Šiandieninėje darbo rinkoje, kurioje nuolat vyksta pokyčiai, darbdaviai ir darbuotojai ieško lanksčių ir efektyvių sprendimų. Vienas iš tokių sprendimų - darbo vietos nuoma. Straipsnyje aptarsime, ar darbdavys gali išnuomoti darbo vietą darbuotojui, kokie yra teisiniai aspektai, apmokestinimas ir praktiniai pavyzdiai.
Darbo vietos panauda gali būti suprantama kaip paslaugų pirkimas-pardavimas. Jei norima nuomoti, tarkime, servise darbo vietą "prie staklių" ar kompiuterinę darbo vietą "prie PC" - tai realiai tikėtina. Tačiau jei siekiama kažkokių "fiti miti" su darbuotojo nuoma, tai gali būti problematiška.
Klaida, kurią darote su II pakopos pinigais
Kas Yra Darbo Vieta?
Pirmiausia, svarbu apibrėžti, kas yra darbo vieta:
- Fizinė vieta: Tai gali būti patalpos biure, servise ar kitoje vietoje, kurioje darbuotojas atlieka savo funkcijas.
- Patalpos: Tai gali būti kabinetas, cechas ar kita erdvė, kurioje yra įrengta darbo vieta.
- Kompiuteris ir kita įranga: Tai gali būti kompiuteris, staklių įranga ar kita technika, reikalinga darbui.
Ar tai fizinė vieta, patalpos, kompiuteris?
Galimi Scenarijai
1. Darbdavys Išnuomoja Vietą Darbuotojui
Įsivaizduokime situaciją, kai darbdavys (įmonė) išnuomoja darbuotojui vietą darbui. Darbdaviui tai gali būti naudinga, nes nereikia mokėti algos, o gaunamas nuomos mokestis. Tačiau kyla klausimas, ką su šia išsinuomota vieta veiks darbuotojas - neaišku.
Nebent jis įsiregistruos individualią veiklą ir bandys teikti savo paslaugas darbo vietą išnuomavusiam darbdaviui.
2. Darbuotojas Siūlo Išsinuomoti Darbo Vietą
Pavyzdžiui, darbuotojas siūlo už simbolinį mokestį išsinuomoti darbo vietą. Tai dažnai pasitaiko grožio srityje, kur kirpėjos, manikiūrininkės, pedikiūrininkės ir kosmetologės nuomoja įrengtas darbo vietas. Tai gali būti neblogas verslas, nes nereikia samdyti darbuotojų, o tik išnuomoti jiems darbo vietą.
Šiais krizės laikais, kai patalpų plotas vienam per didelis, galima išnuomoti darbo vietą kabinete. Yra stalas, interneto prieiga, telefonas ir kiti patogumai.
Ar Darbo Vietos Nuoma Apmokestinama PVM?
Jeigu nuomojama pilnai įrengta darbo vieta, pavyzdžiui, kirpėjai (patalpos, baldai), o kirpėja dirba pagal verslo liudijimą ir nėra PVM mokėtoja, kyla klausimas, ar ta darbo vietos nuoma apmokestinama PVM. Tai priklauso nuo nuomotojo statuso - ar jis yra PVM mokėtojas.
Darbo Sutartis ir Darbo Vietos Nuoma
Ar galima su žmogumi sudaryti darbo sutartį dėl administratoriaus darbo ir dar jam pagal nuomos sutartį išnuomoti kirpėjo darbo vietą? Kaip suprasti - moteris dirbs administratore pagal DS ir kirpėja - pagal individualią veiklą tos pačios įmonės patalpose?
Alternatyvūs Įdarbinimo Sprendimai Karantino Metu
Karantino metu kai kurios įmonės susiduria su darbuotojų trūkumu, tuo tarpu kitos patiria neigiamą įtaką. Tokiu atveju verta apsvarstyti alternatyvius įdarbinimo sprendimus:
Laikinasis Įdarbinimas (Darbuotojų Nuoma)
Tarp darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės) ir darbuotojo sudaroma laikinojo darbo sutartis, o tarp darbdavio ir laikinojo darbo naudotojo - civilinė paslaugų teikimo sutartis. Laikinasis įdarbinimas leidžia įmonėms greitai reaguoti į rinkos pokyčius ir užtikrinti reikiamą darbo jėgos kiekį.
Jeigu paskelbtos ekstremaliosios situacijos arba karantino metu dėl objektyvių priežasčių darbdavys neturi galimybės suteikti darbuotojui darbo, kurį būtų galima dirbti nuotoliniu būdu, ir turi apriboti savo veiklą, toks darbdavys gali užsiimti laikinojo įdarbinimo veikla.
Darbo Keliems Darbdaviams Sutartis
Šios darbo sutarties rūšies esmė ta, jog su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių, kuriems būtų atliekama ta pati darbo funkcija. Tai leidžia keliems darbdaviams įdarbinti vieną darbuotoją, optimaliai paskirstant jo užimtumą.
Karantino laikotarpiu įmonių grupės gali „pasidalinti“ buhalteriu, rinkodaros, komunikacijos ar kt. specialistu, teisininku ir kitais darbuotojais, kurių poreikis išlieka, tačiau nereikia, kad darbuotojas dirbtų pilna darbo laiko norma vienoje įmonėje.
Kitos Galimybės
- Terminuotai ar neterminuotai pakeisti savo verslo modelį, persiorientuoti į kitokių paslaugų teikimą arba paslaugų teikimo formą.
- Pakeisti darbo sutartį į darbo vietos dalijimosi sutartį, kai 2 darbuotojai susitaria su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi.
- Sudaryti projektinio darbo sutartį, jeigu darbuotojo darbo sutartis yra terminuoto pobūdžio ir susijusi su tam tikru rezultatu.
Darbuotojų Nuoma vs. Terminuotas Įdarbinimas
Kai verslas susiduria su laikinu darbo jėgos poreikiu arba nori lanksčiau valdyti personalo klausimus, dažnai iškyla dilema - pasirinkti darbuotojų nuomą ar terminuotą įdarbinimą? Nors abiem atvejais kalbame apie laikiną darbo santykį, šios dvi formos veikia pagal visiškai skirtingus principus ir sukuria skirtingus teisinius, finansinius bei organizacinius santykius.
Svarbiausias skirtumas, kurį turite suprasti pirmiausia, yra tai, kas juridiškai yra darbuotojo darbdavys. Štai pagrindiniai skirtumai:
| Bruožas | Darbuotojų Nuoma | Terminuotas Įdarbinimas |
|---|---|---|
| Darbdavys | Nuomos agentūra | Įmonė, kurioje dirbama |
| Šalys | Darbuotojas, agentūra, įmonė gavėja | Darbuotojas, įmonė |
| Atsakomybė | Agentūra (administravimas), įmonė (darbo sauga) | Įmonė (visa atsakomybė) |
| Kaštai | Atlyginimas + mokesčiai + agentūros marža | Atlyginimas + mokesčiai |
Darbuotojų nuomos atveju darbuotojas juridiškai yra įdarbintas nuomos agentūroje, o ne toje įmonėje, kurioje jis faktiškai dirba. Darbo sutartį jis pasirašo su agentūra, atlyginimą gauna iš agentūros, jo darbo santykius reglamentuoja sutartis su agentūra.
Terminuoto įdarbinimo atveju turite tik dvi šalis: darbuotoją ir įmonę, kurioje jis dirbs. Jie abu pasirašo terminuotą darbo sutartį tiesiogiai tarp savęs. Darbdavys yra ta įmonė, kurioje darbuotojas faktiškai dirbs.
Laikinojo Įdarbinimo Įmonių Pareigos ir Atsakomybės
Laikinojo įdarbinimo įmonės kartą per mėnesį turi teikti VDI informaciją apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių.
Pranešimo apie laikinųjų darbuotojų skaičių formoje laikinojo įdarbinimo įmonės VDI turi pateikti informaciją apie valstybes, kuriose dirbo laikinieji darbuotojai, ir konkrečioje valstybėje per ataskaitinį mėnesį pagal laikinojo įdarbinimo sutartį dirbusių darbuotojų skaičių, taip pat konkrečioje valstybėje visų laikinųjų darbuotojų faktiškai dirbtų valandų sumą.
Laikinojo įdarbinimo įmonės VDI pranešimus turi teikti kas mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos (pavyzdžiui, už vasario mėn. - iki kovo 15 d., už kovo mėn. - iki balandžio 15 d. ir t. t.). Pranešimai turi būti teikiami tik per EPDS, kuri laikinojo įdarbinimo įmonėms jų įtraukimo į sąrašą metu nurodytais el. pašto adresais kiekvieną kartą išsiunčia automatinius priminimus apie šią pareigą.
Norint suteikti įgaliojimą asmeniui atstovauti įmonę EPDS, reikia pateikti laisvos formos prašymą su įmonės rekvizitais: nurodyti asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir pareigas.
Vadovo ar jį atstovaujančio asmens pasirašytą prašymą siųsti el. Įgaliojimas suteikiamas per dvi dienas, pranešimas apie suteikimą nesiunčiamas, tiesiog įgaliotas asmuo, prisijungęs prie EPDS, gali pasirinkti atstovauti įmonei ir teikti jos dokumentus.
Specialistas akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu VDI iš darbdavio, kuris yra įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, nustatyta tvarka negauna informacijos apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių, VDI darbdaviui nustato 3 darbo dienų terminą šiai informacijai pateikti, skaičiuojamą nuo pranešimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos.
Pasibaigus šiam terminui, jeigu per jį darbdavys nepateikė informacijos, VDI per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto kriterijaus, ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo.
Jeigu darbdavys VDI nurodo, kad daugiau negu tris iš eilės einančius kalendorinius mėnesius neturi laikinųjų darbuotojų, VDI per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto kriterijaus, ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo.
Užsieniečių Galimybė Dirbti Pagal Laikinojo Darbo Sutartį
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalis nustato, kad užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.
Taigi, užsienietis galėtų dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tik tuo atveju, jeigu turi leidimą laikinai gyventi, išduotą laikinojo darbo pagrindu ir atitinka minėto įstatymo 44 straipsnyje nustatytas papildomas sąlygas dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.