Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atlieka nuolatinius patikrinimus, siekdama užtikrinti, kad maisto papildų ženklinimas atitiktų teisės aktų reikalavimus. VMVT patikrino 35 didmeninės, 29 mažmeninės prekybos įmones ir 241 vaistinę. Daugiausiai nustatyta ženklinimo pažeidimų - ant kai kurių maisto papildų pakuočių neteisingai nurodyti sveikatingumo teiginiai, maisto priedai nurodyti ne pagal teisės aktų reikalavimus.
Maisto papildų patikrinimas. Šaltinis: VMVT
Ką Teigia VMVT?
„Randame maisto papildų, ant kurių pakuočių rašoma: „preparatas stimuliuoja tulžies sekreciją“, „gerina cholesterolio apykaitą“ ar net „pasižymi detoksikuojančiu poveikiu kepenų parenchimai“. Tačiau tiek Lietuvos, tiek ES teisės aktai neleidžia teigti, kad maisto papildas turi gydomųjų ar nuo ligų saugančių savybių“, - teigė VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Pagal ES reglamentą, kuris įsigalios nuo 2010 m., teiginį apie preparato gydomąjį poveikį bus galima rašyti tik tuomet, jeigu jis bus patvirtintas ES maisto saugos institucijos. Tam bus būtina pateikti teiginį įrodančius mokslinius tyrimus. Kol šis reglamentas dar neįsigaliojo, paskelbtas pereinamasis laikotarpis.
Šiuo metu ant pakuotės gali būti teiginys, kuris užsimena tik apie tam tikros veikliosios medžiagos, tačiau ne paties maisto papildo poveikį organizmui - jo augimui, vystymuisi ar funkcijoms. „Pavyzdžiui, jeigu į papildo sudėtį įeina mėlynių ekstraktas, ant pakuotės galima rašyti, koks mėlynių poveikis organizmui, tačiau tai nereiškia, kad tokį patį poveikį turi ir preparatas. Svarbiausia, kad vartotojui nesusidarytų įspūdis, kad maisto papildas atlieka vaisto funkciją“, - sakė pašnekovė.
Šiuo metu, anot A. Išarienės, bandoma ieškoti aukso viduriuko, tačiau iš esmės reglamentas aiškiai rodo vyraujančią nuostatą, kad maisto papildai negali gydyti - nei ženkliai pagerinti cholesterolio kiekio rodiklių, nei atstatyti kitų organizmo funkcijų. Geriausiu atveju jie tik padės organizmui kovoti su liga.
„Pavyzdžiui, gan žinomą teiginį, kad vitaminas C stiprina imunitetą, pagal reglamentą galima vartoti tik tuo atveju, jei tai leis speciali komisija, kuri pirmiausiai išsiaiškins, iš ko vitaminas pagamintas ir kiek veikliosios medžiagos yra preparate. Kitaip tariant, tektų pagrįsti moksliškai, kad tam tikras konkrečios veikliosios medžiagos kiekis iš tiesų daro minėtą poveikį organizmui“, - aiškino specialistė.
Beje, vartotojas, pirkdamas preparatą, kuris esą turi gydomųjų savybių, panašaus poveikio ir tikisi, todėl VMVT sulaukia nemažai nusivylusių vartotojų skundų. „Ypač daug skundų gauname dėl liekninamųjų arbatų, ant kurių pakuočių net centimetrai nupiešti, kiek žmogus gali sulieknėti. Tuo tarpu žmonės teigia, kad jie geria arbatą, bet nelieknėja. Taip pat dėl klaidinančios reklamos pradėta keletas bylų, tačiau įrodyti jų klaidingumą - ilgas darbas“, - teigė A. Išarienė.
Nesaugūs Maisto Papildai
Bene labiausiai specialistė sunerimusi, kad rinkoje rasta ir nesaugių maisto papildų. VMVT nustatė, kad maisto papilduose „Merz special dragees“ (kilmės šalis - Vokietija) naudotas neleistinas maisto priedas - dažiklis E 127 (eritrozinas). Jį naudoti leidžiama tik vaistiniuose preparatuose.
„Maisto priedai yra kelių rūšių. Vienų galima dėti be jokių apribojimų - net vartojami kasdien jie mūsų organizmui nekenkia. Kitų maisto priedų vartojimas labai griežtai reglamentuojamas. Šiuo atveju vaistuose šį dažiklį vartoti leidžiama, o maisto papilduose, kurie skirti mitybai papildyti ir vartojami dažniau, - ne“, - teigė A. Išarienė.
Beje, dažiklių funkcija - suteikti tabletei ar kapsulei spalvą, kad ši gražiau atrodytų. Taigi vertėtų susimąstyti, ar apskritai tai būtina. Taip pat nustatyta, kad maisto papildo „Sveikas miegas“ (kilmės šalis - Latvija) sudėtyje yra 2 mg melatonino - lygiai toks pats jo kiekis dedamas į receptinį vaistą. Ši veiklioji medžiaga slopina nervų sistemą, todėl veikia raminamai.
Vaisto informaciniame lapelyje nurodyta, kad jis gali turėti šalutinį poveikį, kad jo negalima skirti vaikams bei nėščioms moterims. Maisto papildo informaciniame lapelyje to nėra. Vartotojui taip pat nepateikta informacija, kad prie veikliosios medžiagos jis rizikuoja priprasti, jei preparatą vartos nuolat. Abu šiuos preparatus platinti Lietuvoje buvo uždrausta.
Dar vienas pavojaus signalas - liekninamųjų preparatų mėgėjams. Iš Europos Komisijos gauta informacija, kad Ispanijoje užregistruoti 9, kitose ES valstybėse - 15 kepenų pažeidimo atvejų, susijusių su „Herbalife“ produkcijos vartojimu. „Herbalife“ produktai apibūdinami įvairiai - vienur jie vadinami dietiniais produktais ar maistu, kurio vartojimas naudingas lieknėjimui ir bendram savijautos gerinimui, kitur - maisto papildais.
Ši produkcija parduodama vartotojams tiesiogiai per platintojus. Prieš keletą metų „Herbalife“ produktai buvo platinami ir Lietuvoje, tačiau šiuo metu mūsų šalyje jie nėra registruoti. Anot A. Išarienės, informacija apie šių preparatų žalą surinkta iš gydymo įstaigų, į kurias kreipėsi apsinuodiję žmonės. „Šie preparatai pagaminti iš žolelių, tačiau jų sudėtis nėra visai aiški“, - teigė specialistė.
Dėl liekninamųjų preparatų poveikio organizmui sunerimę ir toksikologai. Medikai pastebi, kad pastaruoju metu mūsų šalyje itin padaugėjo apsinuodijimų nelegaliai platinamais vaistais nutukimui gydyti. Nors teigiama, kad į jų sudėtį įeina tik žolės, iš tiesų juose yra ir toksiškų cheminių medžiagų, kurių dozės dvigubai viršija leistinas. Anot medikų, labiausiai sveikatai kenkiantis nelegalus preparatas „Lida“, kuriuo prekiaujama turguose ir internete. Nors šis produktas įvardijamas kaip žolinis, nepageidaujamas reakcijas sukelia jame esanti cheminė medžiaga sibutraminas.
„Ūmių apsinuodijimų gydyti neteko, tačiau žmonių skambučiai netyla jau keletą metų: pradeda svaigti galva, atsiranda pykinimas, vėmimas. Šios reakcijos gali atsirasti preparatą vartojant su kai kuriais kitais vaistais arba tiesiog jo padauginus. Be to, žmogus turi labai gerai žinoti, ar apskritai preparatą gali vartoti. Pavyzdžiui, tai draudžiama, jei padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas, žmogus serga hepatitu. Panaši padėtis ir su medicininės paskirties produktais - pavyzdžiui, kaliu. Žmonės išgirsta, kad kaimynui padėjo, ar pamato reklamą - ir perka. Vėliau tenka gydytis nuo medikamento sukeltų pasekmių“, - anksčiau DELFI teigė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas Raimundas Purvaneckas.
Ivermektinas: Faktai ir Mitai
Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė vaistas ivermektinas. 15min išanalizavo vaisto poveikį šiems susirgimams. Ivermektinas yra antiparazitinis preparatas, kurį mokslininkai dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskyrė iš bakterijų Streptomyces avermitilis auginimo terpės. Nuo devintojo dešimtmečio jis pradėtas naudoti kaip antiparazitinis preparatas žmonėms, namų augintiniams ir ūkiniams gyvūnams. Jis veikia paralyžiuodamas bestuburius parazitus. Taip pat tai yra antros linijos vaistas nuo niežų ir rožės.
Ivermektinas. Šaltinis: 15min
Prasidėjus dezinformacijos bangai dėl ivermektino, gamintojas „Merck Sharp & Dohme“ išplatino pranešimą, kuriuo paragino negydyti COVID-19 šiuo preparatu, nes jis nėra tam skirtas, o tokia savigyda gali būti pavojinga. Tarp nepageidaujamų vaisto poveikių, žmonėms skirto vaisto informaciniame lapelyje yra nurodomas viduriavimas, pykinimas, galvos svaigimas, mieguistumas. Retesni nepageidaujami poveikiai - nuovargis, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, drebulys, bėrimas, niežėjimas.
Taip pat ivermektinas gali sąveikauti su kai kuriais kitais vaistais - pavyzdžiui, krešumą mažinančiu preparatu varfarinu - todėl šių preparatų be gydytojų priežiūros vartoti nereikėtų. Be to, jis gali pabloginti pacientų, sergančių tam tikromis lėtinėmis ligomis (pvz., astma), savijautą. Veterinarinių vaistų pavartoję žmonės skundžiasi ūmiam apsinuodijimui būdingais simptomais - bėrimais, pykinimu, skausmais pilve, neurologinėmis problemomis ir paūmėjusiu hepatitu.
Už jo atradimą buvo skirta Nobelio premija. Tačiau tai tik dalis tiesos, už šį vaistą du mokslininkai - Williamas C. Campbellas ir Satoshi Omura - išties buvo apdovanoti Nobelio premija, tačiau ji buvo skirta už parazitinių infekcijų gydymo atradimą ir visai nereiškia, kad ivermektinas yra saugus ar veiksmingas gydant kitas ligas.
Nobelio premijos svetainėje nurodyta, kad 2015 m. fiziologijos bei medicinos srities premija buvo paskirta „už atradimus, susijusius su nauju gydymu nuo apvaliųjų kirmėlių parazitų sukeltų infekcijų“. Svetainėje rašoma, kad mokslininkai atrado, jog vaistas avermektinas, kuris buvo chemiškai modifikuotas į geresnį junginį, vadinamą ivermektinu, „radikaliai sumažino“ upinio aklumo, limfinės filariozės ir kitų žmonių parazitinių ligų atvejų skaičių.
„Vėliau ivermektinas buvo išbandytas su parazitinėmis infekcijomis sergančiais žmonėmis ir veiksmingai naikino parazitų lervas (mikrofilarijas)“, - teigiama svetainėje.
Ivermektino Teiginiai ir Realybė
Teiginys:
Ivermektinas gali būti vartojamas kaip profilaktinė priemonė ir siejamas su reikšmingu infekcijų, hospitalizacijos ir mirtingumo dėl C-19 sumažėjimu.
Realybė:
Mokslo bendruomenėje ir sveikatos priežiūros institucijose vyrauja konsensusas, kad ivermektinas neturėtų būti vartojamas COVID-19 gydymui.
Paaiškinimas:
Per COVID-19 pandemiją ivermektinas atsidūrė visuotinio dėmesio centre po to, kai Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad šis vaistas neleido SARS-CoV-2 virusui daugintis beždžionių ląstelėse.
Melburno universiteto mokslininkai rekomendavo, kad ivermektiną reikėtų toliau tirti dėl galimos naudos žmonėms, tačiau įspėjo, kad nėra įrodytas preparato veiksmingumas gydyti COVID-19 susirgusius žmones. Tačiau vėliau daugelis klinikinių tyrimų ir mokslinių tyrimų parodė, kad ivermektinas neturi reikšmingo poveikio gydant COVID-19. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija, bei kitos svarbios sveikatos priežiūros institucijos nerekomenduoja vartoti ivermektino COVID-19 gydymui.
Teiginys:
Užkerta kelią vaistų, sukurtų naudojant iRNR technologiją, daromai žalai, blokuoja spyglio baltymo patekimą į ląsteles, o jei žmogus buvo skiepytas, jis gali pats išsigydyti skiepų padarytą žalą naudodamas ivermektiną.
Realybė:
Informacinė RNR (iRNR) technologija yra saugi ir patvirtinta.
Paaiškinimas:
iRNR iš vakcinos moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką. Kai kurioms vakcinoms panaudota iRNR technologija tiriama jau daugiau nei du dešimtmečius (pavyzdžiui, aiškinamasi, ar padėtų gydant vėžį), tik nebuvo panaudota vakcinose. Farmacijos kompanijos atliko klinikinius vakcinų tyrimus, reguliavimo ir vyriausybinės institucijos tikrino jų rezultatus. Kadangi gamintojai jau per tyrimus dalijosi informacija su atsakingomis institucijomis, šioms neužtruko patvirtinti vakcinas. Skiepai buvo patvirtinti įsitikinus, kad jie yra saugūs ir efektyvūs. Beje, Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje buvo skirta ir už iRNR technologijos sukūrimą, nulėmusį COVID vakcinų atsiradimą. 2023 metais ją gavo mokslininkai Katalina Kariko ir Drewas Weissmanas.
Teiginys:
Gydant C tipo geltą, ivermektinas turi tik teigiamą poveikį ir neturi jokio žalingo poveikio. Iš tikrųjų dar prieš patekdamas į ląstelę jis jau sunaikina kraujyje esantį virusą.
Realybė:
Ivermektinas nėra patvirtintas ar veiksmingas hepatito gydymo būdas, įskaitant hepatitą B, C ar kitus virusinius hepatitus.
Paaiškinimas:
Nėra tokio susirgimo kaip C tipo gelta - čia greičiausiai turimas omenyje hepatitas C. Tai yra viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali sukelti geltą, karščiavimą ir cirozę. Šiuo virusu galima užsikrėsti per kraują ar jo produktus, retai per lytinius santykius, o užsikrėtusi nėščioji gali virusą perduoti gimdymo metu naujagimiui.
Kaip nurodoma Santaros klinikų publikacijoje šia tema, pacientams skiriami dviejų tiesiogiai hepatito C virusą veikiančių antivirusinių vaistų deriniai, kurie tinkami ir pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, ir net dializuojamiems. Gydymas trunka tik du - tris mėnesius. Gydymo efektyvumas, tai yra galimybė visiškai pasveikti ir pamiršti hepatito C diagnozę, yra beveik šimtaprocentinis didžiajai daliai pacientų, nepriklausomai nuo ligos trukmės - net ir praėjus daugiau nei 30 metų po užsikrėtimo.
Mokslininkai išties analizavo ivermektino poveikį, tik ne hepatito C, o hepatito B virusui (HBV). Publikacijoje „Ivermektinas slopina HBV patekimą į branduolį slopindamas KPNA2“ (angl. Ivermectin Inhibits HBV Entry into the Nucleus by Suppressing KPNA2) nurodoma, kad šis vaistas gali slopinti HBV gamybą skirtingu mechanizmu nei dabartiniai hepatito B gydymo vaistai. Tačiau pabrėžiama, kad tai dar toli gražu nereiškia, kad šį vaistą jau galima naudoti hepatito B gydymui - tyrimas turi kelis trūkumus: visų pirma, jis buvo atliktas tik laboratorinėse ląstelėse ir pelėse, todėl nėra aišku, ar ivermektinas veiksmingas žmonėms.
Visų antra, nors vaistas sumažina HBV rodiklius, neįrodyta, kad jis visiškai pašalina virusą. Be to, jis nebuvo tiesiogiai lyginamas su stipriausiais esamais hepatito B gydymo metodais. Taip pat trūksta duomenų apie ilgalaikį ivermektino poveikį kepenims ir jo saugumą žmonėms. Norint patvirtinti jo veiksmingumą, būtini išsamesni klinikiniai tyrimai.
Teiginys:
Ivermektinas slopina vėžinių ląstelių dauginimąsi ir metastazavimą, išsaugo sveikas ląsteles ir pagerina chemoterapijos veiksmingumą.
Realybė:
Su žmonėmis šis preparatas tokių rimtų susirgimų gydymui bandytas dar nebuvo. Nėra jokių įrodymų apie jo veiksmingumą ar saugumą, gydant onkologines ligas. Nenustatytas jo poveikis sąlytyje su kitais vaistais, įskaitant skirtus chemoterapijai.
Paaiškinimas:
Socialiniuose tinkluose plintantis gandas, esą ivermektinas - efektyvus vaistas prieš įvairių rūšių onkologinius susirgimus, atsirado po to kai buvo publikuotas tyrimas, pavadinimu „Ivermektinas kaip vėžio kamieninių ląstelių inhibitorius“ (angl. Ivermectin as an inhibitor of cancer stem‑like cells). Jame atskleidžiama, kaip ivermektinas sunaikina krūties vėžio kamienines ląsteles, suteikdamas naują viltį pacientams, kovojantiems su pažengusiomis ligos stadijomis.
Reikia pabrėžti, kad šie ivermektino laboratoriniai tyrimai buvo atlikti tik ląstelių kultūroje (laboratorijoje auginamose ląstelėse), naudojant žmogaus krūties vėžio ląstelių liniją MDA-MB-231, ir buvo labai preliminarūs. Tai nėra įrodymas, kad šis preparatas yra efektyvus gydant žmones. Be to, tyrimas turi keletą trūkumų, kuriuos būtina įvertinti - reikia atlikti papildomas analizes, išsiaiškinti poveikį su gyvūnais bei žmonėmis, kad būtų geriau suprastas ivermektino potencialas kaip vėžio terapijos agento.
Teiginys:
Ivermektinas pasiekia centrinę nervų sistemą ir regeneruoja nervus; Jis pasižymi labai stipriu priešuždegiminiu poveikiu ir daro didelį poveikį trauminiams ir ortopediniams sužalojimams, stiprina raumenis ir neturi šalutinio poveikio kaip kortikosteroidai.
Realybė:
Šių pareiškimų šaltinis, tikėtina, yra mokslinis tyrimas, šiemet publikuotas žurnale „Turkish Journal of Medical Sciences“. Tačiau jame nebuvo aiškinamasi ivermektino poveikio žmonėms - jis buvo atliktas su 48 laboratorinėmis pelėmis. Tai - per maža imtis, leidžianti daryti išvadas apie šio preparato ilgalaikį poveikį ar pritaikymą žmonių ligoms gydyti.
Paaiškinimas:
Tyrimo „Ivermektino poveikis nervų regeneracijai po sėdmens nervo pažeidimo pelėms: didelio fruktozės kiekio mitybos pasekmės“ (angl. Impact of ivermectin on nerve regeneration following sciatic injury in mice: the consequences of dietary high fructose) metu mokslininkai naudojo 48 laboratorines peles, kurias padalino į šešias grupes.
Pusė pelių 8 savaites gėrė vandenį su didelio fruktozės kiekio sirupu, kita pusė - paprastą vandenį. Po 28 dienų visoms pelėms buvo chirurgiškai pažeistas sėdmens nervas, kad būtų galima įvertinti gijimą. Po nervo pažeidimo kai kurioms grupėms buvo skiriamas ivermektinas, kuris buvo tirtas kaip galimas nervų gijimą skatinantis vaistas ir gabapentinas - dažnai vartojamas skausmui malšinti po nervų pažeidimų. Kontrolinei grupei neskirta jokių preparatų.
Tyrimas parodė, kad ivermektinas išties turi perspektyvų būti toliau tiriamas kaip vaistas, skirtas nervų regeneracijai ir pagerinti jutimų bei judėjimo funkcijas po sužalojimo. Be to, jis galimai gali sumažinti insulino atsparumą, kuris yra susijęs su prastu nervų gijimu. Tačiau moklininkai akcentuoja, kad reikia daugiau tyrimų, ypač su žmonėmis, kad būtų galima įsitikinti šio gydymo veiksmingumu ir saugumu.
Tyrimas turi keletą trūkumų: jis buvo atliktas tik su pelėmis, todėl nėra garantijos, kad tie patys rezultatai būtų gauti su žmonėmis. Taip pat nebuvo išnagrinėtas ilgalaikis ivermektino poveikis nervų sistemai, o fruktozės neigiamo poveikio mechanizmai nebuvo detaliai paaiškinti. Be to, tyrimo imtis buvo gana nedidelė (48 pelės), todėl didesnė grupė galėtų suteikti tikslesnius rezultatus.
Teiginys:
Širdies apsauga širdies pertekliaus metu. Pvz, embolijoje jis užkerta kelią širdies hipoksijai, nes skatina bazinės energijos gamybą, todėl audiniai nesunaikinami, todėl pagerėja širdies veikla.
Realybė:
Šis teiginys nėra pagrįstas realiomis medicininėmis būklėmis.
Paaiškinimas:
Nėra tokios sveikatos būklės kaip „širdies perteklius“ medicinos sąvokos „bazinė energija“. Embolija - kraujagyslių užkimšimas įvairiomis kraujyje cirkuliuojančiomis dalelėmis - embolais. Tai gali būti riebalų lašeliai, oro burbuliukai, navikinės ląstelės, svetimkūniai, o taip pat atitrūkęs nuo kraujagyslės sienelės trombas.
Embolizacija iš širdies ar krūtinės aortos gali sukelti insultą, praeinančiosios smegenų išemijos priepuolį ar periferinių arterijų užsikimšimą, todėl yra pavojinga gyvybei. Hipoksija - reiškinys, kai organams ir audiniams stinga deguonies arba audiniai nesugeba panaudoti juose esančio deguonies.
Hipoksija pasitaiko gana dažnai sutrikus bet kuriai daliai sistemos (kvėpavimo organų, kraujotakos sistemos, valdančių kvėpavimą nervinių centrų), tiekiančios deguonį organizmui. Cirkuliacinė (širdies ir kraujagyslių) hipoksija atsiranda dėl kraujo apytakos sutrikimo, kai organai ir audiniai nepakankamai aprūpinami krauju (nukraujavus, sutrikus širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai). Deguonis pernešamas dviem būdais: nedidelė dalis (apie 2 proc.) ištirpsta kraujo plazmoje ir eritrocitų skystyje, o didžioji dalis (apie 98 proc.) prisijungia prie hemoglobino - baltymo, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose.
Teiginys:
Gydo autoimunines ligas, tokias kaip: reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas, fibromialgija, psoriazė, Krono liga, alerginis peršalimas
Realybė:
Nėra tyrimų, įrodančių ivermektino galimybes gydyti žmonių autoimunines ligas.
Paaiškinimas:
Mokslininkai išties bandė aiškintis, kokios galimybės taikyti ivermektiną įvairių autoimuninių ligų gydymui.
Vienas tyrimų parodė, kad jis potencialiai galėtų toliau būti tiriamas kaip preparatas, skirtas išsėtinės sklerozės gydymui dėl galimai turimų priešuždegiminių savybių. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų, kad būtų visiškai suprastas ivermektino poveikis T ląstelėms ir uždegimo reguliavimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tyrime dalyvavo tik laboratorinės pelės, todėl neįmanoma nustatyti šio preparato poveikio žmogui.
Tyrime taip pat pastebėta, kad buvo sunkumų tiksliai įvertinti ivermektino poveikį visiems tyrimo aspektams, nes tyrimas buvo atliktas su gyvūnais, o kai kurie duomenys buvo subjektyvūs.
Praėjusiais metais paskelbtame moksliniame straipsnyje „Ivermektinas: Daugialypis vaistas, kurio potencialas neapsiriboja tik antiparazitine terapija“ (angl. Ivermectin: A Multifaceted Drug With a Potential Beyond Anti-parasitic Therapy) teigiama, kad ivermektinas pasižymi priešuždegiminėmis ir imunomoduliuojančiomis savybėmis, kurios gali būti naudingos gydant uždegimines odos ligas ir galbūt autoimunines ligas. Tačiau straipsnio autoriai pažymi, ivermektino, kaip priešuždegiminės medžiagos, vaidmuo buvo suprastas tik neseniai ir nėra iki galo ištirtas. Tyrimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti šio preparato priešuždegiminį poveikį buvo atliekami tik su pelėmis, taigi trūksta platesnių klinikinių tyrimų su žmonėmis. Uždegiminių ligų mechanizmai dažnai yra sudėtingi ir daugialypiai, tad reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima pilnai suprasti ivermektino veikimo spektrą.
Teiginys:
Tai antimikrobinė medžiaga (bakterijos ir virusai) ir st...
Svarbu atidžiai skaityti informacinius lapelius ir pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku prieš vartojant bet kokius vaistus ar maisto papildus. Būkite budrūs ir kritiškai vertinkite informaciją apie sveikatingumo teiginius.