Šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su nuosavybės teisės anuliavimu Lietuvoje. Aptariami galimi scenarijai, teisiniai pagrindai ir alternatyvūs sprendimai, leidžiantys atsisakyti nuosavybės teisės teisėtais būdais.
Nuosavybės teisės atsisakymas: ar tai įmanoma?
Vienas iš dažnai užduodamų klausimų - ar galima tiesiog atsisakyti nuosavybės teisės į žemės sklypą ar kitą nekilnojamąjį turtą. Deja, apie žemės nuosavybės atsisakymą, kaip vieną iš nuosavybės teisių pabaigos momentų, nėra užsimenama, todėl dėl šių priežasčių žemės atsisakymas yra negalimas.
Tačiau yra alternatyvių būdų, kaip galima panaikinti nuosavybės teisę ir su ja susijusias prievoles.
Žemės sklypo dovanojimas kaip alternatyva
Nuosavybės teisės atsisakymas į žemės sklypą yra negalimas, tačiau yra įmanomas žemės sklypo dovanojimas, kas taip pat panaikina nuosavybės teisę ir visas su ja susijusias ateities prievoles.
Siūlytina žemės sklypą dovanoti valstybei. Jums reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos adresu: Gedimino pr. 19, LT - 01103 Vilnius, su prašymu dėl dovanojimo sutarties pasirašymo.
Teisinis reglamentavimas
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žemės įstatymas) yra du pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys privačios žemės valdymą ir naudojimą bei disponavimą ja.
LR CK pirmos knygos V skyriaus 98 straipsnis ir ketvirtos knygos I skyriaus 2 straipsnis nustato, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Iš šios normos darytina išvada, kad žemės sklypas yra laikomas nekilnojamu daiktu ir jam yra taikomos LR CK nustatytos nekilnojamų daiktų valdymą, naudojimą ir disponavimą reglamentuojančios normos.
LR CK ketvirtos knygos V skyriaus II skirsnyje yra reglamentuoti nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai.
Infrastruktūra ir nuosavybės teisės ribojimai
Dažnai pasitaiko atvejų, kai žemės sklypai yra apsaugos zonose dėl esančios infrastruktūros, pavyzdžiui, elektros linijų. Tokiais atvejais nuosavybės teisės gali būti apribotos, o savininkai negali pilnai naudotis savo žeme.
Inžinerinis sistemas plėtojimas ir eksploatavimas turi atitikti visuotinumo, tęstinumo, prieinamumo principus bei nepažeisti vietovės ar miesto gamtinės ir urbanistinės aplinkos bei užtikrinti gerą sistemos veikimą. Todėl infrastruktūros planavimo bei organizavimo funkcijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 14 p.
Valstybinės institucijos tvarkosi blogiau nei privatus subjektas, nes turi mažiau paskatų gerai tvarkytis, nuolat painioja ekonomiką su politika, taip spręsdamos vienadienes politines problemas. Privatus subjektas rizikuoja savo, o ne kitu turtu, pelnas reiškia vissą pirma jo paties turto padidėjimą, nuostolis - jo turto sumažėjimą. Taigi motyvacijos dirbti efektyviai savininkas turi daugiau nei valstybinio turto tvarkytojas.
Teisės pamoka „Nepilnamečių darbas, viskas, ką reikia žinoti“ - teisės aktų nustatyta tvarka
Teismų praktika
Teismų praktikoje taip pat nagrinėjami ginčai, susiję su statinių išregistravimu iš Nekilnojamojo turto registro, kai statinys yra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas.
Kitoje byloje atsakovas kėlė klausimą, ar jis, būdamas žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, savininkas, pagrįstai įpareigotas nugriauti ne sau, o kitiems asmenims priklausančius statinius. Todėl yra aktualus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas.
Nuosavybės teisės esmė ir ribojimai
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatymai ne suteikia šias nuosavybės teises, o ne jas nustatyti.
Savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teises, nėra visiškai laisvas. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Kitaip sakant, savininko turtinės teisės yra neatskiriamos nuo jo pareigų, susijusių su ašių teisių įgyvendinimu, naudojimasis ja neturi prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. vasario 23 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises, kaip ir kitas pagrindines žmogaus teises.
Suprasdamas, jog įstatymų leidėjams, kurie vykdo socialinę ir ekonominę politiką, duodama pasirinkimo galimybė turi būti pakankamai plati, Europos žmogaus teisių teismas, nagrinėdamas bylas atsižvelgia į įstatymų leidėjų sprendimus apibrėžiant visuomenės interesus.
Nuosavybės teisės įgijimo būdai
Nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. Prie išvestinis nuosavybės teisės pagrindų, t. y. Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenurodo išsamaus sąrašo atvejų, kada nuosavybės teisė įgyjama į inžinerinės infrastruktūros objektus.
Vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą. Atsižvelgiant į tai, jog inžinerinės infrastruktūros objektai įstatymo leidėjo yra priskiriami vienai iš inžinerinis statinis grupei.
Valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu įgyjant nuosavybę n beašeimininkį daiktą.. į teismą su pareiškimu dėl daikto pripažinimo beašeimininkiu gali kreiptis finanss, kontrolės arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje beašeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kuri daiktas įtrauktas į apskaitą.
Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi. Teismui konstatuojant a/į juridinį faktą, nėra nei vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui - įgijėjui, taip pat nėra teisės perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimas galimas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą iki sueinant terminams.
Tokiu būdu, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi teismo yra konstatuojamas esant ašis sąlygų visetui: asmuo daiktą įgijo sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą valdė teisės normose nustatyta terminą.
Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų) naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jis turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ką kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatyms leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu.
Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl šalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimo momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais. 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvis kataliks mokytojs sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pažymėjo, jog turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ket...
tags: #ar #galima #anuliuoto #nuosavybes #teise