Įsivaizduokite atvejį, kuomet turite žemės sklypą, o gal ruošiatės jį pirkti vaizdingoje vietoje, tačiau ten negalite statyti namo ar sodo namelio, nes tai draudžia žemės paskirtis? Arba atvejis, kai namų valda sklypo teritorijoje leistina, bet joje negalite įrengti komercinės paskirties objektų. Šiuo atveju išeitis yra - žemės sklypo paskirties keitimas. Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus nuostatus.
Kaip sužinoti žemės paskirtį?
Patikimiausias ir išsamiausias būdas sužinoti žemės paskirtį yra kreipiantis į registrų centrą. Prisijungus prie elektroninės Registrų centro klientų savitarnos sistemos, skiltyje Nekilnojamojo turto kadastras ir registras, kairiajame meniu spustelėjus nuorodą Registro išrašai ir pažymos bei pasirinkus dokumento tipą - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą. Taip pat galite pasinaudoti puslapiu. Ir nors šiame puslapyje nėra nurodytos žemės paskirtys, tačiau suprasti jas nesudėtinga. Įprastai namų valdos ten yra pažymėtos numeriais, gatvių pavadinimais ir geltona spalva, tad bent jau suprasti ar tai namų valdos paskirtis - sudėtinga nebus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. Trumpai ir aiškiai tariant - jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.
Kaip sužinoti ar sklypas patenka į urbanizuotą teritoriją?
Greičiausias būdas tai padaryti - išnagrinėti savivaldybės, kurioje turite ar ruošiatės turėti sklypą bendrąjį planą. Kaip surasti planus? Tiesiog paieškos sistemoje įveskite sakinį, pavyzdžiui: “Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas”. Sužinoti galima ir savivaldybės administracijoje, architektūros skyriuje. Taip pat galite pasinaudoti aukščiau nurodytu puslapiu, urbanizuotos teritorijos jame pažymėtos geltona spalva, taip pat nurodomos gatvės.
Kaip ir minėjau viršuje - kai žemės sklypai patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, problemų dėl sklypo paskirties keitimo nekils, jei - ne, tai jos pakeisti - negalėsite. Dažniausiai pasitaikantis atvejis yra tuomet, kai yra paveldimas arba nuo senai turimas žemės ūkio paskirties sklypas, o jame norima pastatyti namą ar sodo namelį.
Kada galima statyti ūkininko sodybą?
Esate ūkininkas, t.y. Pažymėtina, jog norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro. Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti ūkininko sodybą ir kelis pagalbinio ūkio pastatus.
Jeigu žemės sklypas atitinka reikalavimus ir galite keisti jo paskirtį, pateiksiu paskirties keitimo eigą. Jeigu būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.
Ir štai, visi žingsniai atlikti! Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo.
Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis. Turiu pabrėžti, kad informacija ar tam tikri nuostatai kinta, yra tikslinami ar net keičiami.
Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis. Tad specialistų(matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Nuo šių metų dėl įvairių žemėtvarkos reikalų, susijusių su Alytaus rajone esančia valstybine žeme, gyventojams, kitoms valstybinės institucijoms ir įstaigoms kreiptis reikėtų į Alytaus rajono savivaldybės administraciją. Čia iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) dirbti perkelta specialistė Ilona Janulevičienė.
Į savivaldybes reikės kreiptis dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo sandorių sudarymo, dėl valstybinėje žemėje planuojamų atlikti žemės gelmių tyrimų vietos arba ploto suderinimo.
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo nustatyta, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis.
Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą nuo šiol atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI).
Vykdant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus, nuovažos rengiamos esamų, legaliai įrengtų ir registruotų nuovažų vietose arba nežymiai koreguojant jų vietą, atsižvelgiant į matomumo ir saugumo užtikrinimo sąlygas.
Kitais atvejais, jei nuovaža nėra numatyta naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose, prašymai įrengti nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelių į gyventojams priklausančius žemės sklypus tenkinami, kai tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtintam Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau - KTR 1.01:2008) XI skyriaus II skirsnio reikalavimams.
Norėdamas įsirengti arba remontuoti nuovažą, sklypo savininkas turi kelis kartus kreiptis į AB „Via Lietuva“. Įrengtos nuovažos turi atitikti norminių dokumentų ir saugumo reikalavimus.
Pažymėtina, kad nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių įrengimas ar remontas galimas tik gavus iš kelio savininko prisijungimo sąlygas, pasirašius prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį ir įgyvendinus sutartyje numatytas nuostatas.
Gyvenvietėse: Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Gatvių kategorijos valstybinės reikšmės keliams parenkamos vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr.
Namo statyba žemės ūkio paskirties žemėje | Teisinėkonsultacija.lt
Nuo šių metų privačių žemės sklypų savininkai iš valstybės be aukciono gali pirkti iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, įsiterpusius tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Iki šiol žemės savininkai be aukciono galėjo pirkti tik iki 1 ha įsiterpusius laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.
Įsiterpusiais ir galimais pirkti laisvos žemės plotais laikomi tokie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.
Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.
Asmenys, turintys teisę pirkti iš valstybės tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, gali teikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniams skyriams pagal žemės buvimo vietą.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie ribojasi su keliais, nelaikomi įsiterpusiais, todėl lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) neparduodami.
Įsiterpę tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuos privačių žemės sklypų savininkai be aukciono gali pirkti iš valstybės, formuojami rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kuriuos organizuoja ir vykdo NŽT, arba pačių piliečių organizuojamuose žemės sklypų formavimo-pertvarkymo ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose.
Jeigu įsiterpęs iki 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas ribojasi ne su vieno, o su kelių privačios žemės savininkų žemės sklypais, minėtus žemėtvarkos projektus ar kitus planavimo dokumentus rengiantis asmuo informuoja bendrą ribą su įsiterpusiu žemės plotu turinčius žemės sklypų savininkus apie planuojamą rengti projektą ir apie galimybę pirkti ar nuomoti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį.
Ji nustatoma proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuri ribojasi su pageidaujamu įsigyti įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, ilgiui.
Žemėtvarkos projektuose, taip pat kituose teritorijų planavimo dokumentuose, tarp privačios žemės sklypų įsiterpę laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai projektuojami bei projektai įgyvendinami (suprojektuoti žemės sklypai ženklinami vietovėje, rengiama žemės sklypų kadastro duomenų byla) privačių asmenų lėšomis.
NŽT atkreipia dėmesį, kad suprojektuoto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto kadastro duomenų byla NŽT teritoriniam skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo.
Ką daryti, jei kaimynas neteisėtai naudoja žemę?
Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės. Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).
- Kad kaimynas jums mokėtų periodiškai (pvz.
Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).
Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.
- Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama).
- Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz.
- Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y.
Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).
Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.
Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz.
Dėl didelio klausimų šia tema skaičiaus nebėra galimybės atsakinėti į naujus klausimus komentaruose. PAŽIŪRĖKITE: galbūt situacija, panaši į Jūsų, jau paaiškinta ankstesniuose komentaruose, bet turėkite omeny, kad įstatymai keičiasi. Jums visada galime suteikti *mokamą* asmeninę konsultaciją el. paštu.