninis tiroiditas, kuriuo sergant staigiai atsiranda tirotoksikozės simptomai, o skydliaukė yra neskausminga. Po to jos veikla trumpam normalizuojasi, vėliau sulėtėja ir vėl normalizuojasi (apie 80 proc. moterų) arba išlieka hipotirozė (apie 20 proc.). Siekiant diagnozuoti tiroiditą atliekami skydliaukės tyrimai.
• Įgimta skydliaukės hipofunkcija: Kartais skydliaukė jau nuo gimimo neveikia tinkamai. Tokia būklė pasireiškia maždaug 1 iš 4000 naujagimių. Jos negydant, ateityje vaikas gali turėti tiek fizinių, tiek psichinių problemų.
• Struma (gūžys): Padidėjusi arba išvešėjusi skydliaukė, atsirandanti ir esant normaliai hormonų gamybai (eutireozei). Tai viena iš labiausiai paplitusių endokrininių ligų. Daugiau nei 90 proc.
• Skydliaukės vėžys: Lėtai besivystantis, todėl dažniausiai nustatomas negreitai. Daugelį metų jis gali nesukelti jokių simptomų.
  • Papilinis (dažniausiai pasitaikantis).
  • Folikulinis (retesnis).
  • Medulinis (reta rūšis).
  • Anaplastinis (labai reta rūšis).

Skydliaukės Ligų Priežastys

Skydliaukės ligos gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant:

• Per didelis jodo kiekis: Kai organizme yra per daug jodo (mineralo, reikalingo skydliaukės hormonams gaminti), skydliaukė gamina daugiau hormonų nei reikia.
• Jodo trūkumas: Jodas - mikroelementas, reikalingas organizmo augimui ir vystymuisi.
• Genetinė predispozicija: Jei pirmos eilės šeimos nariai yra sirgę skydliaukės ligomis, tikimybė susirgti padidėja. Autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip Hašimoto (lėtinis autoimuninis) tiroiditas ar Graves’ liga, dažnai turi genetinį pagrindą.
• Amžius ir lytis: Moterys skydliaukės vėžiu serga dažniau nei vyrai, ypač reprodukciniame amžiuje. Dažniausiai liga diagnozuojama 44-49 metų moterims, o vyrams - vyresniame amžiuje.
• Kitos autoimuninės ligos: Autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, 1 tipo cukrinis diabetas ar sisteminė raudonoji vilkligė, taip pat padidina skydliaukės autoimuninių sutrikimų riziką.
• Mitybos veiksniai: Įvairūs mitybos veiksniai, nevisavertė mityba, lėtinis stresas taip pat vaidina svarbų vaidmenį skydliaukės ligų vystymuisi. Tiek nepakankamas, tiek per didelis suvartojamo jodo kiekis turi neigiamos įtakos skydliaukės veiklai.
• Spinduliuotė: Skydliaukė yra ypač jautri jonizuojančiai spinduliuotei. Didžiausia rizika nustatoma asmenims, vaikystėje patyrusiems radioterapiją ar gyvenusiems branduolinių avarijų paveiktose zonose.
• Aplinkos veiksniai: Moksliniais tyrimais nustatyta, jog įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip klimato kaita, oro tarša, sąlytis su cheminėmis medžiagomis, temperatūros didėjimas neigiamai veikia skydliaukės funkciją. Globalinis atšilimas skatina jodo kiekio mažėjimą jūrose, kas galiausiai veda prie jodo deficito. Keičiantis kritulių kiekiui, dirvožemio pH, mažėja seleno koncentracija dirvoje, o selenas yra vienas svarbiausių mikroelementų gerai skydliaukės veiklai palaikyti. Klimato kaita taip pat prisideda prie įvairių cheminių medžiagų aplinkoje didėjimo, pvz. nitratų, kurių dideli kiekiai neigiamai veikia skydliaukės veiklą.
• Virusai: Apie 95 proc. skydliaukės sutrikimų, taip pat ir Hašimoto sindromas, yra sukelti virusų. Kiti atsiranda dėl radiacijos.

Skydliaukės ligų simptomai

Skydliaukės sutrikimai gali priminti kitas ligas, todėl kartais būna sunku juos atpažinti. Dažniausi simptomai:

Skydliaukės ligų simptomai

• Hipotirozės simptomai: Nuovargis, liūdesys, šalčio netoleravimas, vidurių užkietėjimas, svorio prieaugis, sausa oda, slenkantys plaukai, lėtas pulsas, patinęs veidas, sunkios mėnesinės.
• Hipertirozės simptomai: Svorio kritimas, net jei valgote daug, širdies plakimas, nerimas, drebulys, miego sutrikimai, prakaitavimas, lengvos mėnesinės, akių išsipūtimas.
• Skydliaukės mazgų simptomai: Dažniausias simptomas - skydliaukės mazgelis, kuris dažnai nesukelia kitų nusiskundimų. Hormonų tyrimai dažniausiai būna normalūs.

Kaip diagnozuojamos skydliaukės ligos?

Šiais laikais yra tyrimų, padedančių nustatyti tikslią diagnozę. Dažniausiai naudojami tyrimai:

• Kraujo tyrimai: Turėtų būti nustatyti TSH, laisvieji T4, laisvieji T3 ir skydliaukės antikūniai TPO. Dažniausiai naudojami pradiniai kraujo tyrimai yra skydliaukės funkcijos rodikliai ir pagal poreikį autoimuniniai žymenys. 95 proc. sveikų žmonių TSH vertė yra tarp 0,4 ir 2,5 mIU/L.
• Skydliaukės ultragarsas: Atliekamas greitas, neinvazinis tyrimas - skydliaukės ultragarsas, kurio tikslas yra vertinti difuzinius audinio pokyčius, mazginius pakitimus, limfmazgius. Skydliaukės dydis yra nustatomas apčiuopiant arba ultragarsu. Suaugusių moterų liaukos maks. norma yra 18 ml, vyrų - 25 ml. Moterys nuo skydliaukės padidėjimo kenčia dažniau nei vyrai.
• Aspiracinė punkcija plona adata (APPA): Tokių mazgų ištyrimui rekomenduojamas citologinis tyrimas, atliekant skydliaukės mazgų aspiracinę punkciją plona adata (APPA), tačiau nors skydliaukės mazgai yra labai paplitę, 90-95 proc. jų yra gerybiniai.

Skydliaukės ligų gydymas

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo konkrečios diagnozės, ligos sunkumo, klinikinės eigos ir paciento būklės. Pagrindiniai gydymo būdai:

• Hormonų pakaitinė terapija: Esant hipotirozei (nepakankamai skydliaukės veiklai) gydome medikamentais, gydymas dažniausiai trunka visą gyvenimą. Pagrindinis gydymo metodas yra levotiroksinas (sintetinis tiroksinas, T4), kuris padeda normalizuoti skydliaukės hormonų kiekį kraujyje ir palengvinti simptomus. Dozavimas pritaikomas pagal TSH ir laisvo T4 lygius kraujyje bei individualius paciento poreikius.
• Medikamentinis gydymas: Esant tirotoksikozei (per daug aktyviai skydliaukės veiklai), pirmo pasirinkimo gydymo metodas taip pat yra medikamentinis, tačiau esant sunkiai, medikamentais nekontroliuojamai ligos eigai ar dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalint vartoti medikamentų, gali būti siūloma operacija.
• Chirurgija: Chirurgija yra pagrindinis gydymo metodas skydliaukės vėžiui. Priklausomai nuo naviko dydžio ir išplitimo, atliekama lobektomija arba visiška tiroidektomija. Po visiško skydliaukės pašalinimo būtina visą gyvenimą vartoti skydliaukės hormonus.
• Radioaktyvus jodas: Gali būti naudojamas hipertirozei gydyti.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Gerai skydliaukės veiklai užtikrinti svarbų vaidmenį vaidina subalansuotas gyvenimo būdas. Kadangi genetinių veiksnių koreguoti negalime, gyvensenos pokyčiai tampa pamatu skydliaukės ligų profilaktikoje. Rekomenduojama vengti žalingų aplinkos veiksnių (toksinų, kancerogenų), radiacijos, siekti išlaikyti optimalų kūno svorį, rinktis visavertį maistą, laikantis bendrų sveikos mitybos principų, suvartojant pakankamai geležies, omega-3, seleno, cinko, jodo turinčių maisto produktų, rūpintis savo žarnyno veikla.

Mityba ir maisto papildai

Svarbu atkreipti dėmesį į papildomų jodo preparatų vartojimą - visada prieš pradedant vartoti savarankiškai - pasitarti su gydytoju specialistu, kadangi neretai savarankiškai, netinkamomis dozėmis pradėtas vartoti jodas skydliaukės funkcijai ne padeda, o priešingai - gali sukelti skydliaukės veiklos sutrikimus. Kalbant apie maisto papildus ir skydliaukės veiklą - nėra moksliškai pagrįsto universalaus multivitaminų komplekso, tinkančio visai bendrai populiacijai, todėl kiekvienu atveju tikslinga konsultuotis su gydytoju specialistu individualiai.

Jodas - žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų sintezėje ir yra neatskiriama jų sudedamoji dalis. Minėti hormonai dalyvauja medžiagų apykaitoje, reguliuoja organizmo augimą, protinį ir fizinį vystymąsi. Suaugusiam žmogui per parą reikia 150-200 µg jodo. Pagrindiniai jodo šaltiniai yra joduota druska, duona, kurią kepant naudota joduota druska, žuvis (ypač menkė, lašiša), jūros gėrybės, jūros dumbliai, vištų kiaušiniai, pienas ir jo produktai.

Selenas - tai mikroelementas, taip pat naudingas skydliaukės hormonų gamybai ir metabolizmui. Jis veikia kaip antioksidantas, be to skatina neaktyvaus skydliaukės hormono T4 (tiroksino) virtimą į aktyviąją formą -T3 (trijodtironiną). Šiuo metu suaugusiems asmenims rekomenduojamas seleno kiekis yra nuo 55 iki 75 mcg/d. Pagrindiniai seleno šaltiniai yra mėsos produktai, žuvis, makaronai, ryžiai, duona ir grūdai, tačiau dažnai su maistu jo gaunama nepakankamai.

Šaltuoju sezonu tirotropinis hormonas (TTH) yra linkęs didėti, šiltuoju sezonu priešingai - mažėti.

Psichologiniai aspektai

Skydliaukės veiklos sutrikimai paveikia žmogaus psichinę sveikatą ir gerovę - gali sukelti tiek naujus, įvairiausio spektro nusiskundimus, tiek bloginti jau esamus. Hipotirozė dažnai siejama su įvairiais depresijai, manijai būdingais simptomais, koncentracijos sutrikimais. Pacientai gali jausti nuolatinį mieguistumą, sumažėjusį susidomėjimą kasdienėmis veiklomis. Hipertirozė gali sukelti nerimą, dirglumą, nemigą ir net panikos priepuolius.

Už skydliaukės negalavimų gali slypėti ilgalaikė ir gili baimė, kad į jus nekreipiama dėmesio arba esate suprantami neteisingai, todėl savo nuomonę reiškiate greitai ir paskubomis. Bijote, kad neturite pakankamai laiko išreikšti savo mintis, eikvojate daug energijos savo pasakojimams ir pastangoms, kad būtumėte suprasti. Jūs jaučiate, kad jus puola tie, kurie turėtų jus suprasti, išklausyti ir apsaugoti. Tačiau būdami savo teritorijoje jūs jaučiatės tarsi puolami, su jumis blogai elgiamasi vietoje, kurioje turėtumėte jaustis saugiai ir be rūpesčių. Galite jausti baimę, kad negaunate meilės ir niekas jūsų nesupranta.

Afirmacija tinka paslėptoms ir įkyrioms mintims pakeisti. Tai nėra būdas, kaip nudažyti gyvenimą šviesiomis spalvomis arba pasiekti nerealių tikslų. Afirmacijos mums padeda išsivaduoti iš jausmo, kad esate jokios vilties nebeturinčios bejėgės aukos. Sąmoninga afirmacija padeda perprogramuoti savo mintis, nes nukreipia energiją kita linkme. Afirmacija padeda pajausti ir vizualizuoti sprendimą bei kitas galimybes.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir laiku kreiptis į specialistą. Jei pastebėjote tokius simptomus kaip nuovargis, svorio pokyčiai, širdies ritmo sutrikimai, kaklo gumbas ar nuotaikų svyravimai, kreipkitės į gydytoją. Taip pat kreiptis į endokrinologą reikėtų, jei vaikas ima tukti arba jei pagal amžių yra žemas ir auga lėčiau nei turėtų. Neretai vaikai išgyvena ir lytinio brendimo sutrikimus (pernelyg ankstyvas ar vėluojantis brendimas).

Net ir nejaučiant jokių simptomų ištirti skydliaukę rekomenduojama planuojant nėštumą ar nėštumo pradžioje, jei šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, patyrusiems jonizuojamosios spinduliuotės poveikį (aplinkos radiaciją ar radioterapiją į galvos ar kaklo sritį), vartojantiems tam tikrus medikamentus, pavyzdžiui, amiodaroną, ličio preparatus.

Kad būtų laiku skirtas gydymas, šeimos gydytojai skydliaukės testus TPO, T3, T4, THS, TG galėtų įtraukti į ankstyvojo ligų diagnozavimo kasmetinį patikrinimą. Dėmesį reikėtų atkreipti net ir tada, jeigu visi skydliaukės tyrimų rezultatai yra normos ribose, nes vis tiek galite turėti su skydliauke susijusių problemų.

tags: #ar #gali #buti #patinusi #skydliauke