Artėjant šiltajam sezonui, daugelis gyventojų planuoja laisvalaikį gamtoje ar savo kieme. Vis dėlto, svarbu žinoti, ar mieste savo sklype galima kepti šašlykus, nes tai reglamentuoja įstatymai ir taisyklės.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokie įstatymai ir taisyklės reglamentuoja laužų kūrimą ir šašlykų kepimą miestuose, kokios baudos gresia už taisyklių pažeidimus ir kaip išvengti nelaimių dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.
Ugniagesių atstovai atkreipia dėmesį, kad gyventojai dėl to neretai skundžia savo kaimynus, ir ne be reikalo - atvejų, kai nuo kepsninių, laužų ar šašlykinių užsidega pastatai ar augalai, pasitaiko gana dažnai.
Šašlykinės ir kepsninės: atstumai ir reikalavimai
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
Tai reiškia, kad turint nedidelį kiemą, kur šašlykinė negali nuo tvorų, pastatų ar medžių būti atitraukta bent 6 metrus, išvis negalima jos kūrenti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) priduria, kad kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti ir balkonuose, lodžijose, erkeliuose ar terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija, t. y. šašlykinės ar kepsninės gamintojas.
Vilniaus savivaldybė taip pat nurodo, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
Laužų kūrenimas
Laužus galima kūrenti tik tam numatytose laužavietėse: „Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai. Be to, laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.“
Pagal galiojančias taisykles, miestuose legaliai išsikepti mėsos ant laužo negalima. Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad sostinėje draudžiama kūrenti laužus, deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas. Šių taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 eurų.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vedėjas Darius Mitrofanovas teigia, kad šašlykinių miesto teritorijoje naudoti taip pat negalima. Nors Tvarkymo ir švaros taisyklėse konkrečiai apie kepsnines nieko nenurodyta, tačiau be ugnies anglių įkaitinti jose neįmanoma, be to, kyla dūmai. Mieste gyvena ir kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių, kuriems dūmai ypač kenkia.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos geografė Agnė Tamošiūnė teigia, kad saugomose teritorijose laužus galima kūrenti tik tam skirtose vietose. Tačiau Vilniaus mieste esančiose saugomose teritorijose tokių vietų nėra. Norintys ant laužo išsikepti mėsos turėtų vykti į užmiestyje esančias legalias stovyklavietes.
Kaip saugiai naudoti kepsninę.
Skundai ir baudos
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Aurelijus Česiūnas vardijo, kad už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus 2023 m. buvo surašyti 2 296 protokolai, o 2024 m. - 2 047 protokolai.
Anot jo, atvejai, kai gaisrai kyla dėl šašlykinių, kepsninių ar laužų, yra nei reti, nei dažni - jų tiesiog pasitaiko sezono metu.
K. Velikianecas pastebi, kad dabar yra madinga skambinti dėl kiekvieno pastebėto dūmelio ar kvapo.„Kaimynas vienas dėl kito skambina, čia jam dūmai trukdo, čia dar kokios bėdos. Na, padaugėję. Tiesiog kaip pilietiški gyventojai perduoda viską 112, tai ir siunčia pajėgas mūsų. Mūsų pagrindinė funkcija yra važiuoti, reaguoti, užgesinti, įspėti. Jei žmogus piktavališkai daro, kai jau tenka 2-3 kartą pas jį važiuoti, tada jau baudos skiriamos nuo padarytos žalos masto ir pasekmių“, - kalbėjo K. Velikianecas.
Baudos už pažeidimus
A. Česiūnas įspėjo, kad už šių priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimą asmenims gresia baudos nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 30 iki 600 eurų.
Realūs gaisrai nuo šašlykinių
Anot A. Česiūno, gaisro atvejų dėl šašlykinių būna įvairių.
- Pvz., Prienų rajone, vyrui bandant užkurti šašlykinę su benzinu, sprogo benzino talpa ir užsidegė šalia esančio ūkinio pastato siena.
- Vienas iš rimtesnių įvykių sostinėje buvo užfiksuotas, kai moteris kieme kūreno šašlykinę, nuo jos aukšta liepsna užsidegė krūmai, nuo jų - medinė pašiūrė, stogas. Dėl to sudegė visas pastatas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, malkos.
- Panašūs atvejai pasitaikė ir kituose rajonuose, kai dėl nesilaikymo saugių atstumų užsidegė tujos, vijokliai ir kiti augalai.
Taip pat buvo nemažai atvejų, kai pagal pranešimus atvykę ugniagesiai rado be priežiūros paliktas besikūrenančias ar tinkamai neužgesintas šašlykines, kepsnines ar laužus, buvo nesilaikoma saugių atstumų. Tad jie buvo kaipmat užgesinti.
PAGD duomenimis, iki 2025 m. kovo vidurio jau įvyko 1868 gaisrai, 241 iš jų - dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.
Pagrindinės gaisrų priežastys
K. Velikianecas vardijo, kad pagrindinės žmonių klaidos, dėl kurių kyla gaisrai, yra saugių atstumų nesilaikymas, neatsargumas, ne iki galo užgesintų laužų palikimas, per gausus malkų ir degiųjų skysčių naudojimas.
PAGD atstovai papildė, kad baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla: „Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis - tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.“
Specialistai paminėjo, kad kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje. Jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ir laužų geriau nekūrenti: „Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmones.“
Atsargumas naudojant degiuosius skysčius
PAGD atkreipia dėmesį ir degiojo skysčio naudojimą - jo negalima pilti ugnį, o naudoti būtent taip, kaip nurodyta instrukcijose. Kai kuriuos skysčius reikia užpilti ir palaukti, kol įsigers, su kitais galima kurti iš naujo: „Jeigu skysčio yra užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“
Saugus elgesys kuriant ugnį
- Laikykitės saugių atstumų nuo pastatų ir kitų degių objektų.
- Niekada nepalikite be priežiūros besikūrenančios šašlykinės, kepsninės ar laužo.
- Baigę kepti, užgesinkite kaitros židinį arba palaukite, kol anglys pačios užges.
- Įvertinkite vėjo faktorių ir, esant stipriam vėjui, nekūrenkite ugnies.
- Naudokite degiuosius skysčius pagal instrukcijas ir neperdozuokite jų kiekio.
- Šalia turėkite gesintuvą, smėlio, vandens ar kitų priemonių ugniai gesinti.
PAGD duomenimis, 2022 m. atvirosiose teritorijose dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi kilo 594 gaisrai, o šiemet tokių gaisrų ugniagesiai jau skubėjo gesinti 438 kartus. Dalis šių gaisrų buvo sukelti kepsninių ar šašlykinių.
Laužavietės mieste ir saugomose teritorijose
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos geografė Agnė Tamošiūnė pasakojo, kad saugomose teritorijose laužus galima kūrenti tik tam skirtose vietose. Tačiau Vilniaus mieste esančiose saugomose teritorijose tokių vietų paprasčiausiai nėra. Todėl norintys ant laužo išsikepti mėsos turi važiuoti į užmiestyje esančias legalias stovyklavietes.
Pagal galiojančias taisykles, miestuose legaliai išsikepti mėsos negalima. Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad sostinėje draudžiama mėtyti nuorūkas, popierius, prekių pakuotę, atliekas ar kitaip šiukšlinti, kūrenti laužus, deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas. O taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 eurų.
Saugūs atstumai ir kiti reikalavimai
Vilniaus savivaldybės teigimu, kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Pagal jas, kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
PAGD atstovė S. Kukienė priduria, kad dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato. Kepsninių ir šašlykinių taip pat negalima kūrenti balkonuose, lodžijose, erkeliuose, terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija. Laužus leidžiama kūrenti tik tam tikslui numatytose laužavietėse, kurios neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.
