Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą, įskaitant tai, ar galima atšaukti dovanojimo sutartį.
Kas yra dovanojimo sutartis?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybėn arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui. Raktinis žodis čia - neatlygintinai. Tai reiškia, kad apdovanotasis už gautą dovaną neprivalo nieko duoti mainais, mokėti ar teikti kokių nors paslaugų. Būtent šis neatlygintinumo principas ir skiria dovanojimą nuo pirkimo-pardavimo, mainų ar kitų sandorių.
Populiarumą lemia keletas priežasčių. Dažniausiai dovanojimo sutartys sudaromos tarp artimų giminaičių: tėvai dovanoja nekilnojamąjį turtą vaikams, seneliai - anūkams. Tai leidžia dar esant gyviems padėti savo artimiesiems įsikurti, pradėti savarankišką gyvenimą ar tiesiog perduoti sukauptą turtą. Lyginant su paveldėjimu, dovanojimas suteikia daugiau kontrolės - dovanotojas pats nusprendžia, kam, kada ir kokį turtą perduoti, nelaukdamas savo mirties.
Dovanojimo sutarties forma: kada privalomas notaras?
Vienas svarbiausių praktinių klausimų - kokios formos sutarties reikia? Įstatymas numato dvi pagrindines formas: paprastą rašytinę ir notarinę. Netinkamos formos pasirinkimas gali lemti tai, kad sutartis bus pripažinta negaliojančia.
Paprasta rašytinė forma
Paprastos rašytinės formos pakanka, kai dovanojamo kilnojamojo daikto (pvz., telefono, baldo, buitinės technikos) vertė yra didesnė nei 1 500 eurų, bet neviršija 14 500 eurų. Taip pat paprasta rašytinė forma reikalinga sudarant dovanojimo sutartį ateityje, nepriklausomai nuo dovanos vertės. Sutartyje tiesiog nurodomos šalys, dovanos objektas ir patvirtinama, kad turtas perduodamas neatlygintinai. Nors notaro parašo nereikia, turėti rašytinį dokumentą visada saugiau, ypač jei kiltų ginčų.
Notarinė forma - būtinybė
Notaro patvirtinimas yra privalomas sudarant tam tikras dovanojimo sutartis. Be notaro parašo tokios sutartys tiesiog negalios. Būtina notarinė forma:
- Dovanojant nekilnojamąjį daiktą (butą, namą, žemės sklypą, garažą ir t. t.), nepriklausomai nuo jo vertės.
- Dovanojant kilnojamąjį daiktą, kurio vertė viršija 14 500 eurų.
- Dovanojant juridinio asmens akcijas, vertybinius popierius.
Kodėl šiems sandoriams reikalingas notaras? Notaras atlieka labai svarbų vaidmenį: jis patikrina šalių tapatybę ir veiksnumą, įsitikina, kad dovanotojas veikia laisva valia, be spaudimo, ir supranta savo veiksmų pasekmes. Taip pat notaras patikrina dovanojamo turto teisinį statusą (ar jis neareštuotas, neįkeistas), paaiškina šalims sutarties sąlygas ir teisines pasekmes, įskaitant mokestines prievoles. Tai užtikrina sandorio teisėtumą ir apsaugo tiek dovanotojo, tiek apdovanotojo interesus.
Svarbiausias klausimas: mokesčiai dovanojant turtą
Mokesčių klausimas yra vienas opiausių ir dažniausiai keliančių nerimą. Pagrindinis mokestis, su kuriuo galima susidurti, yra Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Tačiau gera žinia ta, kad daugeliu atveju jo mokėti nereikia.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Pagal bendrą taisyklę, dovanos yra laikomos pajamomis, kurios apmokestinamos 15% GPM tarifu. Tačiau įstatymas numato labai svarbių išimčių.
Kada GPM mokėti nereikia? Dovanojimas artimiems giminaičiams
GPM nėra apmokestinamos dovanos, gautos iš artimų giminaičių. Šis sąrašas yra baigtinis ir labai aiškus:
- Sutuoktinio (dovanos, gautos iš savo sutuoktinio);
- Vaikų (įvaikių);
- Tėvų (įtėvių);
- Brolių ir seserų;
- Vaikaičių;
- Senelių.
Jei gaunate dovaną iš bet kurio šiame sąraše esančio asmens, nesvarbu, kokia dovanos vertė - 10 000 eurų ar 1 000 000 eurų - GPM mokėti nereikės. Būtent todėl dovanojimas šeimos rate yra toks populiarus ir finansiškai patrauklus turto perdavimo būdas.
Kada GPM mokėti reikia? Dovanojimas ne giminaičiams
Situacija keičiasi, kai dovana gaunama iš asmenų, nepatenkančių į artimų giminaičių sąrašą (pvz., iš dėdės, tetos, sugyventinio, draugo ar bet kurio kito asmens). Tokiu atveju taikomas neapmokestinamasis dydis, kuris šiuo metu siekia 2 500 eurų per metus. Tai reiškia, kad jei per kalendorinius metus iš tokių asmenų gautų dovanų bendra vertė neviršija 2 500 eurų, mokesčių mokėti nereikia. Tačiau jei vertė viršijama, 15% GPM apmokestinama tik suma, viršijanti šią ribą.
Pavyzdys: Jei draugas Jums padovanojo 3 000 eurų, GPM reikės sumokėti nuo 500 eurų (3000 - 2500 = 500). Mokėtinas GPM sudarys 75 eurus (500 * 0,15).
Kitos išlaidos
Be GPM, reikėtų nepamiršti ir kitų galimų išlaidų. Jei sutarčiai privaloma notarinė forma, teks sumokėti notaro atlyginimą, kuris priklauso nuo dovanojamo turto vertės. Taip pat, perleidus nekilnojamąjį turtą, apdovanotasis turės kreiptis į VĮ „Registrų centras“, kad įregistruotų nuosavybės teises savo vardu, o tai taip pat kainuoja.
Ar galima atsiimti dovaną? Dovanojimo sutarties atšaukimas
Nors dovanojimas atrodo kaip neatšaukiamas veiksmas, įstatymas numato tam tikras išimtines situacijas, kada dovaną galima „atsiimti“.
Bendroji taisyklė - sudaryta ir įvykdyta dovanojimo sutartis yra neatšaukiama. Tačiau įstatymas gina dovanotoją nuo nedoro apdovanotojo elgesio. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti panaikinti dovanojimo sutartį, jei:
- Apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę arba tyčia juos sunkiai sužalojo.
- Apdovanotasis, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, vertę ir savo turtinę padėtį, dovanotojui ar jo artimiesiems giminaičiams atlieka akivaizdžiai griežtai moralei prieštaraujančius veiksmus (pvz., naudoja nuolatinį psichologinį smurtą, viešai žemina ir pan.).
Taip pat dovanotojas gali atšaukti dovanojimą, jei po sutarties sudarymo jo turtinė padėtis labai pablogėja ir dovanos įvykdymas taptų nepriimtina našta. Svarbu suprasti, kad tai yra išskirtiniai atvejai ir juos įrodyti teisme gali būti sudėtinga.
Dovanojimas su sąlyga: uzufruktas ir kitos galimybės
Kartais dovanotojas nori ne tik padovanoti turtą, bet ir užsitikrinti tam tikras teises. Populiariausias pavyzdys - tėvai dovanoja vaikams namą, bet nori jame gyventi iki savo mirties. Tokiu atveju galima nustatyti uzufruktą - teisę naudotis svetimu daiktu ir gauti iš jo pajamas. Uzufruktas įregistruojamas Registrų centre kartu su nuosavybės teisių perleidimu ir galioja net pasikeitus turto savininkui. Tai puikus būdas apsaugoti dovanotojo interesus.
Bendrosios jungtinės nuosavybės dovanojimas
Jei turtas, kurį norima dovanoti, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (t. y., įgytas santuokos metu), dovanojimo sutarčiai reikalingas abiejų sutuoktinių sutikimas, net jei Registrų centre kaip savininkas įregistruotas tik vienas iš jų. Šis sutikimas turi būti patvirtintas notaro.
Praktiniai patarimai ir dažniausios klaidos
Apibendrinant, pateikiame keletą praktinių patarimų ir klaidų, kurių reikėtų vengti:
- Neapsimetinėkite. Niekada nemaskuokite pirkimo-pardavimo sandorio dovanojimo sutartimi. Tai neteisėta ir gali brangiai kainuoti.
- Laikykitės formos reikalavimų. Jei įstatymas reikalauja notarinės formos (pvz., dovanojant butą), joks ranka surašytas raštelis negalios.
- Įvertinkite mokesčius. Prieš priimdami dovaną iš tolimo giminaičio ar draugo, pasiskaičiuokite, ar nereikės mokėti GPM.
- Apgalvokite ateitį. Ypač dovanojant vienintelį būstą, apsvarstykite galimybę nusistatyti uzufrukto teisę (teisę gyventi).
- Konsultuokitės. Jei kyla bent menkiausių abejonių dėl sutarties sąlygų, mokesčių ar kitų teisinių aspektų, visada pasikonsultuokite su teisininku ar notaru.
Svarbu paminėti, kad būsto nuosavybės forma - asmeninė ar bendroji jungtinė sutuoktinių - yra registruojama Registrų centro Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras juridinis faktas ir, kilus abejonių, turime galimybę remtis oficialiais duomenimis.
Painiavos sprendžiant, kas yra savininkas, gali įnešti dar ir šeimos turto teisinis statusas, kurį numato Civilinis kodeksas. Šis statusas yra privalomas ir taikomas nuo santuokos įregistravimo dienos bet kokiam būstui, kuris yra faktinė, nuolatinė ir pagrindinė sutuoktinių gyvenamoji vieta.
Nors šis statusas ir nepakeičia nuosavybės formos, t. y. nepaisant to, kuriam iš sutuoktinių ir kokia forma - asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise - priklauso sutuoktinių būstas, toks turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Sutuoktinis, kuris yra būsto, priskirto šeimos turtui, savininkas, jo nuosavybės teisę gali parduoti, mainyti, dovanoti ar įkeisti tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai, kaip minėta, galioja ir tuo atveju, kai būstas vienam iš sutuoktinių priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Sutuoktiniai vedybų sutartimi gali susitarti dėl įgyjamo turto nuosavybės, bet negali pakeisti šeimos turto teisinio statuso. Šis statusas nustoja galioti tik nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium.
Sutuoktinių būstas gali būti registruojamas kaip šeimos turtas Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir šis juridinis faktas įregistruojamas tik dėl vieno iš abiem ar vienam sutuoktiniui priklausančių nekilnojamojo turto objektų.
Kadangi sutuoktiniai gali turėti kelias gyvenamąsias vietas, registracija aktuali išviešinant faktą, kuris gi būstas laikomas šeimos turtu prieš trečiuosius asmenis: pvz., pateikiant informaciją kreditoriui ar notarui tvirtinant hipotekos sutartį.
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį? Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama. Kalbant apie intelektinę nuosavybę, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti...
Pagal Civilinį kodeksą nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 eurų, turi būti notarinės formos. Šio reikalavimo nesilaikymas, daro dovanojimo sandorį negaliojantį, kas reiškia, jog nesudarius dovanojimo sutarties notarine forma, padovanotas turtas lieka dovanotojo nuosavybe.
Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės atsiimti padovanoto turto. Pagal įstatymą dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teisę vienašaliu sprendimu atsiimti dovanotą turtą ar turtinę teisę, negalioja, tačiau esant tam tikroms sąlygoms galima dovanojimą panaikinti ir tokiu būdu susigrąžinti padovanotą turtą.
Dovanojimą galima panaikinti tik teismo tvarka. Pagal įstatymą dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Taigi, kad dovanojimas būtų panaikintas remiantis vienu iš pirmiau nurodytų pagrindų, būtina nustatyti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Svarbu žinoti, kad nėra galima panaikinti dovanojimo, jeigu dovana buvo buitinio pobūdžio arba nedidelės vertės. Nedidelės vertės turtas yra iki 550 Eur.
Akcentuotina, kad dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais - apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį - neabejotinai griežtą - smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal įstatymo prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes ir priežastis, duomenis, ar neigiamus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt.
Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Teismų praktikoje dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų yra nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Pavyzdžiui, griežtai smerktinu elgesiu sudarančiu pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti po dovanojimo sutarties pasirašymo apdovanotojo asmens nepagarbus elgesys su dovanotoju, konfliktavimas su juo, prieš dovanotoją naudojamas psichologinis ir/ ar fizinis smurtas, jo engimas, žeminimas, varymas iš namų, draudimas naudotis bendro naudojimo patalpomis ir kita. Kiekvienu konkrečiu atveju faktinės aplinkybės sudarančios pakankamą pagrindą dovanojimui panaikinti vertinamos individualiai, tačiau manytina, kad dovanojimui panaikinti vienkartinio pobūdžio veiksmų nepakaks, turėtų būti tam tikrų prieš dovanotoją atliekamų veiksmų visuma. Bet kuriuo atveju, jeigu dovanotojas pats išprovokavo netinkamą apdovanotojo elgesį, tai neturėtų būti kaip pagrindas dovanojimui panaikinti.
Pagal teismų praktiką bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti dovanojimo. Be to, visais atvejais vertinant, ar yra pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį yra atsižvelgiama į laiką, kuris yra praėjęs nuo dovanojimo sutarties pasirašymo. Tai reiškia, kad kuo daugiau laiko praėjo nuo dovanojimo, tuo gali būti sudėtingiau dovanojimą panaikinti.
Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Atitinkamai, jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta dovanojimo sutartis ir turtas grąžintas.
Per kokį terminą yra galima kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo?
Pažymėtina, kad reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Praleidus šį terminą, jį yra galima atnaujinti, tačiau jis atnaujinamas tik esant svarbioms priežastims. Įstatyme nenustatytasaplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas, taip pat nepateikti kriterijai, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinama individualiai.
Teismų praktikoje nurodoma, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan.
Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka asmeniui nusprendusiam kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo.
Norint teisiškai įforminti nekilnojamojo turto dovanojimą pas notarą, dovanojimo sutarties parengimui privaloma pateikti tam tikrus dokumentus. Pagrindiniai dokumentai, reikalingi šiam procesui, yra:
Nekilnojamojo turto dovanojimo dokumentai
- Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai: tiek dovanotojo, tiek apdovanotojo pasai arba asmens tapatybės kortelės.
- Turto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: prieš dovanojant turtą būtina pateikti turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, pvz., nekilnojamojo turto Registrų Centro išrašas, pirkimo-pardavimo sutartis, kadastrinių matavimų byla, žemė sklypo planas ir kt.
- Turto vertinimo ataskaita: norint objektyviai nustatyti dovanojamo turto rinkos vertę ateityje išvengiant ginčų ar neteisingo apmokestinimo.
Notaro patvirtinimas reikalingas, kad būtų užtikrintas dovanojimo sutarties teisėtumas.
Mokesčiai ir VMI reikalavimai
Svarbu žinoti, kad nekilnojamojo turto dovanojimas gali turėti tam tikrų mokesčių įsipareigojimų. Jei dovanojate turtą šeimos nariams (sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), broliams, seserims, vaikaičiams ir seneliams), dovanojimo mokestis nėra taikomas, tačiau VMI gali reikalauti sumokėti mokesčius, jei turtas dovanojamas asmeniui, kuris nėra artimas giminaitis.
Svarbu paminėti, kad sąlygos kiekvienu atskiru atveju gali skirtis, todėl būtina konsultuotis su VMI, kad būtų užtikrintas teisingas visų teisių ir pareigų įgyvendinimas.
Padovanoto turto apmokestinimas
Nekilnojamas turtas, gautas kaip dovana, nepaisant dovanotojo ir apdovanotojo tarpusavio giminystės ryšių, apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu tik tada, jei dovanos gavėjas 10 metų nuo dovanojimo datos neišlaikė savo nuosavybės teisės į dovanotą turtą ir perleidžia tokį turtą trečiajam asmeniui.
Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis. Turto įsigijimo kaina nustatoma neatsižvelgiant į tai, kad gyventojas, paveldėjęs arba gavęs dovanų turtą, privalėjo mokėti paveldimo turto mokestį arba gyventojų pajamų mokestį.
